(592) Kaimynbatis

Vakar vakare gavau dar vieną kolekcijos papildą:

Sveikas, Virgi.
Toks gan netikėtas radinys savų namų laptinėj. Kadangi buvo jau apie 22.30, nesinorėjo gąsdint senukų kaimynų ir skambint į duris, užtat, pagalvojau, taip pamestas batas, nors ir žinau kieno, gal Gasiliūnui į kolekciją pritiktų? :)
Žvėrynas, balandžio 7 vakaras
Gražaus pavasario,
Anita

— Ačiū, kad nemoji ranka į dalykus, kurie pradžiugina Gasiliūną! Ir pavasaris dar gražesnis tampa :)

Ir jum visiem kuo gražesnio.

(569) Gedimino medbačiai

Vakar vakare Anita atsiuntė tikrą radinį:

Sveikas, Virgi. Vasarą beveik toj pat vietoj buvau radus batus ant žemės, šįkart jau aukščiau žemės. Asociacija: ar jūs žaisdavot tokį žaidimą „Aukščiau žemės“ maždaug pradinės laikais?

Gedimino prospektas, kaip ir anuomet, netoli buvusio gastronomo, lapkričio 11.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

Šie metai – ypač batingi (jau 74 įrašai, niekad anksčiau tiek per metus nėr buvę, o dar pusantro mėnesio iki naujų).

Atsakymas į klausimą: Ne, nėr tekę žaist tokio; apskritai buvau asocialus vaikas (ne tiek iš prigimties, kiek dėl aplinkybių); mano žaidimai buvo viščiukų kapinių priežiūra, prūdo gyvių stebėjimas, karstymasis po senas obelis ir pan.

(liii) Melagbatis

Neseniai buvo poeto batų deskripcija, o štai vakar atkeliavo melagio sportbačio istorija:

Lietuvos rytas, 2023 XI 9, p. 11

Matai, Virgi, kas darosi?

Net laikraštyje pradedi už pamestų batų kliuvinėti!! Gaila, turbūt joks batautojas nespėjo pro įvykio vietą praeiti :)

Linksmai,
Anita

— Dėkui! Ką skaitydamas subatauji, dar gali parodyt, pasidalint, o jei sapnuose pradėsim batauti?

(557) Čiurlionio pradinukas

Dažniausiai skelbdamas nukerpu laiško pačią pabaigą, nes pristatomajam sakiny siuntėjo vardas paminimas; kartais du laišku sujungiu (antram kas nors patikslinama); šįkart tebūnie visi trys:

Sveikas, Virgi.
Štai kaip kartais pravartu eiti kur nors per aplink.
Rastas pačioj Čiurlionio gatvės pradžioj, tai ir užvardas toks.

Su šiltais rudeniškais,
Anita
--------------------------------------------
P.S.
Rugsėjo 29, pavakarys
--------------------------------------------
P.P.S.
Na, ne pačioj pačioj pradžioj, bet beveik.

— Dėkui, Anita! Pamatęs šitą radinį, prisiminiau Tavo pasakojimą (kaip komentarą) apie Londono metro pamestą batuką. Na, šitas ne kūdikio, jei pametė, tai tikrai ne vežimėly sėdėdamas ir kojom makaruodamas; prie perėjos su šviesoforu, pagal dydį – gal ir  pradinuko ar pradinukės, o gal jau kokio penktoko ar penktokės; neįsivaizduoju, kokia situacija galėjo susiklostyt, kad nusmuktų nuo kojos; kad ~10-metis su vienu likusiu ant kojos taip eitų ir nueitų.

(543) Gediminbačiai

Liepai artėjant į pabaigą Anita atsiuntė dar vieną kolekcijos papildą:

Sveikas, Virgi.
Senokai Tavęs nebgirdėt, tikiuos, tiesiog atostogauji. [taip] Tad iš manęs ar ne trečia batų porcija atkeliauja. [taip] Šitie pasirodė lyg per prasti kam buvę Gedimino prospektu žingsniuoti.

Liepos 26, netolies kadaise buvusio gastronomo [atsimenu].

— Ačiū, nenuilstančioji batautoja! Šiandien, rugpjūčio 1, tiesiog naujo kolekcijos skyriaus, Anitos ir Karolinos radinių per liepą, atidarymas :)

(540) Ikibatis

Anita ir pradėjo, ir pratęsė liepos radinių kolekciją (įrašo pavadinimas kaip siuntinio, radikės įvardas):

Sveikas, Virgi.

Ėmiau ir pasukau ekspromtu per gretimą automobilių aikštelę į Jasinskio Iki prie Liubarto tilto, ir – štai!

Šviesios šventės rytoj!

Liepos 5

— Ačiū! Šventė nebuvo šviesi, buvo tokia apniukusi, net lašas kitas nukrito, bet: karalieniška – himną giedojom Dubingiuos [štai ką buvau prisiminęs]

(539) Netikbačiai

[liepą atostogavau; batautojai, aišku, ne, – atsiprašau, kad radiniai vėluodami atsiduria kolekcijoj]

Anita liepos radinių kolekciją atvėrė (siuntinio pavadinimas „Ne tik batai“; paverčiau netikbačiais):

Sveikas, Virgi.
Kažkas, regis, ne tik batų išsižadėjo, bet ir pasielgė pagal posakį „Su tavim susidėk ir kelnes pasidėk“.

Išsiruošus į SPOT, Goštauto g., prie Liubarto tilto. Liepos 1

— Dėkui, Anita! Ir už kolekcijos papildą, ir už posakį (tokio lyg ir nebuvau girdėjęs).

(525) Streikbatis

Vidas atsiuntė batą, atsisakiusį eiti:

Ėjimo šventėje Vilniuje eita iš peties, net batukai kažkam nulakstė. Nors sakyti „eita iš peties“, ko gero, šiurkšti stiliaus klaida. Eita iš rieto – geriau.

Vilnius, gegužės pabaiga, beveik Seimas. Bendras Anitos ir Vido (ėjusių pro šalį) radinys.

— Dėkui abiem! (nežinojau rieto, teko lkz.lt žiūrėt, ką reiškia; paprastesnis variantas iššoko galvoj: eita iš klubo – plg. vad. sportinį ėjimą)

(515) Kitai žiemai nebetinkami

Sekmadienį per pietus atkeliavo Anitos radinys:

Sveikas, Virgi.
Aš kaip tik šiandien palikau namie žieminius batus, ir štai! — Prie pat Vingio parko, Pietario g., Vilnius
Kovo 19.

Su (gal jau tikru?) pavasariu!

— Dėkui! Pradžioj norėjau įrašą pavadint „Išaugtiniai“, bet susilaikiau – o gal tiesiog per prasti tapo? Tiesą sakant, man tai įdomiausia, kas apdengta tuo kilimėliu.

(502) Egipto įvairiabatybė

Vakar, sekmadienį, popiet gavau Anitos įspėjimą:

Sveikas, Virgi.
Kadangi Egiptas pažėrė lig šiol dar (lyg ir) neregėtų kolekcijoje įvairenybių, maniau, atskirai gal ir pabrokytum ką nors, bet abi su Gabriele (radiniai bendri) nusprendėm, kad Egipto galerijai gal tiks? Šiaip ar taip, spręsti Tau. Jei kas ir netiks, gal bent pradžiugins?
Beveik keturiadešimties laipsnių temperatūrų skirtumas yra kažkas tokio, o kai pro lėktuvo langą pasimatė sniegas... nors imk ir padėk du Tavo nemėgstamus daugtaškius. :)
Smagaus,
Anita

(Lauk siuntinių poplūdžio. Bus kokie 5)

Sulaukiau. Penkių. Ir dar epilogo. Taip tebūnie ir pateikta, radinius pažymint arabiškais skaitmenim. Nieko neišbrokijau.

1

Šito daikto niekas nevadina batu. Bet jis tikrai aunamas ant kojos ir tikrai nėra kojinė. Be to, kolekcijoje jokio panašaus egzemplioriaus, rodos, nėra. :) 

Hurgada. Lapkričio 12

— tikrai nieko panašaus nėr; gal galima jį vadint auto atmaina? susiųtas audeklo gabalas kojoms apvynioti aunantis?

2

Kokio dydžio bato liekaną dar galima vadinti batu (radiniu)?
Šiaip ar taip, šios liekanos radimvietė ypatinga.
Ar kažkas iš taip toli keliavo iki piramidžių, kad batus iki tokio likučio sutrynė? Vargu ar batas buvo piramidžių amžiaus, per tūkstantmečius kitų keliautojų mindytas ir sutrintas.

Giza (Kairo priemiestis). Lapkričio 13.

— ar neklystu manydamas, kad tai pado detalė? ar pagal tą nuorodą – X10 – galima nustatyt, kas per batai?

3

Radinys, kurį teko pasiryžti užfiksuoti. Prašom įvertinti.
Pamatėm. Nesustojom. Sustojom už kelių žingsnių. Negi paliksi neužfiksuotus?? Juolab kad normalių batų iš Egipto dar neturim. Pasiryžom tuos kelis žingsnius grįžti. Užtat labai bendro vaizdo ir nėra. Įsivaizduok aplinką: iš visų pusių mums savo įvairų gerą brukančius, apstulbusiais žvilgsniais varstančius prekeivius. :) Nors nuotraukoje matyti basų kojų, apavą reik manyt pametė ne jos.
Didysis Khan al Khallili turgus islamiškoje Kairo dalyje. Yra ir europietiškoji, bet tai atskira tema. :)

Lapkričio 13, vakaras.

— labai labai vertinu tokį jūsų ryžtą! lenkiu galvą; l. abejoju, ar būčiau drįsęs fiksuot tokioj aplinkoj

4

Laimikis prie Abu Simbelio šventyklos.

Lapkričio 16

— batmetonija tikrinė :)

5

Laimikis, kurio radimvietę sunku rasti internete.
Išvažiavus iš Abu Simbelio, pora pakelės batų liko neužfiksuoti. Automobilį ne visada pavyksta sustabdyti, ką ir kalbėti apie autobusą. :( Bet prie posūkio į Tošką autobusas visai sumažino greitį, o pakelėj mėtėsi ji! Fotografuota pro langą. Autobusas trūktelėjo ir šliopkė išslydo iš kadro, tad bendram vaizde jos nematyti, bet ji visai šalia, o vaizdas gan įspūdingas. :)

Beje, siunčiu žemėlapio nuotrauką, nes jei pats Toškos ieškosi, tos tikrosios, netoli Sudano sienos ir Abu Simbelio, žemėlapy kažkodėl nerasi. Kadangi savo akim mačiau ne tik ją pačią, bet ir lentą TOSHKA (ne tik arabiškai:)), neprisisapnavo juk man.

Lapkričio 16.

Epilogas

O gal moralas?
Egipte visai nudrengiau batus. Gražiai atsisveikinau ir palikau laivo „Magic I“ kajutės šiukšliadėžėj. Neužfiksavau. Gal kas nors kitas ras. :)

— Labai labai labai a-čiū! Abiem. Paskutinis radinys — nelyg iš kokio Mėnulio.

(498) Maltinukai

Anita atsiuntė užvakar:

Sveikas, Virgi. Maltinukai šiuo atveju ne nuo žodžio malti ar malta mėsa, o tik nuo žodžio Malta.
Jau beveik maniau, kad teks taip ir grįžt be batų, bet va, batinga diena pasitaikė. :)
Pirma maltinukė – netoli gamtinio uolinio paplūdimio, vardu St. Peter’s Pool. Artimiausias miestelis Marsaxlokk. Tik neklausk, kaip tarti. :) Ir išvis Malta – beveik ištisas miestas, užtat nėra nei upių, nei ežerų, o vaikščiot per Vėlines trumpom rankovėm – smagu.
Radinys bendras su Gabriele, 2022.11.02, Malta

Maltinukai 2 ir 3 rasti tokiam egzotiškam šunkely į miestelį Zurrieq [malt.: Iż-Żurrieq] (vėlgi, neklausk, kaip tarti). :)
Bendras su Gabriele radinys, ta pati lapkričio 2, ta pati Malta

— Dėkui abiem! Radinių įvardas labai fainas :)

Papildas (valetinis padas), sekmadienį atkeliavęs:

Sveikas, Virgi.
Gražiai Malta su mumis atsisveikino: naktį griaudėjo, žaibavo, lijo (o ten, skirtingai nei Lietuvoj, tokie įvykiai – retenybė). O rytą dar išėjom prieš skrydį po Valetą pasivaikščiot. Ir staiga sustojom abi kaip įbestos, lyg į nematomą sieną atsitrenkusios. Nes kai ką pamatėm...

 

Gatvės tiksliai nepasakysiu, bet iš jos matyti Trimiestis kitapus įlankos. Valeta, Malta, lapkričio 5.

(Jau namie, tad daugiau maltinukų nebus.) 

— Darkart: ačiū abiem! Visai padori maltinukų porcija; tikrai gali pasijust sotus (bent jau kuriam laikui).

(471) Karštymečio vienišuolis

Vakar gavau šį Anitos siuntinį (nereikėjo sukt galvos, kaip radinį pavadinti, – pavadinimas radėjos):

Sveikas, Virgi.
Kai pagalvoji, kaip liūdna turėtų būti mėtytis vienišam Palangos Basanavičiaus gatvėj per patį popietės karštymetį, kai net žmonių čia ne kažin kiek, visi jūroje mirksta.

Radinys poros dienų amžiaus, kai dar buvo karšta.
Šiandien jau lyja.

Palanga, Basanavičiaus g., rugpjūčio 27

— Dėkui, Anita! Tavo empatijos lygis tiesiog pavydėtinas – net basanoškę užjauti; toli man iki to :)

Digresija (jei jau juokaut pradėta) Tą rastą apavą juk galima vadint basute? kitaip – basanke ar basanoške, ypač jei Basanavičiaus gatvėj guli. Prisiminiau Benjamino Kroko (spėju, istoriko ElR slp.) pomponą NŽ-A prieš porą metų, kuris taip ir vadinas – „Basanoškės“:

Daktaras Jonas Basanavičius, apsigyvenęs Varnoje, stipriai sielojosi dėl Lietuvos knygnešių likimo. Norėdamas palengvinti jų kilnų darbą, daktaras sugalvojo tokį dalyką. Varnoje jis įkūrė ortopedinę dirbtuvę, kurioje buvo gaminama speciali avalynė, skirta lietuviškų spaudinių išnešiotojams. Tai buvo įvairių dydžių ir formų batai, turėję įtaisytas slėptuves smulkiems raštams gabenti. Basanavičius siųsdavo dideles partijas tokių batų Prūsijos lietuviams, kurie jais aprūpindavo ateivius iš Didžiosios Lietuvos. Pirmieji knygnešiai, įkliuvę pasienyje su tokiais batais, juos vadino „Basanavičiaus kojelėmis“. O pristavas, kurio vardas nežinomas, taip ir išvertė: „Basanoški“. (2020, nr. 4, p. 80)

(425) Polapinė ir lapinė

Anita, spaceravojusi paneriu, atsiuntė radinį bais gražioj aplinkumoj:

Sveikas, Virgi. Iš tikrųjų visai netoli nuo Tavo darbo, kaip liudija vos įžiūrimas Žirmūnų tiltas fone.

Kadangi ko nors judint šiukštu nevalia, antrąją, lapais apsikasusią šlepetę įžiūrės tik akyliausi. :) Bet ji ten tikrai yra.

Neries pakrantė, Antakalnis, netoli Žirmūnų tilto.

Spalio 4, pavakarys.

— Dėkui, Anita! (ech, gaila, kad bibliotekoj nėr pietų pertraukos – išlįsčiau ir aš paspardyt lapų)

(410) Pakelinis

Vidas persiuntė šeimyninį radinį:

Pastebėtas liepos 13 d. Šiaulių–Joniškio plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Užfiksuotas Joniškio–Šiaulių plente, nelabai toli nuo posūkio į Kryžių kalną.

Kolektyvinis Gabrielės, Anitos ir Vido M. radinys.

— Dėkui visiem trim!

Prisiminiau, kaip sėdėdamas keleivio vietoj keliskart esu šūktelėjęs ir pridūręs: – Batas buvo! Ai, tiek to, pravažiavom tai pravažiavom. (Bet batas būdavo pastebėtas ne prieš posūkį.)

(408) Pagarbiai bordiūrinis

Anita atsiuntė, tą pačią dieną kaip ir Gabrielė užtikusi vertą įamžint daiktą:

Mano batai buvo du... vienas tikriausiai nedingo, o antras tapo batautojos grobiu.

Visgi susidaro įspūdis, kad bačiuką kažkas pakėlė ir pagarbiai padėjo ant bordiūro. Gal jam dar lemta grįžt pas pirmąjį?

Beje, Virgi, žinau, kad dėl žodžio bordiūras kalbininkai grūmoja, bet joks kits man čia netinka. :)

Vilnius, Vytauto g.

Liepos 12, vakaras

— Dėkui, Anita! Tikėkimės, susitiks, nors turiu abejonių: ne toks ir vertingas daiktas bačiukas, kad tokiu oru eitum ieškot.

O dėl bordiūro – lietuviai ir taip, dažniau taip, o ne kitaip (šaligatvio bortelis) tą daiktą vadina, taigi kalbininkai, kaip mokslo žmonės, teturėtų fiksuot faktą – vartojamas žodis; kalbos normintojai – kas kita, jie arčiau mokančių, kaip derėtų teisingai gyvent, kitaip – moralistų.

(399) Tūkstantmečio batai

Kai sekas, tai sekas: ką tik papildžiau kolekciją anūkės radiniu, štai ir dar – Anita gausų laimikį atsiuntė, 2+1, ir dar viską nuosekliai apipasakojo; išsiuntė vakar, bet el. paštą tik šiandien patikrinau:

Sveikas, Virgi.

Kad jau davė, tai ir dribtelėjo, dėl tokio apsto gali į vieną siuntinį ir netilpt, tada atskirai pridursiu.

Kol kas – žodinis pagardas.

Išsiruošėm šiandien į žygį, po Vilnių, aplink Vilnių pasidairyti. Vidas ir sako: Na, kur nors Pavilnio ar Ribiškių miškuose gal pavyks ką Virgiui rasti. (Senokai nieko nesam radę.) Gabrielė atsakė: kai tyčia nusiteiki rasti, dažniausiai nieko ir nerandi.

Ir ką manai? Kai tik Vidas trasos pabaigoj atsiskyrė, mudviem su Gabriele bekėblinant žemyn pėstiesiems nelabai pritaikyta Tūkstantmečio gatve (panašia į autostradą), batai pasipylė kaip iš gausybės rago.

Pirmi du, ko gero, pasakoja kažkokią istoriją. Pirmiausia radom vieną. Užfiksavom. Susilaukėm keistokų pro šalį važiuojančiųjų žvilgsnių. :)

Kitą radom ne iš karto, tolokai nuėjusios nuo pirmojo. Bet akivaizdu: jie pora. Antrojo nuotraukoj matyti: viadukas jau gerokai arčiau. Žiaurokai kažkas porą išskyrė.

Prie pat viaduko radom benamio migį ir bent kelias poras batų šalia, bet atrodė veikiau surinkti nei pamesti, tai nefotografavom.

Ir pagaliau, po paskutiniu viaduku (užtat bendro plano nuotrauka tokia tamsi) – vėl batas! Sunku patikėti, kad koks vienas trikojis (ne, ne policijos) būtų pametęs visus tris, tad paskutiniojo istorija tikriausiai jau kita. Be to, ir vieta skiriasi: vandens nutekamasis griovelis gerą galą aukščiau važiuojamosios dalies.

Visi radiniai – mūsų su Gabriele bendri, visi – Tūkstantmečio gatvėj Vilniuje, balandžio 10.

                                                   Smagaus, Anita

P.S. Visgi visi batai, o ypač paskutinis – veikiau šlepetės.

— Dėkui, Anita ir Gabriele! Papildomas malonumas, kai buvus pora bent virtualiai vėl suporuojama.

O Vidas dabar tikriausiai nenurims, kol bent vieną ras; konkurencija stiprus dalykas :)

(375) Naujaakmeniškis paleibetoniškis

Dar vienas Anitos radinys:

Sveikas, Virginijau.
Tikiuosi, tikrai sveikas.
Na va, moralas: tokius dalykus iškart reik daryt, paskui iš galvos išgaruoja.
Taigi, dvi dienas pasikultūrinom Akmenės rajone, Daukantą aplankėm ir Lazdynų Pelėdą, Kamanų pelkėj pabuvojom...
o „magaryčių“ – batas.

Naujoji Akmenė, V. Kudirkos g.
Liepos 18

— Dėkui, Anita! Nelabai į Daukanto ar Lazdynų Pelėdos apavą panašu, tai, matyt, kokį šiuolaikinį N. Akmenės literatą įkvėpimas ištiko – ir šoko bėgt namo popierio beigi paišelio ieškoti :)

(370) Popož(i)eminiai antžeminiai vasariniai

Anita atsintė radinį – trijų Morkūnų kelektyvinį, irgi su įrašo pavadinimu, kurį išsamiai paaiškino:

Sveikas, Virginijau.
Puikiai suprantu, kaip klaikiai atrodo toks pavadinimas, tad štai iškart ir paaiškinimas:

Popož(i)eminiai nereiškia, kad batai buvo rasti požemyje po kitu požemiu, akivaizdu, kad ir ne iš po žiemos. Tad antžeminiai ir vasariniai. Užtat buvo rasti iškart po pož(i)eminių skaitymų, taigi – popož(i)eminiai.
Kadangi Kybartai pasitiko liūtimi su žaibais ir griausmais, skubėjom lįsti po požemio stogu, ne batų dairytis rūpėjo. Radom jau po skaitymų ir po lietaus. Gal kas nusispyrė ir basomis nušlepsėjo per šlapią žolę?

Toks bendras radinys. Vidas pirmas pamatė. Gabrielė pirma sušuko: „Ooo!“ Na, o man po kaklu kadaravo fotoaparatas. :)
2020 birželio 27, pavakarys, Kybartai, šalia rūsio, kuriame vyko Pož(i)eminiai skaitymai.
Prisisotinus literatūros va kiek pati tau prirašiau. :)



— Dėkui visiem trim! O daug prirašiusiai – dėkui + ačiū :)