(179) Radinys iš 東京

Buvo iš Pietų Korėjos, o dabar jau yra ir iš Japonijos. Mindaugas vakar rado:

Sveikas, Virgi,

Nesitikėjau, kad pavyks rasti, bet vieną dieną va tokį batą radau Tokijuj.

— Ačiū už kolekcijos papildą!

Ne šiaip juk esu užsiminęs, kad batavimo geografija plečiasi, ir kaip reikiant :)

(178) Radinys iš 제주도

Coll. Rūta Ž. atsiuntė savo radinį –
ne bet kur, o net Pietų Korėjoj – 제주도 2014-10-04.

— Ačiū!

Batavimo geografija plečiasi, ir kaip reikiant :)

(177) Keliautojo liekana

Coll. Justė atsiuntė, patikslindama:

lapkričio 5 d., likus porai šimtų metrų iki Švenčionių.

— Ačiū!

Na negi kas išmetė iš važiuojančios mašinos pro langą? Kaip jis ten galėjo atsidurt, neįsivaizduoju.

(176) Stambulo Pelenės liekana

2014-10-21

Vikos radinys:

Sveikas,
Siunčiu batą iš Stambulo.
Matyt, turkiška Pelenė bėgo, paslydo, čiort pobieri – ir pametė batelį:) 

— Ačiū! Matomi mašinos numeriai neleis niekam suabejot – tikrai radinys iš Turkijos :)

(175) Visi tvorom tvorom tvorom tvorom, aš už tvoros

Mentor Lagoons Nature Preserve, 2014-10-05

Mindaugas parašė:

Sveikas, Virgi,
Siunčiu šio savaitgalio radinį. Ruduo, darosi šalta, bet po gamtą vaikščiot vis tiek gerai.

— Ačiū už kolekcijos papildymą!

O kodėl pamatęs šitą porą prisiminiau keistuolių dainą? – Nežinau; prisiminiau, ir tiek; dėl ironijos?

(174) Ir dangaus, ir šiukšlių fone

Žvėrynas, 2014-10-03

Gintautas S. žvalgos batų visur:

Sveiki,
Man irgi pavyko rasti batus ne ant žemės!

Prisegu ir mažiau įdomius eksponatus – moteriški.

Lazdynai, 2014-10-03

— Ačiū!

P.S. Kartais pagalvoju: prasidėjo viskas nuo vidury miško rasto bato; dabar jau ir kabantys, ir plaukiantys, ir visokie kitokie. Ar ne per daug viskas išsiplėtė? – Bet argi galėjo būt kitaip? Visas kolekcijas laikui bėgant ištinka tokia lemtis. Viskas tvarkoj.

(173) Lauktuvės iš Turkijos

pajūrinė šlepetė; rugsėjo 19

Coll. Justė atskraidino lauktuvių iš Turkijos.

— Ačiū!
Spėtina, kad ne vietiniams, o atvykėliams turistams bent jau dauguma apavo priklausė.

(Globalizacija, batai visam pasauly daros panašūs, bet vietovaizdžiai viską atperka.)

kalninė basutė; rugsėjo 22

pribaigtoji; rugsėjo 23

priemokyklinis sportbatis; rugsėjo 25

vidurmiestinis kedas; rugsėjo 25

O batauti yra smagu! – dar kartą pakartosiu.
Dar iš kelių žemynų nėr radinių šitoj kolekcijoj,
bet, tikiu, – atsiras.
Ačiū, kolegos :)

(172) Dar daugiau pakaruoklių

Gavau el. laišką su dviem priekabais:

Laba diena,
esu Vilma, rašau dėl sugrybautų batų... danguje. Jei manęs niekas dar neaplenkė – o gal jau ir taip, nes beveik visą Jūsų batavimo derlių išžiūrėjau, bet ne absoliučiai – siunčiu Jums netikėtą batų derlių iš vaikščiojimo po Gentą. Pamačiau, susidomėjau, prisiminiau Jūsų blogą. Grįžusi radau internete, kad “Apparently the kids, when they graduate (high school?) throw their shoes across the phone or power lines that hang over the street in one particular section of town”.
Pasirodo, ten visas batotiekis, dar ir kasmetinis.

 — Ačiū, Vilma, už kolekcijai subatautus pakaruoklius!
Deja deja, turiu pranešt: Jus aplenkė Aistė, batavusi Škotijos danguje, tik daug kukliau. Bet batavimas – pagal olimpinį principą vyksta: svarbu bataut ir patirt malonumą, o ne ką nors aplenkti.
Dar kartą dėkui, ir sėkmės – ne tik danguje, bet ir žemėj :)

(171) Apsamanoju-si-sysis

Coll. Donata M. parašė:

Virgi, va štai kokį batą Juozas Budraitis subatavo. O tu ar taip samanom apžėlusį kada esi radęs?

Pirmiausia – ačiū už įrodymą, kad net Budraitis batauja. :)
O dėl klausimo, teprisiminiau šitą, bet samanos ten kitokios.

(170) Naminė, virtusi pievine

Gintauto S. el. laiškas:

Laba diena,
Rugsėjo pirmosios dienos radinys Lazdynuose.
Prisegu. :)

— Ačiū!
Na va vis tiek neatsistebiu: ir kaip tie batai atsiduria jiems neįprasčiausiose vietose. Na negi tokias šlepetes avėdamas eisi pasivaikščiot, o pakeliui, lyg niekur, imsi vieną ir paliksi šalia šaligatvio? Kažkaip kitaip viskas turėjo vykt.

(169) Justi[-ir-ne-tik-]bačiai, ii

Coll. Justės el. laiškas:

na va, pagaliau prisiruošiau surinkt batus:

← nr. 1 – mano draugo rastas Minties gatvėj netoli Šilo tilto 2014-08-01

nr. 2 – rastas prie Milašaičio ežero 2014-06-08 →

← nr. 3 ir 4 →
rastos prie Gėlos ežero 2014-04-14

← nr. 5 vaizduoja, kokiam molyje buvo pamestos tos šlepetės

— Ačiū, Juste! Visai neblogas pavasario ir vasaros derlius :)

(168) Lakajų stileiva

Kolegė Rūta rado Lakajų miško (Baltųjų ir Juodųjų Lakajų tarpuežery) vidury viduriausiam grybaudama 2014-08-30.

Pasvarstėm: na ir kaip jis ten galėjo atsirast? – Ir joks racionalaus atsakymo varianto neradom.
Gal jūsų vaizduotė lakesnė?

(167) Pora iš Ohio valstijos parko

o kaip (greičiausiai) jis bėgo toliau? negi basas?

Mindaugo el. laiškas (senokai berašė/besiuntė; vis šį išmintingą ir kūrybingą žmogų prisimindavau; be jokios konkrečios priežasties):

Sveikas, Virgi,
Va išvažiavom truputį pailsėti vienai dienai, tai suradau šią pamirštą porą, bedžiūstančią saulėje.
Mohican creek state park, 2014-09-01.
Sėkmės

Ačiū už kolekcijos papildą ir už palinkėjimą (batavimas yra tapęs mano hobby tikrąja to žodžio prasme; anksčiau tokio malonumo neturėjau, nerinkau nei pašto ženklų, nei degtukų dėžučių, nei garsenybių nuotraukų, nei pan.).

--------------------

P.S. Kartais ateina minčių, kad reiktų internacionalizuot batautojų sąjūdį, bet iškart apninka abejonės: gerai, pradėt (angliškai kokį kreipimąsi surašyt) galima būtų; o jei imtų rastis batautojų geometrine progresija? Su monokultūriniais batautojais, kurių, na, ne daugiau negu 20, dar sugebu vargais negalais komunikuot, o jei jų kelios dešimtys? Kaput. Sekretorės ar sekretoriaus tai juk nepasisamdysi... Kita vertus, pagrindinio tinklaraščio tikrai nenoriu užmesti. Tad: telieka, kaip yra. Nebent: imtų ir atsirastų žmogus, kuris norėtų globalizuot batavimą ir būtų pasirengęs tam skirt gabalą savo laiko.

(165) Du kairėbačiai

El. laiškas iš Aistės S.:

Laba diena,
šeštadienį padariau elementarią išvadą – jei nerandi batų, kur jie paprastai vešėte vešėjo, reikia eiti takais, kuriais iki šiol nevaikščiojai :) 2014-08-23, šeštadienis, Karklė, du juodi vyriški kairės kojos apavo eksponatai.

— Ačiū, Aiste, už eksponatus.

Ypač antrasis įdomus, su aiškia nuoroda, kuo užsiėmė buv. šeimininkas, – dažytojas.

(166) Radinys tranšėjos dugne

Tai nutiko antradienio, 08-26, rytą. Išlipu iš troleibuso prie Statoilo, imu žingsniuot Žirmūnų tilto link ir – o! per atostogas įvyko pokyčių: šaligatvis perkastas, kuriama Lietuvos ateitis. Išrausta gili trašėja, per kurią permestas geležinis tiltelis.
Eidamas tuo tilteliu žvilgt į apačią – po galais, negi ten batas šalia šiukšlių guli? Ogi tikrai, ir visai dailus, su papuošimu. Kaip jis toj tranšėjoj atsidūrė – neįsivaizduoju. (Atvaizdo kokybė prastoka, teko stipriai pritraukt.)

tas tiltelis
(jau perėjus ir atsisukus atgal)

(164) Pasiesartiniai

[Taip, nedovanotinai aptingau, tas tiesa, stengiuos pasitaityt.]

Tuoj po Joninių plaukėm baidarėm. Siesartis–Šventoji. Tokios iš abiejų galų apkarpytos trys dienos išeina; nuplaukta apie 60 km.
Siesarčiai artėjant link santakos su Šventąja, ties Valtūnais pastatyta (AD 2001) tokia HE.
Vienintelė vieta, kur baidares teko pertempti žeme (visai nebūtina vartot veiksmažodį pernešti; kam rodyt savo jėgą?). Aišku, kai kas siūlė pamėgint nusileisti va tokiais slenksčiais, sakė youtube matęs, bet drąsuolių neatsirado.
O radiniai – kairysis, palaikis, gulėto vidur pievos, dešinįjį pastebėjau ant neseniai nupjauto šlaito, kuriuo tempėm baidares link vandens. Tai buvo 06-26 apie pietus.

(92) Nėra dūmų be ugnies, nėra namų be batų

[Labai atsiprašau; šitas jau tikrai „brandus“ įrašas išniro paviršiun, kai nusprendžiau sužymėt, kurie radiniai kam priklauso. – Dar kartą: atsiprašau; tai 2011-ų įrašas; pagal numeraciją nusprendžiau. — O ar tos žymės prasmingos? — Abejoju, bet sakau: taip.]

Niekada nemaniau, kad teisingas pamokymas, virtęs priežodžiu: „Nemesk kelio dėl takelio.“ Tik Antakalnio gatve vaikščiodamas, niekada nesužinosi, kas išties yra Antakalnis. O ypač įdomi jo dalis link paupio, šlaitas Neries pusėn. Statiniai iš įvairiausių laikų: ir prieškariniai, ir chruščioviniai daugiabučiai, ir dabartiniai; visko yr.
Va per pietus išėjęs pasivaikščiot ties Antakalnio 24a pasukau kairėn, į kiemą, o ten nenumeruotas apleistas statinys (nuotraukoj vaizdas paupin atgręžto galo). Užmečiau akį pro priestato grotuotą langą vidun: kur buvę, kur nebuvę – batai; pora; namuos, kad ir nebegyvenamuos, jie dar porom dažniausiai, pasimeta išklydę = išmesti lauk.

(163) Dvi poros iš Talino

Gintautui sekasi, ir vis poros:

dvi poros batų, aptiktos per atostogas taline:

pirmoji pora sutikta pakeliui į kadriorgo parką (2014-07-16). lyg kokia meninė instaliacija ir estijos muziejaus reklama;









antroji pora rasta leidžiantis nuo tompea kalvos (2014-07-17). nereikalingi batai – naujoje batų dėžutėje. 

— Ačiū! Iš Estijos dar nė vieno nebuvo; dabar jau net dvi poros.

(162) Du vaikiški: iš Washingtono valstijos ir Vilniaus

Mindaugas 2014-06-29 atsiuntė dar vieną radinį vandenyno pakrantėj: →

Sveikas, Virgi,

Vėl esu prie Ramiojo vandenyno. Nedaug čia batų, bet vienas vaikščiotojas vis tik pametė vienos kojos apavą Ruby Beach, Olympic National Park.

Ačiū!

Pasižiūrėjau ir to Ruby Beach vaizdų – įspūdinga. – Tad dar kartą dėkui.




← O šiandien atkeliavo sūnaus Vytauto laiškas iš Kauno. Siunčia batą, pastebėtą 2014-06-28 Vilniuj šalia Kudirkos aikštės, – irgi ne per didelis, sakyčiau, vaikiškas. – Aha! – radau: šita firmos BabyGap basutė. Plg.:



Ačiū,
batautojo sūnau – batautojau jaunesnysis:)

(161) Tvarkingoji pora

Gintautas vėl parašė:

laba diena,
siunčiu dar. batai buvo aptikti netoli neužbaigto goštauto – geležinio vilko viaduko. 2014-06-17.

— Ačiū. Matyt, buv. šeimininkas – labai tvarką mėgstantis žmogus: taip gražiai paliko!

(160) Jamesas Joyce’as ir lost sportbatis

Mindaugo laiškas:

Sveikas, Virgi,
Šiandien esu Notre Dame universitete, Indianos valstijoj. Universitetas primena Prancūziją, bet viskas turi airišką palikimą. Sėdžiu airiškam restorane ir valgau itališką sriubą – toks multikultūriškumas Eddy ir Angela gatvių sankryžoje. O sportbatis pamestas prie Joyce centro. Turbūt koks greitas sportininkas nurūko net nepajutęs, kad pametė apavo dalį.
Linkėjimai 

Ačiū už linkėjimus ir, aišku, už radinį. Ir Pačiam siunčiu linkėjimų!
Plėtojant multikultūrizmo temą: o dar jeigu sportbačio buv. savininkas sužinotų, kad jo apavo dalies atvaizdas atsidūrė lietuviškai rašomam tinklarašty lotynišku pavadinimu – va tada jau tikras postmulti- būtų :)

(159) Pakapinis

šalia Liepų kapinių, 2014-05-17
(Liepų kapinės – dab. ofic.,
o žmonės tebevadina Naujosiom reformatų kapinėm;
jau mano vaikystės laikais jos savo „grynumą“ prarado,
kai buvo čia palaidotas Biržų dešrų karalius Tabakinas;
o dar ir pagal pareigas ateistų: pvz., milicijos viršininkas;
dabar daugmaž taip: kairėj – katalikai, dešinėj – reformatai [ir kt.])

Savaitgalį buvau Biržuos.
Mėnuo praėjo nuo Tėvo mirties. Reikėjo aptvarkyt kapą.
Pro vienus šoninius vartelius išėjęs žiūriu – ogi batas.
Jau pagyvenęs. Brandus, taip sakant.

(158) Padžiautosios poros

Gavau iš Aistės S. el. laišką:

Laba diena,
norėčiau pasiūlyti eksponatą, kuris užfiksuotas 2010-05-24 Glazge (Glasgow) Škotijoje. Tuo metu net neįtariau, kad galima batauti (matau, jog batavimui skirtas tinklaraštis atsirado keletu mėnesių vėliau už siunčiamą nuotrauką).

Nerimtai, bet pagarbiai

Ačiū, Aiste, už eksponatą, senesnį negu pati kolekcija.

Beje, gal kas žinot: o tas batų porų kabinimas ant laidų ar kur – paprasčiausia atrakcija ar ką nors reiškia (plg. spynelių rakinimas prie tilto turėklų ir kitur reiškia, regis, „amžiną meilę“)?

(157) Išvarstytieji

Batavimo bacila plinta.
Gintautas atsiuntė šitos paliktosios poros atvaizdą – fotografuota Vilniuje, Lazdynų rajone, 2014-04-26.

Ačiū, ir sveikinu prisijungus prie mūsų!

(156) Padžiautasis skaitytojas

Ėmė ir „prisikėlė“ pirmasis Jungtinėse Valstijose gyvenantis batautojas Mindaugas:

Sveikas, Virgi,
Senokai nesiunčiau batų. Bet va važiuodamas žiūrėt, kaip šviečia Golden State tiltas, radau batą, beskaitantį kažkokius perspėjimus.
Vieta: San Franciskas, Baker Beach paplūdimys.
Tikiuosi, tiks prie kolekcijos.

Aišku, tinka! Ačiū.
– Visur gyvenantys [= Visų šalių?] batautojai, vienykitės! –
Reiktų šitą marxistinę parafrazę išpopuliarint :)

(155) Jolitbačiai, ii

 — labai smagu gaut tokį siuntinį, kokį gavau iš Jolitos C., – užrašiau vasarį.
Balandį – dar keturi radiniai (Jūs, Jolita, jau nebe pradedančioji, o [kaip ten sakoma/rašoma?] pažengusioji batautoja):

Laba diena,
Pasitaikė dar keli štai radinukai mano kelyje.

Biokuras
Važiavome šeštadienį (03-22) eglučių porą nusipirkt, kad kieme pasisodintumėm, į už Raudondvario esantį eglutyną. O jame, prie įėjimo, žaliaskarių pripjautų visa krūva. O ant viršaus dar ir batų ten pora. Pasiteiravau darbuotojo: „Kodėl jų išpjautų tiek tenai guli?“ – Paaiškino: reikia nekondicines išretinti, kad kitoms netrukdytų augti, o tai daryti galima tik pavasarį anksti. – Na tai paklausiau: „Ką su tomis išpjautomis daro?“ –  „Jas naudoja biokurui“, – atsakė man. –  Taigi pirmą nuotrauką ir pavadinau „Biokuras“.

Nežibutė
– bet pavasarį pakelėje gražiai sau mėlynuoja; 03-22, netoli Kulautuvos (Kauno r.)

Poilsiautojas
Melkio ežero pakrantėje (Vilniaus apylinkėse, 04-06). — Bet kas gi gali jį teisti? – Visą žiemą sunkiai dirbęs, gali sau ir pailsėt leisti, pasikaitinti prieš saulutę pavasarinę.

Statybininkas
Manau, ir taip jau viskas aišku, juk bambalys fone tai matosi? [nelabai...] (03-22 netoli jau minėtos Kulautuvos)

—  Džiaugiuosi, kad mano nuotraukėlės tiko jūsų kuriamai kolekcijai, dėkui, ir sakau: iki kito „susibatavimo“!







Iki, Jolita; spėju, jūs jau pajutot šitos vujerizmo atmainos, batavimo, teikiamą malonumą. Jo taip lengvai negalima atsikratyti. :)