Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2016-02-03

(207) Šunbačiai

Ričardas Š. atsiuntė pavadinęs lydlaiškį „2010 metų vasaros (naujutėlė seniena)“:
Sveikas, Mielas Žmogau,
Batai – ir alibi, batai – ir satisfakcija. Rupūs miltai, saldūs kleckai!
Aptikau šiuosiuos, be abejonės, Tavo naudai. Pačioje Punioje.
2010-aisiais išvykaudamas podraug su naujaromuvininku Andriumi Konickiu, podraug su pašvaistininke Audrone Daugnoriene.
Ir buvo sau pablokšti kompiuterio virtualybės kampan. Kolei tvarkydamas mažumėlę brūkštelėjau šluotražiu.
Anava!
Ričardas Ne Kažin Koks
— Ačiū!
Batmetis vėl prasideda.
Tik vis nesugalvoju šūksnio, kuris tiktų batus radus; kokio neįprasto reiktų.