Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2022-09-30

(480) Nowos Pragos dėjinukai ir mestinukas

Viskas klojasi puikiai: batautojų radiniai el. paštu keliauja viens po kito. Ir gan ramus jaučiuos: nors pats nieko, kiti randa. Coll. Ieva grįžo iš atostogų:
Siunčiu jums porą laimikių iš Varšuvos metropolio – šarmingo ir dvasingai kontrastingo Nowa Praga rajono ul. 11 Listopada [Lapkričio 11-osios g-vė; liet. atitikmuo būtų Vasario 16-osios] pamestinukai.
Pora lūkuriavo kažkur šalia namo nr. 4, 



[NB! vaizdas užfiksuotas IX 18, o skelbime rašoma, kad drabužių surinkimas vyks IX 21, kur – neįskaičiau, bet vargu ar čia, prie šios metalinės dėžės]

 

 

o skraiduolis  buvo įstrigęs prie nr. 26.

























         

— Dėkui, college!

2022-09-29

(479) Piligrimbačiai

Vakar savo radinį atsiuntė Žaneta:
Laba diena😊
Rugsėjo 24 dienos popietę, žygiuojant nuostabiu rudenišku taku palei Nemuną (atkarpoje tarp Kulautuvos ir Paštuvos, kylant į kalnelį), rasta „nauja“ batų pora. Kadangi žygis buvo piligriminis, tai labai apsidžiaugiau, kad Dievulis taip rūpinasi piligrimais, kad net pakaitinę batų porą šalikelėj padėjo 😄. Mūsiškiams neprireikė, nes ėjom tik vieną dieną, tad palikom ateinantiems – gal pravers 😉
— Ačiū, Žaneta! Ogi išties – gal kam ir pravers? Tikimybė nedidelė, bet yra.

(478) Dar vienas pakelibatis


Kam sekasi – tam sekasi. Atspėjot, ką turiu omeny! – Karolinai sekasi. Užvakar atsiuntė:
Vis neduodu Jums ramybės, Virginijau :)
Pastebėtas šiandien [IX 27] važiuojant į kaimą, užfiksuotas grįžtant, jau konkrečiai žinant, kur mažinti greitį. Beje, rastas maždaug tame pačiame ruože, kur anąsyk radau du 10 kilometrų atstumu. Pamačius šį netgi pagalvojau, gal ir antras bus pavažiavus 10 kilometrų?
— Dėkui, Karolina! Neduokit ramybės, kai tik atsiras proga. Nieko gero iš tos ramybės. Kai jau teks nurimt, tai ir tapsim visiškai ramūs, pailsėsim ramybėje.

2022-09-27

(477) Pašlaitinis

Vakar Karolina persiuntė:
Laba diena, Virginijau,
virusas plinta. Žmonės, praėję su manimi nors vieną žygį, jau žino, ką reikia daryti pamačius pamestą batą.
Šįkart kito žmogaus atsiųstas batas.
Šiandien, kitoj gatvės pusėj nuo Ozo prekybos centro.
















— Dėkui, Karolina, kad platinat batavimo virusą, kuris, esu įsitikinęs, žmogui niekaip nekenkia, ir už patarpininkavimą.
Ir sveikinu Vytautą tapus tikru batautoju (radinys eksponuojamas kolekcijoj)!

(476) Priešbatukas



Karolina M. šeštadienį (IX 24) atsiuntė laišką su priekabu, pavadinusi jį „Batelytis“:
Sveiki, Virginijau,
šiandien radau vos įžiūrimą batelį batelytį ant Lazdynų Pelėdos paminklo. Net nelabai batelytis, labiau kojinytė. Bet kokiu atveju - apavytis. :)
— Dėkui, Karolina! 
Pasukau galvą, kaip kuo tiksliau pavadint Jūsų radinį, ir štai kas susisuko: kol nereikia vaikščiot, tai ir batų nereikia; bet kad kojytės nešaltų, kokio nors apavo vis tiek reikia; – yra istorija ir yra priešistorė; yra batukas, o kodėl negalėtų būt priešbatuko?

2022-09-22

(475) Krūminiai

Vakar vėlai vakare atkeliavo Vido M. laiškas su priekabais:

Sveikas gyvas.
Vilnius, rugsėjis, legendinis skveras prie Sakalo-Paviljono.
Prieš įžengdamas kultūringai išsiauni, krūme kultūringai išlenki šimtą kitą, o jau kitoje pusėje išėjęs į šviesą taip aiškiai suvoki, kad ant nuodėmingos žemės tave laikė tik tie prakaito prisisunkę batai, tebūnie sportbačiai, pušnys ar vyžos... Ma juos bala ar kelmas...
Bataukim, kol gyvi.



— Dėkui, Vidai! 
Baigiamasis šūkis l. patiko. Ir tęsinys susidėstė:
Jei pats batų nerandi, kitų radiniais pasidžiaugt visada gali, – kol gyvas.

2022-09-21

(474) Priedurbačiai


Prieš gerą valandą coll. Donata atsiuntė:
Virgi, štai. Šios užkaltos Kalvarijų g. kiek ten? 70? 68? durys jau ir Litmeny pabuvo, bet be šios ryškios baltos detalės. Ir ko man batai vis poromis, nežinai?
— Dėkui, Donata, kad vis primeni.
Kodėl vis poromis – nežinau; o apie šį atvejį – pagalvojau, gal kas labai sąmoningai padėjo tą batų porą – detale papildė vaizdą, suteikdamas ar suteikdama papildomą prasmę: ir už šių durų gali būti gyvenama? Irgi nežinau, bet va drįstu spėt.

2022-09-15

(473) Pora+


Alius P. atsiuntė vakaryčius radinius Pagubės miškely prie Kalino.
Palydėjo graudoka pastaba:
Visai nesunku rasti šiais laikais, kai miškai taip teršiami. ☹
— Dėkui, Aliau. 
Taip, yr žmonių, kurie nepripažįsta bendrųjų tvarkos taisyklių, kurių viena – negražu šiukšlint kur papuola.

2022-09-09

(472) Pamestinukas minutę kitą

Ką tik gavau Vido M. laišką su priekabais:
Sveikas.
Ar tik ne unikalus atvejis bus pasitaikęs? Batukas pamestas prieš kelias sekundes, deja, paties įvykio nespėjau įamžinti. Po minutės kitos mama su mažyliu grįžo ir pamestinuką pasiėmė!
Vilnius, rugsėjis, Odminių skveras.












— Dėkui, Vidai! Šįkart batų medžiotoju jau galima batautoją pavadint.

2022-08-30

(471) Karštymečio vienišuolis

Vakar gavau šį Anitos siuntinį (nereikėjo sukt galvos, kaip radinį pavadinti, – pavadinimas radėjos):
Sveikas, Virgi.
Kai pagalvoji, kaip liūdna turėtų būti mėtytis vienišam Palangos Basanavičiaus gatvėj per patį popietės karštymetį, kai net žmonių čia ne kažin kiek, visi jūroje mirksta.
Radinys poros dienų amžiaus, kai dar buvo karšta.
Šiandien jau lyja.

Palanga, Basanavičiaus g., rugpjūčio 27



















— Dėkui, Anita! Tavo empatijos lygis tiesiog pavydėtinas – net basanoškę užjauti; toli man iki to :)
Digresija (jei jau juokaut pradėta) Tą rastą apavą juk galima vadint basute? kitaip – basanke ar basanoške, ypač jei Basanavičiaus gatvėj guli. Prisiminiau Benjamino Kroko (spėju, istoriko ElR slp.) pomponą NŽ-A prieš porą metų, kuris taip ir vadinas – „Basanoškės“:
Daktaras Jonas Basanavičius, apsigyvenęs Varnoje, stipriai sielojosi dėl Lietuvos knygnešių likimo. Norėdamas palengvinti jų kilnų darbą, daktaras sugalvojo tokį dalyką. Varnoje jis įkūrė ortopedinę dirbtuvę, kurioje buvo gaminama speciali avalynė, skirta lietuviškų spaudinių išnešiotojams. Tai buvo įvairių dydžių ir formų batai, turėję įtaisytas slėptuves smulkiems raštams gabenti. Basanavičius siųsdavo dideles partijas tokių batų Prūsijos lietuviams, kurie jais aprūpindavo ateivius iš Didžiosios Lietuvos. Pirmieji knygnešiai, įkliuvę pasienyje su tokiais batais, juos vadino „Basanavičiaus kojelėmis“. O pristavas, kurio vardas nežinomas, taip ir išvertė: „Basanoški“. (2020, nr. 4, p. 80)

2022-08-22

(470) Nusisportavęs iki kelkraščio


Šeštadienį (VIII 20) vakare šis Karolinos M. laiškas su priekabu buvo išsiųstas; šiandien (pirmadienį) iš ryto jį radinių kolekcijon įkeliu:
Laba diena, Virginijau,
rasta Nemenčinės miške apie 11 valandą vietos laiku.
Nuostabus pasivaikščiojimas buvo, vainikuotas batautojo kolekcijos papildymu.
— Labai ačiū, Karolina! Nei mašinos reikėjo stabdyt, nei atgal grįžt (bent jau dešimtį kitą metrų), – žodžiu, pasivaikščiojimai geras dalykas.
P.S. Žolė vieną raidę užstoja, bet, regis, SPORT užrašyta?

2022-08-16

(469) Bicypripedium monoculus

Trečias Vido M. radinys, atsiųstas vakar, žalios Žolinės proga:

Bicypripedium monoculus, vienakė dvišliurė, itin retas egzempliorius, 2022 m. rugpjūčio 3 d. aptiktas Lietuvoje, Vilniuje, Kęstučio gatvėje.













          — Dėkui! Pagalvojau: jei itin reta, gal Raudonojon knygon
          (bent jau Lietuvos) įrašytina? :)

(468) Mažųjų aukštalipių nuostoliai

Vakar gavau net tris Vido M. laiškus su priekabais. Kadangi du radiniu taip pat pavadinti, tai tebūnie kartu:
Sveikas.
Žalios Žolinės proga – dar šiek tiek vasaros laimikių.

Mažųjų aukštalipių nuostoliai 1
Rugpjūtis Žvėryne.




Mažųjų aukštalipių nuostoliai 2
Rugpjūtis Užupyje.




















— Dėkui, Vidai! Tiesiog malonumas gaut Tavo siuntinius – viskas apgalvota, teisingai užfiksuota ir net pavadinimai sugalvoti.

2022-08-13

(467) Naktibačiai

Karolina vakar (prieš pat vidurnaktį) atsiuntė:
Labas vakaras, Virginijau,
šį vakarą pavyko rasti netgi du radinius. Pirmasis Bernardinų sode, antrasis – Pelesos gatvėje, visiškai šalia mano buvusios darbovietės.
Tik nepasakokit tėvams, ką naktį veikiau Bernardinų sode🤫



— Dėkui už radinius, Karolina! O dėl pasakojimo tėvamas – tylėsiu kaip žuvis :)

2022-08-12

(466) Sapiegbačiai


Vakar coll. Donata atsiuntė:
Ir vėl pora, Virgi. Šeimininkas, matyt, išėjo į Sapiegų parką, o gal aukštyn, į dangų. Batai laukia.
— Dėkui, Donata! Labai gerai užfiksuota.

2022-08-08

(465) Koduktoriaus sportbatis

Paskutinę liepos dieną Karolina dar vieną radinį atsiuntė:
Sveiki, Virginijau,
atsiranda keista tendencija sekmadienį atrasti batą. Vėl teko stabdyti automobilį, skirtumas tas, kad šįkart pastebėtas siauroje Konduktorių gatvelėje, kur greitis ribojamas iki 30 km/h, tad kelių šimtų metrų pralėkti neteko.

— Labai ačiū! Kiek teko girdėt, vairuotojai tas pasiaurintas vad. lėtojo eismo gatveles keiksnoja, esą tenka kaip kokiam vėžliui ropot; o bataujams, pasirodo, tatai į gera – gal vieninteliams? :)

(464) Dvi Vilniaus poros

Kol buvau nusitolinęs nuo kompiuterio, coll. Donata net du laišku atsiuntė.
VII 27 atkeliavęs:
Sveikas, vis dar atostogaujantis Virgi.
Rusija, kaip žinai, viskuo mums grasina, bet Vilniaus gyventojai nieko nebijo. Ekonominė krizė jų irgi dar nepalietė. Va iš tokių dar visai gerų batų kažkas prie pat mano Kalvarijų 158 išsispyrė ir toliau nubėgo basom. Sako, Rusijos ir krizės akivaizdoje taip palakstyti sveika. Labai ramina nervus.
Kitą siuntinį gavau VII 30:












Virgi, ilgus mėnesius nemačiau pa(nu)mestų batų. O dabar vis porom. Čia šiandien Kosciuškos gatvėj, netoli Dizaino muziejaus. Jau žole pradėję apaugti.

— Ačiū, Donata, kad neužmiršti net ir dingusio iš akiračio, tiesa, ne per ilgam, tik 26 d.d.; dar ne suvis.

P.S.
(VIII 11) Su antra Donatos užfiksuota pora atsitiko tokia istorija. — Kai grįžau po atostogų (antradienį), coll. Augustinas papasakojo važiuodamas į darbą Arsenalo gatvėj ties pastatu nr. 3, kur LNM eksponuoja archeologinius radinius, tarp siaurojo šaligatvio šalia važiuojamosios dalies ir plačiojo matęs batų porą. Tik matęs; per google/maps/street view tikslią vietą parodė.
Trečiadienį iš ryto aplankiau nurodytą vietą. Išties – prie liepos batų pora. Tik savo akim pamatęs supratau, kad tai ta pati pora, kurią Donata jau subatavo. Na, jei jau matau, tai dar ir užfiksuosiu. Kad ir antrąkart. 


Beje, regis, batai per tą laiką šiek tiek padėtį pakeitė?

(463) Aukštaitibačiai

Liepos 24-os vakare atkeliavęs Karolinos M. laiškas „Rekordas!“:
Sveiki, Virginijau,
nuoširdžiai neatsimenu, kad būtų kada nors tekę rasti 5 skirtingus batus per vieną dieną (skaičiuoju penkis, nes vienos poros šlepetes radau kokių 100 metrų atstumu. Na, vis ne 10 km).

Nr 1. Palūšėje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia garsiosios bažnyčios. Na, sakyčiau, ne pamesti, o specialiai palikti, bet, vienaip ar antraip, vis tiek pastebėti. Befotografuodama išgirdau toliau buvusių žmonių replikas „Fotkina!“. Buvau pasiruošusi išaiškinti, kad ne automobilį fotografuoju, o batus batautojui siųsiu, bet pamačiau, kad greičiausiai ne jų automobilis ir batai, todėl pokalbis neįvyko.
Nr 2. Šlepetė šalia Ginučių apžvalgos bokšto, kur parkuojami automobiliai. →  
Nr 3. Visa kolekcija (taip pat ir antroji šlepetė) aptvertoje teritorijoje po apžvalgos bokštu. ↓ 

 


Nr 4. Šlepetė jau Vilniuje, Naujininkuose, Darbininkų ir Šaltkalvių gatvių sankirtoje. Daugmaž šioje vietoje avalynę randu jau bene trečią kartą. Tik gaila, kad jūsų taisyklės neleidžia bato liesti, mat apvertus būtų akivaizdžiau, jog šlepetė.

Beje, esu dėkinga draugui už kantrybę ir supratingumą, kuomet jo „trenkta“ draugė daro pamestų batų fotosesijas. Gal kada ir pats užsikrės batavimo liga ir pradės pats jums siųsti radinius.

Vasariški šįkart aukštaitiški linkėjimai,
Karolina
— Dėkui abiem! Batavimas ne covidas, užsikrėst sunkiau, bet visko gyvenime gali atsitikti :)

(462) Brnobatis

[batautojų radinių kolekcijos pildymas buvo stabtelėjęs; atostogavau;
baigės pabėgimas į Šepečius, grįžau ir su džiaugsmu imuos darbo, —vg]

Vidas M. savo radinį net rimuotai apeiliavo:
Tėvynė Šveiko, liepos vidurys,
upeliais liejasi ne kvasas,
iš balto namo veja pro duris,
bet neBrnoji, nes jau basas.

















— Dėkui, Vidai! Net nemėginu atsiliept kupletu; nes vos grįžtelėjau ton pusėn, iš už kampo rusiškas inicialinis rimas išlindo: Видас – видел :)

2022-07-12

(461) Tolę nutolę pakelibačiai

„Tik tolių / Toliuos / Nutolę toliai“ – prisiminiau Širvį, skaitydamas Karolinos laišką:
Laba diena, Virginijau,
šiandien turiu neeilinę situaciją. Vakar pastebėti, šiandien užfiksuoti – beveik 10 km atstumu tos pačios poros batai. Alytaus–Vilniaus kely, iki sostinės likus 16–26 kilometrams.
Sunku suprasti, kaip pavieniai batai apskritai atsiranda pakelėse, o čia išvis kažkokia mistika. Palieku kiekvieno fantazijai.
Kad patikėtumėt, jog nemeluoju, vienas prie balos, kitas ne. :)
Beje, batų šiandien kaip iš gausybės rago, dar dviejų negalėjau užfiksuoti dėl intensyvaus Vilniaus eismo. Su draugu juokavom, kad naktį reikės nuvažiuoti.










— Labai dėkui! Ir be balos tikiu, kad buvo tolę nutolę :) O kaip tai atsitiko? – neišneša mano vaizduotė. (Tik visai nerealistiškas variantas. Mėtės sėdintieji ant galinės sėdynės mašinoj su vienu, kelkraščio pusėn, pradarytu langu... Nepataikei! Po 10 km: Ir vėl netaikei!)

(xliii) Daug daug tvorbačių

Pamatai kur besimėtantį batą – dzingt galvoj: gasiliūnas; pamatai daug daug – vis tiek vienaskaita: gasiliūnas.
Dalia iš Joniškio atsiuntė daug daug (nors ne pamesti, bet priešdėlis tas pats: pakabinti).

Tvora Šiauliuos prie Chaimo Frenkelio vilos, liepos 3.

— Labai dėkui, Dalia!
Bežiūrint kilo noras suskaičiuot, kiek tiksliai tų batų trijose nuotraukose. Jei nesuklydau, 46. Tiek ir ačiū :)

(460) Saulėlydbatis


Per atostogas stengiuos atsiknot nuo kompiuterio. Bet vis pagalvoju: o jei koks batas atkeliavęs laukia? Karolinos siųstasis laukė beveik dekadą:
Laba diena, Virginijau,
pajūris yra must vieta rasti batą. Romantiškesnės vietos nė nesugalvosi, kaip saulėlydis ant Palangos tilto.

Liepos 3 d.
Palanga
— Labai ačiū!
Žiūrėdamas į atvaizdą pagalvojau:
kartais gal visai neblogai būtų pasijust ir bato vietoj :)

2022-06-30

(459) Pajūrbatis ir jūrbatis prie Jūrkalnės

Atostogaujanti anūkė Felicija neužmiršta senelio.
Jos du radiniu Latvijoj birželio 26-ą.
Antrasisbuvo ne tik didelis – ir sunkus (patikrino).



























— Labai labai ačiū, Felicija! Įspūdingi radiniai!
Tikri kolekciniai :)
Ir mamai Dovilei dėkui už el. patarpininkavimą.

(458) Cymrubatis

Pradėt galima kaip ir ankstesnį įrašą:
Morkūnai išsijuosę batauja; atžala Gabrielė – Velse (vališkai Cymru; nors laiške nepaminėta, bet prisimintina: sesė Karolina buvo metusi iššūkį):
Labas vakaras,
kažkodėl išsiųsti batą yra daug sunkiau negu jį nufotografuoti ar netgi atrasti. Taigi šiek tiek vėluojantis birželio 16 dienos radinys.  Įdomu tai, kad prie jo vėliau buvo įtaisytas ir pliušinis triušis, tik jau nenufotografavau.
St. Catherine’s Beach, Tenby, Wales.


















— Labai ačiū, Gabriele!
O turint omeny iššūkį tėviškas instinktas dar nori pridurt: svarbiausia pastangos, o ne rezultatas [gausa] :)

2022-06-23

(457) Sankryžbatis

Morkūnai išsijuosę batauja; Pats – po Žvėryną:



Raškant šį kuklų kroksą Kęstučio, Sėlių ir Lokių gatvių sandūroje, pravažiuodamas automobiliu mojo man Vilius Š.; Bebrų gatvėje palikęs paletes, poetiškai mąsliu žingsniu artinosi Liudvikas J. ir kilo į giedrą Žvėryno dangų spalvingi oro balionai. Štai kokia turtinga buvo viena birželio 22 pavakarės akimirka.











— Dėkui, Vidai!

(ot bjaurus padaras žmogus [apie save, aišku] – nagai vis kartkartėm suniežti, noris imt ir „patobulint“, nors visai nereikia; taškelį virš kablelio Tavo laiške nesuderinęs su autorium padėjau, tikiuos, atleisi)