Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2021-06-29

(xl) Vengierkos

Vidas vakar atsiuntė:

Sveikas, Virgi.
Radinys gal ir neatitinka batautojo kodekso, ir vaizdas ne itin kokybiškas, bet basutės, pamestos legendinio Puskaso stadione Budapešte 2021.06.27, čekams ir nyderlandams kaunantis dėl kelialapio į Euro 2020 ketvirtfinalį, manau, nusipelno dėmesio.


— Dėkui, Vidai. Ir aš žiūrėjau tas rungtynes, bet vengriškų basučių nepastebėjau; gal parūkyt tuo laiku buvau išėjęs, gal dar kas. Labai keistas jausmas žiūrint, ypač kai antrą įvartį čekai įmušė: sykiu ir džiaugies (dėl čekų), ir liūdi (dėl olandų); aa. Leonidas Donskis buvo labai didelis olandų gerbėjas – prisiminiau žiūrėdamas.

2021-06-23

(406) Nespėjęs pasislėpt pavėsy

Gabrielė atsiuntė vasarinį radinį su, galima sakyt, pačios sau nustatyta diagnoze :)
Laba diena,
Yra dalykų, dėl kurių neverta sustoti. Yra dalykų, dėl kurių verta sustoti. Ir yra dalykų, dėl kurių privaloma sustoti. Manau, į šias kategorijas telpa ir žmonės: negirdėję apie batautoją, girdėję, bet nė karto neatsiuntę, ir beviltiški ligoniai, neturintys galimybės pasveikti nuo batavimo ligos. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad priklausau paskutinei grupei.
Radinys vakarykštis, 06-21. Laisvės pr., prie Žemynos stotelės.









— Dėkui, Gabriele! Taip, dėl besimėtančio bato tikrai privalu sustot; sustojęs nusišypsai, nes pagalvoji apie sustojimo priežastį; o va jei pamatai ir nestoji – bent jau pusdieniui nuotaika subjūra.

2021-06-04

(405) Žvėrynbačiai

Vakar prieš pusiaunaktį gavau Gabrielės laišką:
Labas vakaras,
Kažkaip taip nutiko, kad radinys mano telefone gulėjo beveik visus metus – nuotraukos darytos 2020-08-11. Kęstučio g., Vilnius. 















— Dėkui, Gabriele; aišku, nesinori, kad radinys liktų telefone, kuris po tam tikro laiko taps labai senas ir keistinas kitu, naujesniu. — Pamatęs Jūsų laiško antraštę „Labai senas radinys“, pagalvojau: na, mažiausiai 5-erių metų senumo, jei labai senas, o pasirodo, tik metų; laiko suvokimas skirias priklausomai nuo suvokėjo amžiaus? – taip spėčiau.

2021-05-25

(404) Trakabačiai

Vakar atkeliavo pradedančios batautojos, kaip pati prisistatė, Rūtos radinys su lydlaiškiu:
Sveikas gyvas, gerbiamas Batų viršininke.
Tvarkinga elegantiška pora Trakuose, prie paežerio tako, juosiančio senąsias kapines. 2021.05.24. Variantai:
1. Nabašnikė išėjo maudytis ir dar negrįžo.
2. Batai išpuolė iš grabelio, nes tuo keliu ir katafalkai važiuoja( palaidojo basą).
— Dėkui, Rūta! Tarp raktažolių net ir vieniem tiem batam gal ne blogiausias variantas.

2021-05-21

(403) Palangibačių dar

Pasirodo, žmonės jau ir atostogaut pradėjo; štai ką Karolina atsiuntė:
Laba diena, Virginijau,
šį kartą atostogos Palangoje prasidėjo gausiu radinių kiekiu. Per pirmas dvi dienas radau tris batus, per likusias keturias – nei vieno.
Beje, paskutiniojo [kairėj matomo] dalys viliojosi už kelių metrų. Nepaėmiau į kadrą.

Gegužės 14–15
Palanga































— Dėkui, Karolina! Tas paskutinis, aišku, įspūdingiausias,
nes, kaip matyt, nemažai spėjęs patirt išbandymų.
Įrašą taip pavadinau, nes kolekcijoj palangibačių jau yr (žr. čia ir čia). 

2021-05-18

(402) Kištbačiai


To, ką pastebėjau vakar eidamas per Žirmūnų tiltą darban, negali vadint pamestais batais, bet ir negali sakyt, kad tie batai siūlomi naujam šeimininkui, nes ne pora. Ir sugalvok tu man: įkišt du skirtingus batus tarp atitvaro statinių; kam? šiaip, kad linksmiau per tiltą eit būtų?
















— o koks Jūsų spėjimas?

2021-05-06

(xxxix) Sumenintas batavimas

Coll. Donata atsiuntė:
Virgi, kadangi tu – ne feisbukinis, tai nukopinau. Turėtum įvertinti tokį mano pasiaukojimą :)
ir tik tam, kad pajustum turįs pasaulyje artimų batinių sielų.
dm

Лена Репетур придумала очень обаятельный цикл «чей туфля», ей присылают фото брошенной обуви, а она дорисовывает людей. Очень улучшает настроение. В инста тоже есть. Ссылка на инст 🥾! 


















— Dėkui, Donata! Tik porą pavyzdžių iš Tavo atsiųstų penkių čia įdėjau; jei kas užkibs, nuosiuntos į facebooką ir instagramą yr.
Pagalvojau: tai, kuo mes užsiimam, vadintina dokumentiniu batavimu, o Tavo užtiktas atvejis vadintinas meniniu batavimu; skirtumas kaip tarp dokumentinio ir vaidybinio kino.

2021-04-15

(401) Radiatorinė pora


Coll. Donata šiandien atsiuntė:
Imkit mus ir nešiokit.
Šįryt mano laiptinėje, tik nežinau, ar Tau tinka, Virgi.
Šiaip ar taip batų ten neturi būti ir niekada anksčiau nebūdavo.
— Dėkui, Donata.
Šitas radinys tarp tinka–netinka. Vis suabejoju. Bet: jei jau yra palanginė pora, tai kodėl reiktų atsisakyt radiatorinės poros? Nenuoseklu būtų :)

2021-04-12

(400) Nerbatis


Ką tik gavau, coll. Donata atsiuntė:
Virgi, va štai. Neryje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų.
Jau nebežinau kelintą kartą prisiminiau piktą Vytauto Vanago: „Užpakaliu vilniečiai į upę atsisukę, užpakaliu!“

— Dėkui, Donata!
Esu batavęs paneriu, tarp Žirmūnų ir Šilo tiltų; radinius pavadinau satisfakciniais.

2021-04-11

(399) Tūkstantmečio batai

Kai sekas, tai sekas: ką tik papildžiau kolekciją anūkės radiniu, štai ir dar – Anita gausų laimikį atsiuntė, 2+1, ir dar viską nuosekliai apipasakojo; išsiuntė vakar, bet el. paštą tik šiandien patikrinau:
Sveikas, Virgi.
Kad jau davė, tai ir dribtelėjo, dėl tokio apsto gali į vieną siuntinį ir netilpt, tada atskirai pridursiu.
Kol kas – žodinis pagardas.
Išsiruošėm šiandien į žygį, po Vilnių, aplink Vilnių pasidairyti. Vidas ir sako: Na, kur nors Pavilnio ar Ribiškių miškuose gal pavyks ką Virgiui rasti. (Senokai nieko nesam radę.) Gabrielė atsakė: kai tyčia nusiteiki rasti, dažniausiai nieko ir nerandi.
Ir ką manai? Kai tik Vidas trasos pabaigoj atsiskyrė, mudviem su Gabriele bekėblinant žemyn pėstiesiems nelabai pritaikyta Tūkstantmečio gatve (panašia į autostradą), batai pasipylė kaip iš gausybės rago.
Pirmi du, ko gero, pasakoja kažkokią istoriją. Pirmiausia radom vieną. Užfiksavom. Susilaukėm keistokų pro šalį važiuojančiųjų žvilgsnių. :)



Kitą radom ne iš karto, tolokai nuėjusios nuo pirmojo. Bet akivaizdu: jie pora. Antrojo nuotraukoj matyti: viadukas jau gerokai arčiau. Žiaurokai kažkas porą išskyrė.




















Prie pat viaduko radom benamio migį ir bent kelias poras batų šalia, bet atrodė veikiau surinkti nei pamesti, tai nefotografavom.


Ir pagaliau, po paskutiniu viaduku (užtat bendro plano nuotrauka tokia tamsi) – vėl batas! Sunku patikėti, kad koks vienas trikojis (ne, ne policijos) būtų pametęs visus tris, tad paskutiniojo istorija tikriausiai jau kita. Be to, ir vieta skiriasi: vandens nutekamasis griovelis gerą galą aukščiau važiuojamosios dalies.











Visi radiniai – mūsų su Gabriele bendri, visi – Tūkstantmečio gatvėj Vilniuje, balandžio 10.
                                                   Smagaus, Anita
P.S. Visgi visi batai, o ypač paskutinis – veikiau šlepetės.

— Dėkui, Anita ir Gabriele! Papildomas malonumas, kai buvus pora bent virtualiai vėl suporuojama.
O Vidas dabar tikriausiai nenurims, kol bent vieną ras; konkurencija stiprus dalykas :)