(121) Iš batingojo Britų ambasados patvorio, i

Penktadienį eidamas iš darbo kryptelėjau akis Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje patvorio link ir prisiminiau: o! taip, – metų pačioj čia šį tą pastebėjau. (Radinys tebeguli užfiksuotoj vietoj.)
Ir – Pala! o kas gi ten, dar arčiau tvoros? – Ogi štai kas.
Ir kodėl toks batingas būtent Britų ambasados patvorys? – pagalvojau. Na, klausimas visai nepagrįstas, nes – bent kol kas – nesu apžiūrėjęs kitų ambasadų patvorių.

P.S. (nerimtas) Šitas radinys – atlygis už tai, kad ketvirtadienį, pasaulinę poezijos dieną, Rašytojų klube antrąkart pristatant antologiją Mylėjau, viešai pareiškiau: „Batavimas daugiau geriau negu eilėraščių rašymas – džiaugsmo tiek pat, o kūrybinių kančių – jokių.“

(120) Gal net menantis „Saturno“ laikus

Didžiausia staigmena šįmet (kaip batautojui): coll. Justė ėmė ir atsiuntė radinį – prie Karoliniškių „Iki“ (buv. „Saturno“) pastebėjo šitą padą.
Ačiū!
O šiaip – baisiai laukiu šiltesnių orų, patrauksiu ir aš batauti.

(119) Patvorinis, bet už tvoros – gali įsivaizduot – Britų imperija

(a) –vg– kelias iš darbo namo prasideda taip: Antakalnio 6 – gabaliukas gatvės pradžios – už Didžiosios Britanijos ambasados (tame pastate kurį laiką veikė Vilniaus literatūros muziejus) į dešinę, Žirmūnų tilto link – [stop].
(b) Kol kas dar labai anksti ima temt: penktadieniais darbas baigias apie ketvirtą, o jau – prietemis (saulė leidžias 16:06).
(c) Nežinau kaip Jūs, bet aš nesu staigių pokyčių garbintojas – suku dešinėn, tai ir žvilgsnis krypsta dešinėn, ir dar kurį laiką ton pusėn žvelgiu. Tataigi: tarp Britų ambasados (kai baigias josios tvora) ir Žirmūnų tilto – kokie 30 žingsnių (pirmadienį patikrinsiu ir užfiksuosiu post scriptume), kuriuos bent jau pradedi žengt žvelgdamas dešinėn. – Ir (vos kelis žengęs) pamatai tai, kas tau – labai-labai-labai – primena batą. Priėjęs arčiau konstatuoji: išties – batas. Pirmasis šįmet batautojo radinys.

už tvoros, užfiksuotos iš to paties taško kaip batas, – Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje teritorija
(„GB [ne a.a. Gintaras Beresnevičius] už kampo“, – visai galimas toks posakis atitinkamam kontekste)

P.S. Batingų ir šių, 2013-ų, metų, kolegos batautojai!

(118) Išties: world full of shoes

Marti Dovilė atsiuntė radinį – lapkričio 1-oji, Žaliakalnio senosios žydų kapinės.
Ačiū.
Kapinbačių, jei atmintis nemeluoja, regis, dar nebuvo šitoj kolekcijoj. O radimo vieta iškart priminė vieną įspūdingą paminklą.

(117) Vasara baigiasi rudenį

Kai 10-19 važiuojant žvyrkeliu į sodą Baboniškių kaimo erdvėj pakelyje pamačiau kairiąją šlepetę ir paprašiau draugės staptelėt, iškart prisiminiau šito filmo pavadinimą. Paieškojęs netoliese radau ir dešiniąją, dėl visko kaltąją.

O vasara išties baigiasi rudenį :)

(116) Chaussures à Paris

Bataut galima ir Paryžiuje, – šyptelėjau 10-11, ketvirtadienį, kai einant nuo Triumfo arkos avenue des Champs-Élysées prie Franklino D. Roosevelto aikštės išgirdau draugę sakant: „Žiūrėk, tavo batai!“ – Ogi išties – batai (World full of shoes – persifrazavo galvoj užrašas Vilnius full of space).

Pasukom dešinėn, link Aleksandro III tilto pro Grand Palais, tarp kurio kolonų kabojo ir plakatas, iškart mestelintis prie Neries.
Jau tuoj tuoj Sena, žvilgt dešinėn – negi vaidenas? ne! – ant grotų (apačioj, po žeme, gal kokia mašinų stovėjimo aikštelė ar kas nors panašaus?) – štai vienišas moteriškas batas (bene elegantiškiausias batautojo radinys Paryžiuj).

Jei Vilniuj būtų toks statinys, gal kitaip
būtų reaguojama ir į „Krantinės arką“?

Penktadienis, 10-12, ką tik apžiūrėjom Pompidou centro 5 ir 4 aukšte esančią nuolatinę ekspoziją, tempiam kojas rue Beaubourg, ant šaligatvio pristatyta šiukšliadėžių, ant vienos dangčio – va šitie du, skirtingi. Truputį sutrikau ėmęs svarstyt: pala, čia juk ne parduotuvė, jei ką sudomintų ar raudonas, ar pilkas, kur ieškoti poros? negi konteinerio viduje?

Keturias dienas su Paris museum pass meninėjom. Antradienį, 10-16, galim vėl keliaut kur tik norim. Tebūnie Monmartras. Kylant į kalvą rue Drevet prie vienos krautuvėlės, prekiaujančios tikrai ne batais, žiūriu – pora, be raištelių. Nutrynė? Vargu. Ir nesuplyšę kapitaliai.
Paskutiniai paryžbačiai. Ir maniškio kairiojo nosis matyti (vietoj autoportreto).

(115) Prieturginiai

Vidas D., atsiuntęs Priekulėj užfiksuotą pagelžkelinių porą, savo pažadą („Jeigu ko da panašos pamatys, tė irgi atsiųs“) ištesėjo – vėl atsiuntė:

Čė va vėl pamačio kontapls [štai kaip Pasvalio fotografai vadina Crocs™us :)] prė Pasvalia torgos. Mosiau kas palika parsimovės naujs. Va tėp atroda.

Da kartų ačiū, Vidэ! — O kas pasigalvojo, tiksliai tarmiškai nepajėgsiu užrašyt, tad – atsiprašau – deja, bet tik bendrine kalba:
– Užfiksuot antrą dėmesio vertą batų porą ar paliktąjį/paliktąją – tas pat, kas išleist antrą knygą; jau ne tik batautoju/rašytoju gali vadintis, bet ir pretenduot į Lietuvos batautojų/rašytojų sąjungą (apie International P.E.N/??? Centre Lietuvos skyrių gal kol kas – kol batautoju netapo koks vadybininkas – būtų per drąsu svajot).
Ir – bejuokaujant – kilęs atitinkamas klausimas:
– Kuo Lietuvos batautojų sąjunga galėtų būt neįdomesnė rinkėjams už (į Seimą norinčią patekt) Lietuvos žmonių partiją?
Atsakymo niekaip nerandu.

(114) Žygio (Žygio gatve) liekana

Dar vienas Vikos radinys; ir vėl su klausimu, į kurį nežinau ką atsakyt:

Čia tokį tau turiu vėl netradicinį egzempliorių:) [2012-09-13] Vilniuje, Šiaurės miestelyje, Žygio gatvėje prie TEO esančioje automobilių aikštelėje aptikau. Atrodo, kad į Vilnių atėjo bobų vasara, tačiau kodėl šlepetė vyriška?:))))

Gal tai priminimas apie lyčių lygybę? Ir diedų vasara turi būt! :)

(113) Stabilumo garantai

Šeštadienį vėl teko pagrybaut Strėvos miške. Apie grybus nelabai yra ką pasakot: delčia, prastai dygsta, keli rasti baravykai labai jau brandūs buvo, tik džiovint galvos tetinkamos; kad netektų pustuščiais krepšiais grįžt, pavažiavom iki Strėvos pilkapių, ten ir prisipjovėm pakenčiamai mažų kalpokų.
Aplankiau prieš dvejus metus užtiktą batų koloniją šalia ir ant vieno miško keliuko. Vaizdai vis liūdnyn... Tarkim, liūdnasis mažius dar liūdniau atrodo.


Maniau, ką čia, išvaikščiotam miške, naujo berasi, bet klydau. Štai kokią stabiliai įsikūrusią porą visai kitur užtikau (vis šis tas, nes jau gėda buvo pasidarę, kad pats niekuo kolekcijos nebepapildau):

(112) Jau saulelė vėl atkopdama budina batą...

Mūsų būrys didėja, ponai ir ponios batautojai! Štai savaitgalį gavau Pauliaus K.  el. laišką:

Sveiki,
aptikau jūsų svetainę su labai įdomia idėja ir tuojau pat atsiminiau, kad turiu vieną šiam tikslui tinkančią nuotrauką. Ji mano archyve atsirado, kai vieną pavasarišką dieną miške medžiojau voveraites (grybus), o vietoje jų aptikau gana fotogenišką batą. Matyt, tada, pats to nežinodamas, irgi tapau batautoju. Prisegu nuotrauką, kuria, jei norėsite, galite pasidalinti savo šauniame bloge.

Aišku, kolega batautojau Pauliau, kad noriu pasidalinti – tą ir darau :) Ačiū ir – laukiu daugiau. Sėkmės!