Gabrielė M. toliau batauja po Australiją:
Labas vakaras (diena? rytas? pasimečiau),
Ilgai laukti Sidnėjuje neteko. Panašu, kad kažkas atsisėdo ant suoliuko, bet nueidamas pamiršo...
Čia jau vakaras, o ir šlepetė tamsi, bet, tikiuosi, matosi.
2019-07-03
William street, Sydney, NSW
— Ačiū, Gabriele!
Prisiminiau m-me Butterfly šleputes, 2011-ais rastas Juozapavičiaus gatvėj; spėliojimai apie tai, kaip viskas galėjo vykt/atsitikt, – papildomas malonumas, teikiamas batavimo.
Vos spėjau šlepetę įdėt kolekcijon, dar atkeliavo, šįkart pora:
Labas rytas,
Kaip tik atėjau į el. paštą, kad naują radinį atsiųsčiau.
Naktį buvo juodas, dieną – šviesūs. Bet juk ne tas pats? Nors gatvė ta pati, bet suoliukas lyg ir kitas.
2019-07-04
William street, Sydney, NSW.
— Antrąkart: ačiū!
Beje, viešieji suolai labai gražiai atrodo; įdomu, ant kokių sėdėt patogiau – va tokių ar kaip pas mus seniau būdavo – tokių riestesnių? Aš tai mieliau sėsčiau ant Romantico :)
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą