(734) Hommage à Radauskas: fioletbatis

Vakar, sekmadienį (V 10), Donata atsiuntė:

Virgi, štai toks spalvotas guminukas.
Statybvietė Vilniuje, Kalvarijų g., netoli Lidlo, kur iš pradžių visai apleido, o paskui ir nugriovė tokį gražų
medinį dvarelį-ne-dvarelį.

— Dėkui! — Vieną žodį pakeičiau:

Tu nusiminęs nueini,
Tu liūdną savo žingsnį lėtini,
Naktis, galinga ir švelni,
Tau duoda [batą] fioletinį.

(733) Gegužės trečiosios mot.

Sekmadienį gavau Ričardo laišką su dviem priekabais; pirmadienį iš ryto jau ketinau viešai parodyt, ką gavęs, bet laiko pritrūkau; ir į gera tatai šįkart išėjo – dar vienas R. laiškas atkeliavo – post scriptumas:

Štai Virgi, perduodu, ką paregėjau ir paverčiau vaizdu, pasakau, kas mintiškai slystelėjo nuo mano liežuvio.

Vaiskutėlis, baltai, geltonai, mėlynai ir raudonai žydintis šiltadienis. Katalikiškasai sekmadienis. Tradiciškasai motinadienis.
Gamtiškai ir kalendoriškai, taip pat šventiškai palanki(oji) diena nusiauti / išsiauti.
Lengviausiai ir greičiausiai nusiauna moterys.
Gal josios dažniausiai ir keičia avimąsias priemones,
tai yra įkojus, tiksliau antkojus (ant kojų užmaunamas priemones – kad nebūtų šalta, kad nebūtų slidu, kad būtų saugu užlipus ant stiklo, ant gelžgalyčio).
Štai ir mano šiandienos fotoalibi / fotoliudijimas.
Trejos klasikinės avalynės poros tame pačiame Švitrigailos gatvės vidiniame didžiakiemyje.

Ričardas Šmirinėtojas

P.S. O vakarop vėl pėstinau namop tuo pačiu kiemu.
Ir – išvydau prikomplektuotą dar vieną – ketvirtą! – moteriškos avalynės porą.

— Dėkui, žmogau šmirinėjantis ir žiūrinėjantis! — Ar galima kokią nors nuomonę apie buv. savininkę susidaryt, – pagalvojau, – iš to, kad bent jau keturios poros jos batų – juodų? Gal ir ne.

(732) Dar stovintis ir jau nebe

Penktadienį, balandžio 17-ą, sulaukiau dar vieno kolekcijos papildo – ypač džiugaus, nes žmogus pirmąkart atsiuntė savo radinį:

Labas vakaras,
vaizdas įamžintas Vilniuje, Fabijoniškėse. Gal kiek simboliškai: pusiau ant šaligatvio batas – dar stovintis, o už jo ribų – guli paslikas. Siunčiu dviem rakursais.
Pagarbiai
Algirdas V.

— Ačiū, Algirdai! Viskas padarėt taip, kaip reikia.

Sveikinu, collega batautojau!

(731) Pagatvėbatis

Penktadienį vakare Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

tas paukščių čiulbėjimas taip traukia į mišką. Taigi šiandienos pasivaikščiojimo laimikius prikabinu, tiesa, ne iš miško. Gal ir teisingai – nėra čia ko miškus šiukšlinti.

Barsukynės gatvė, 2026.04.17

— Ačiū, Karolina! Pirmas galvon atėjęs žodis buvo pakelibatis, bet rašot, kad šalia gatvės, palei gatvę peržiemojusią šlepetę pastebėjot; todėl – pagatvėbatis (tokiu vardu radinio kolekcijoj dar nebuvo).

(730) Tikrinis panoraminis

Vidas vakar vakare atsiuntė:

Sveikas.
Žinia, kartais pasitaiko batų, kuriuos pamestiesiems priskiriame tik iš mandagumo. Šitas, man atrodo, – pamestinis tikrinis panoraminis.

Panorama, Rimi, balandžio vidurys

 

—  Dėkui! Išties tikrinis pamestinukas; batuko savininkas greičiausiai vežimėly (parduotuviniam?) sėdėjo, o mama ar tėtis į lentynas, ne į vaiko kojas žiūrėjo. Gal ir kitaip viskas atsitiko.

(729) Narbuto pasuoliniai

Šeštadienį sulaukiau ir Anitos laiško su šviežutėliu radiniu:

Sveikas, Virgi.
Kažkur Teodoro Narbuto gatvėj nelabai toli nuo Žvėryno stotelės kažkas nematomas sėdi ant suoliuko ir mėgaujasi pavasariu.
Balandžio 11 vakaras.

— Ačiū!

Po galais, kaip visokie išradimai tvirkina žmogų! – pagalvojau. Užuot tik įsivaizdavus sėdinčią batų savininkę, sukirba mintis kreiptis į DI prašant ją dar ir sukurti, vizualizuoti. Ne! Susilaikymas – dorybė.

(728) Paprastasis pavasarinis

Šeštadienį Vidas atsiuntė savo radinį – balandžio 8-os:

Žvėrynas, Kęstučio gatvė,
paprastasis pavasarinis.

— Dėkui!

Pamatęs, kur batas guli, prisiminiau žodį papušinis – regis, buvau vieną radinį taip pavadinęs? Patikrinau. Taip, buvau – prieš beveik šešerius metus.

(727) Patvorinis crocsas

Velykų antrai dienai einant į pabaigą, gavau dar vieną kolekcijos papildą – Karolinos ir Gabrielės radinį:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą komandinis sesių radinys iš Šiltnamių gatvės Vilniuje. Viena stabdė automobilį, kita bėgo fotografuoti. Smagu kartu su sese rasti batą, kai pačią sesę retai matai.

Velykų dienos pavakarys, 2026.04.05

— Ačiū abiem! — Užrašą Šiltnamių g. kartkartėm pamatau ant 55-o autobuso kaktos, laukdamas savojo 19-o troleibuso, nuvežančio darban; vis pagalvoju: regis, nesu tuo autobusu važiavęs, nors žinau, kad maršruto pabaigoj yra dvi stotelės, kuriose norėtųsi išlipt, – Jonažolių ir Pakalnučių.

(726) Pavilnionbatis

Batingas šis pavasaris. Vakar vakare atkeliavo dar vienas kolekcijos papildas, Gintarė atsiuntė:

Labas vakaras,
Vakar vakare (2026.04.02), 19:16 Pašilaičių rajone, Pavilnionių parke.

Kartais gražiu saulėlydžiu ir batai nori pasigrožėti.
Šeimininkė, matyt, labai skubėjo namo, o gal tiesiog batelis labai pavargo ir nusprendė, kad jam jau gana.

— Labai ačiū! Tikrai įspūdingas vaizdas.

O vėžes tikriausiai koks traktorius paliko, pagal protektoriaus raštą sprendžiant.

(725) Rodbačiai

Atostogaujantis vyresnėlis sūnus Vytautas atsiuntė Egėjo jūros dovanų:

Du batai iš Rodo salos paplūdimių. 2026.04.02

        — Dėkui už kolekcijos papildus!

       Kaip poilsiautojui – kuo ramesnės jūros dera linkėt,

       kaip batautojui – kuo audringesnės; neapsisprendžiu;

       na, jūra pati pasirinks, kokia nori būt, su vėju pasitarus.

(724) Šlept šlept

Jei kas stebėdamas, kaip pildosi kolekcija, pamanė, esą tik svetur galima batauti, – tam teks pakoreguoti nuomonę: ir Lietuvoj dar vienas kitas batas mėtosi.

Štai Deimantės šiandienis radinys:

Paskutinės kovo dienos nušlepsėta per balas,
gal jau ir basom.

2026.03.31, Vilnius,
Viršuliškės, lietus, popietė

— Ačiū! Per balas štelpsinčios dienos – labai poetiškas vaizdinys :)

(723) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, v

Vakar, kovo 28-os vakare, vėl sulaukiau Karolinos siuntinių iš Kipro – šįkart iš šalies pietryčių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien pasipylė tikras batų lietus. Bendromis grupės pastangomis subatavome žygyje nuo Kiklopo urvo iki Agia Napa miestelio.
Vienu laišku nepavyks išsiųsti.

Tris laiškus su priekabais gavau. Iš viso 12 kolekcijos papildų. Daugumos radinių rūšis – pajūrbačiai (antras ir trečias nuo pabaigos –  tokie tarpiniai; mėlyni botai rasti jau po žygio miestely). Karolinos ir Co žygio pradžios ir pabaigos taškus pats pažymėjau žemėlapy.

— Nuoširdžiausiai ačiū visiems! Miela Karolina, tikrai turit pedagoginių gabumų, jei bendražygiai ne tik išklausė paaiškinimų, kas tai yra batavimas, bet ir patys ėmė batauti.

(722) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iv

Per Kiprą žygiuojanti Karolina penktadienį atsiuntė miestiškų radinių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien lankiausi Kipro sostinėje Nikosijoje ir štai dar lobio jums (iš graikiškosios miesto dalies).

Beje, jei iki šiol girdėdavau apie batavimą tik „ooo, geras“, tai šiai bendrakeleivių grupei turėjau aiškinti, kame čia „vaibas“.

Vėjuoti linkėjimai iš Nikosijos — 2026.03.27

— Dėkui – ir už kolekcijos papildus, ir už šviečiamąjį darbą!

Kartais būna (bent man), kad aiškindamas kitiems ir pats sau ką nors naujo išsiaiškini.

(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(717) Tallinnbačiai

Coll. Donata atostogauja, bet ne jos akys; vakar gavau radinį Estijos sostinėj:

Virgi,
šitie batai, jei atidžiau pasižiūri, jau tikrai nelabai... Bet, jei nori, gali galvoti, kad jie ne numesti, o priklauso kokiam subtiliam žmogui, kuris nusprendė, kad eiti į svečius su tokiais visai netinka, ir nusiavė prie lauko durų.
Tallinn, Tartu maantee. Namo numerio nepažiūrėjau.

— Ačiū, Donata, kad ir atostogaudama ne viską išmetei iš galvos; mėginau įsivaizduot Tavo pasiūlytą subtilų žmogų – prisipažįstu: nepavyko. Beje, jei kada susiruoši aplankyt Institutą, įėjusi pro vartus žvilgtelėk kairėn — pastebėsi pokyčių, nors ne esminių :)

(lxxiii) x + y

Vakar gavau Ričardo laišką – gali sakyt, traktatą apie pavasarį; surašytas taip, kad į eilėraštį panašu (todėl tekstas ne šalia nuotraukos, o virš jos, – kad eilutės nesulūžtų):

Virgi, sarmata ką sakyti, ale nesarmata bet ką rašyti. Sarmata bet ką žiūrėti, ale nesarmata ką nors tylėti.

Pavasaris nurengia / išrengia / perrengia žmones. Ir – nuauna.
Vilniaus Totorių gatvėje. Prie pat pašto stovintis šiukšlių konteineris.
Norintieji į jį įlipti privalo apsiauti štai šiais batais.
Pamaniau, ogi galėtų būti atskiri konteineriai tik avalynei. Tik kepurėms. Tik triusikams.
Kadangi kojos bistrios, tai taip dažnai ir batus išmėto po pašalius.
O nuo galvų kepurės nukrenta gana retokai.
Ir galvos nuo pečių itin retai.
Kojos leidžia pabėgti / leidžiasi bėgti. Galva gi nepabėga nuo problemų, nuo juodaminčių, nuo baimės.

Ričardas ironizatorius ir okazininkas

2026 III 18

— Dėkui, Ričardai! Laišką pavadinai x + y, tai ir neteko sukt galvos – copy-paste, ir yr įrašo pavadinimas; numeraciją priderinau pagal stilių.