(725) Rodbačiai

Atostogaujantis vyresnėlis sūnus Vytautas atsiuntė Egėjo jūros dovanų:

Du batai iš Rodo salos paplūdimių. 2026.04.02

        — Dėkui už kolekcijos papildus!

       Kaip poilsiautojui – kuo ramesnės jūros dera linkėt,

       kaip batautojui – kuo audringesnės; neapsisprendžiu;

       na, jūra pati pasirinks, kokia nori būt, su vėju pasitarus.

(724) Šlept šlept

Jei kas stebėdamas, kaip pildosi kolekcija, pamanė, esą tik svetur galima batauti, – tam teks pakoreguoti nuomonę: ir Lietuvoj dar vienas kitas batas mėtosi.

Štai Deimantės šiandienis radinys:

Paskutinės kovo dienos nušlepsėta per balas,
gal jau ir basom.

2026.03.31, Vilnius,
Viršuliškės, lietus, popietė

— Ačiū! Per balas štelpsinčios dienos – labai poetiškas vaizdinys :)

(723) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, v

Vakar, kovo 28-os vakare, vėl sulaukiau Karolinos siuntinių iš Kipro – šįkart iš šalies pietryčių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien pasipylė tikras batų lietus. Bendromis grupės pastangomis subatavome žygyje nuo Kiklopo urvo iki Agia Napa miestelio.
Vienu laišku nepavyks išsiųsti.

Tris laiškus su priekabais gavau. Iš viso 12 kolekcijos papildų. Daugumos radinių rūšis – pajūrbačiai (antras ir trečias nuo pabaigos –  tokie tarpiniai; mėlyni botai rasti jau po žygio miestely). Karolinos ir Co žygio pradžios ir pabaigos taškus pats pažymėjau žemėlapy.

— Nuoširdžiausiai ačiū visiems! Miela Karolina, tikrai turit pedagoginių gabumų, jei bendražygiai ne tik išklausė paaiškinimų, kas tai yra batavimas, bet ir patys ėmė batauti.

(722) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iv

Per Kiprą žygiuojanti Karolina penktadienį atsiuntė miestiškų radinių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien lankiausi Kipro sostinėje Nikosijoje ir štai dar lobio jums (iš graikiškosios miesto dalies).

Beje, jei iki šiol girdėdavau apie batavimą tik „ooo, geras“, tai šiai bendrakeleivių grupei turėjau aiškinti, kame čia „vaibas“.

Vėjuoti linkėjimai iš Nikosijos — 2026.03.27

— Dėkui – ir už kolekcijos papildus, ir už šviečiamąjį darbą!

Kartais būna (bent man), kad aiškindamas kitiems ir pats sau ką nors naujo išsiaiškini.

(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(717) Tallinnbačiai

Coll. Donata atostogauja, bet ne jos akys; vakar gavau radinį Estijos sostinėj:

Virgi,
šitie batai, jei atidžiau pasižiūri, jau tikrai nelabai... Bet, jei nori, gali galvoti, kad jie ne numesti, o priklauso kokiam subtiliam žmogui, kuris nusprendė, kad eiti į svečius su tokiais visai netinka, ir nusiavė prie lauko durų.
Tallinn, Tartu maantee. Namo numerio nepažiūrėjau.

— Ačiū, Donata, kad ir atostogaudama ne viską išmetei iš galvos; mėginau įsivaizduot Tavo pasiūlytą subtilų žmogų – prisipažįstu: nepavyko. Beje, jei kada susiruoši aplankyt Institutą, įėjusi pro vartus žvilgtelėk kairėn — pastebėsi pokyčių, nors ne esminių :)

(lxxiii) x + y

Vakar gavau Ričardo laišką – gali sakyt, traktatą apie pavasarį; surašytas taip, kad į eilėraštį panašu (todėl tekstas ne šalia nuotraukos, o virš jos, – kad eilutės nesulūžtų):

Virgi, sarmata ką sakyti, ale nesarmata bet ką rašyti. Sarmata bet ką žiūrėti, ale nesarmata ką nors tylėti.

Pavasaris nurengia / išrengia / perrengia žmones. Ir – nuauna.
Vilniaus Totorių gatvėje. Prie pat pašto stovintis šiukšlių konteineris.
Norintieji į jį įlipti privalo apsiauti štai šiais batais.
Pamaniau, ogi galėtų būti atskiri konteineriai tik avalynei. Tik kepurėms. Tik triusikams.
Kadangi kojos bistrios, tai taip dažnai ir batus išmėto po pašalius.
O nuo galvų kepurės nukrenta gana retokai.
Ir galvos nuo pečių itin retai.
Kojos leidžia pabėgti / leidžiasi bėgti. Galva gi nepabėga nuo problemų, nuo juodaminčių, nuo baimės.

Ričardas ironizatorius ir okazininkas

2026 III 18

— Dėkui, Ričardai! Laišką pavadinai x + y, tai ir neteko sukt galvos – copy-paste, ir yr įrašo pavadinimas; numeraciją priderinau pagal stilių.