(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:

Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!

(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

(702) Švedbatis II

Karolina vakar dar vieną savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šį savaitgalį antrą kartą šiais metais lankiausi Stokholme – abu kartus pavyko rasti po laimikį. [Švedbatis I – čia.]

2025.10.19. Lokaciją prisegu.

— Dėkui! Radinys, aišku, svarbiausia, bet akys nori nenori kliūva už vazono su (jei neklystu) alyvmedžiu: kamienas pažeistas, ir apskritai: nesuprantu, kam kitų kraštų augalus reikia kankinti? Atsimenu, Vilniuj, Ateities gatvėj, kelias vasaras vazonuos „augindavo“ palmes; nesąmonė, – aišku, mano manymu.

(691) Žemai kabantys obuoliai

Karolina atsiuntė šeštadieninių upėbačių:

Sveiki, Virginijau,

taip pavadinau radinius, nes plaukiant baidare rasti batą – tas pats, kas nusiskinti žemai kabantį obuolį. Gausiai pildau kolekciją.

Esu tikra, kad paskutinėje nuotraukoje ant medžio sukabinti batai irgi yra pamesti.

Verknės upė. 2025.08.30

— Ačiū už kolekcijos papildus! Ech, šie metai bus pirmi, kai ne[be]plaukiau baidare; siūlė, bet išsigandau, kad bus per sraunu – nebėr jokio noro apsiverst ir išsimaudyt; taip, senatvė.

(688) Rožinis crocsiukas

Karolina vakar papildė kolekciją dar vienu radiniu:

Labas vakaras, Virginijau,
vakar važiuodama namo pamačiau, kaip vaikiškas batas rieda gatvėje, bet nebuvo galimybių sustoti. Šįryt važiuodama į darbą specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra. Yra, vadinasi, per pietų pertrauką eisiu fotografuoti. Ir ką, ta pietų pertrauka ne visai tradicinė išėjo, todėl pamiršau apie batą. Nežinau kodėl, bet prisiminiau jį darbo pabaigoje. Nieko neaiškinus pasakiau kolegei, kad einu pasivaikščioti. Nuo darbo iki bato ir atgal teko nueiti kelis šimtus metrų, o kad sušalau!

Vikingų gatvė. 2025.08.25

— Ačiū už papildą, o ypač – už pastangas! Taip, rugpjūtis galėtų būt ir sausesnis, ir šiltesnis, – bet kas paiso mūsų norų?! Orai tikrai ne.

(677) Ironbatis

Karolina, kurios radinys Antakalny šįryt papildė kolekciją, ką tik atsiuntė dar vieną su ironišku komentaru:

Sveiki,
juk jūs manęs labai pasiilgote, taip?
Štai dar vienas radinys. Čia kad per daug neatsipalaiduotumėte prieš atostogas.

Ogmios miestas.
2025.06.30

— Dėkui!

Šiandien dar

neatsipalaidavęs,

o ryt jau tatai leisiu sau :)

(676) Rausvoji panaminė ir pabalusi paežerinė

Šeštadienį Karolina ir savo radinį atsiuntė,

ir tarpininkės darbą nudirbo:

Laba diena, Virginijau,
šiandien ėjau Antakalnio gatvės dešiniąja puse ir specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra Jūsų pastarasis radinys. Nebėra. Jūsiškio nebebuvo, užtat savąjį radau. Toje pačioje gatvėje, tik visai kitoje vietoje – ties 65-uoju namu.

Po dviejų su puse valandos atkeliavo papildas:

Papildau.
Draugė Meda savo radinį ką tik atsiuntė.
Irgi šiandien, prie Gėlos ežero.

— Ačiū abiem!

Ir aš savo radinio likimą stebėjau. Paprikos jau kitą rytą nebebuvo (manau, varnos pasivaišino), o batai porą dienų stovėjo (gatvės tvarkytoja juos, spėčiau, kaip šiukšles vis dėlto įvertino).

P.S. Liepą atostogausiu; iš anksto atsiprašau, kad jūsų radinių kelias kolekcijon gali užtrukti.

(674) Vieniša panerinė

Karolina šįryt atsiuntė vakarykštį radinį, kurio galėjo ir nebūt:

Sveiki, Virginijau,
įsivaizduojat, būna net ir taip, kad aš, patyrusi batautoja, nepastebiu po nosimi gulinčio apavo.
Einame vakar su dviem draugėmis palei Nerį, viena sako: „Matei, ten tapkė buvo.“ Sakau: „Nemačiau. Kur?“ Iš tiesų, kokius tris kartus pakartojau, kad nematau, kur, kol galiausiai pastebėjau. Kažkur ne ten žiūrėjau...

Neries krantinė, Žvėrynas
2025.06.26

— Dėkui! Ypač vienai jūsų draugei :)

(672) Žirmūnbatukas

Vakarykštis Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,
šią šiltą sekmadienio popietę ėjome su draugu Žirmūnų paplūdimio link ir pamačiau lobį [→]. Grįždami atgal pažiūrėjome, ar vis dar yra. Pirma mintis, kad savininkas jau spėjo pasiimti, tačiau
ne – batukas pakeitė savo buvimo vietą [↓].
Vasariški linkėjimai iš Žirmūnų
2025.06.15

— Dėkui!

Tas plėmas už medžių lyg pagal užsakymą irgi mėlynas.

(668) Posūkbačiai

Vakar į pavakarę atkeliavo dar vienas Karolinos laiškas:

Sveiki, Virginijau,
čia tas jausmas, kai vakare turi planų, per kamščius „skubi“ namo ir pamatai besimėtančius batus. Nuvažiuoji kelis šimtus metrų, apsisuki, grįžti, priparkuoji automobilį ir išeini.

Kažkur jau skaityta, ar ne?

Česlovo Kudabos gatvės pradžia. 2025.05.26

— Dėkui!

(Ilgokai sukau galvą, kaip pavadint šitą radinį; pasirinkau paprasčiausią variantą: posūkis + batai)

— Jau skaityta? Taip, veiksmai tie patys, tik žodžiai kiti.

(666) Beveik autostradbatis

Užvakar gavau Karolinos laišką su radiniu:

Sveiki, Virginijau,
pastarąsias dvi savaites beveik kasdien kursavau maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius ir neslėpsiu, kad per tą laiką autostradoje mačiau tris, gal keturis batus. Ir tik paskutinę važiavimo dieną radau taip, kad galėjau užfiksuoti.
[Gegužės 23,] Kaunas, įvažiavimas į „Statetos“ degalinę. Beje, tai buvo pirmas atvejis, kai kartu buvę žmonės neklausė, kam man tas batas. Neklausė – neaiškinau.

— Ačiū!

Atkaklumas dažniausiai būna atlyginamas.

(654) Trofėjinės

Kartais būna: kolekcijos papildai atkeliauja, galima sakyt, porom. Anita savo radinį išsiuntė vakar 14:50,

o jos dukra Karolina – 17:10:

Sveiki, Virginijau,
pradėsiu nuo trumpo paaiškinimo: rytais į darbą važiuoju trumpesniu keliu, o namo grįžtu ilgesniu, bet gražesniu. Taigi šįryt bevažiuodama į darbą priešingoje eismo juostoje pastebėjau šlepetę, tačiau dėl laiko stokos ir eismo intensyvumo nebuvo kaip sustoti. Nusprendžiau grįžti namo tuo pačiu keliu ir pasižiūrėti, ar ji vis dar yra. Nebus tai nebus. O privažiavus pamačiau, kad jos netgi dvi. Susiradau patogų apsisukimą, grįžau gabaliuką kelio atgal, kad patogiai įvažiuočiau į gyvenamųjų namų kiemą, ir išėjau į „medžioklę“. Jums skaitant galbūt sunku įsivaizduoti, bet teko pasisukioti ir pasivaikščioti.
Antroji šlepetė ties tolimesniuoju automobiliu.

Plytinės gatvė, 2025.03.31

          — Dėkui, Karolina!

          Įrašo pavadinimas iškilo atsispyręs nuo laiške

          paminėtos medžioklės.

          Taip, pasisukiojimus man, nemokančiam vairuot

          automobilio, sunku įsivaizduoti, pasivaikščiojimą –

          lengviau. O lengviausia – norą trūks plyš užfiksuot

          radinį, kuris apima pamačius besimėtantį batą

          ar kokį kitokį apavą.

(649) Cėsbačiai

Vakar atkeliavo pora iš Latvijos:

Sveiki, Virginijau,
pastaruoju metu tampu etatine „lauktuvių“ iš užsienio siuntėja. :)
Šį kartą – žygis Cėsio mieste ir apylinkėse. Atstumas 38 km, batai rasti maždaug 35-ajame ar 36-ajame kilometre, pačiame Cėsio pakraštyje.

2025.03.08, Cėsis
Tarsi ir Cėsys reikia sakyti, bet Cėsis gražiau. :)

Linkėjimai iš Latvijos,
Karolina

— Dėkui! Importiniai radiniai kolekciją ypač puošia :)
Dėl Cėsio/Cėsių, ne i/y, o vns./dgs. šiuo atveju svarbu [prisiminiau: Jonas Mekas Semeniškių idilėse vartoja smėlys, ne smėlis, kaip dauguma; bet vis tiek vns.]; man, kaip metus lankiusiam ne Raubonio, o Raubonių pradžios mokyklą, dgs. Cėsys (vietininkas Cėsyse), Raubonys (vietininkas Raubonyse)  gražiau :)

(lxviii) Nashvillbačiai

Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
o būna ir taip: vaikščiodamas po miestą nerandi nė vieno bato, tada grįžti namo, atsisėdi ant sofos ir štai – prašau! Šiuos batus Amerikos mieste Našvilyje rado turbūt vienas mylimiausių Lietuvos žurnalistų Orijus Gasanovas, man beliko padaryti ekrano nuotrauką ir atlikti savo pareigą.

Našvilis–Vilnius
2025.02.01

— Ačiū! — Keldamas kolekcijon šį radinį, vėl prisiminiau bene gausiausiai JAVbačiais peronum conquisitoris captura papildžiusį Mindaugą R. (kai dėliojau prie įrašų žymas buvau prisiminęs) – būna, batavimo šišas užeina ir praeina, ir nieko čia nepadarysi.

(lxvii) Prahos inmemoriambačiai

Vakar gavau Karolinos laišką:

Labas vakaras, Virginijau,

šį kartą nepavyko rasti tikro pamestinuko, tačiau bent kažkokią „lauktuvę“ vis tiek „parvežiau“.

Prahos senamiestis, sausio 25 d.

— Dėkui, Karolina, už lauktuvius (jie; pora)! Laukdamas šį tą nuveikiau – prie visų radinių atsirado dar po vieną žymą – nurodžiau, kokioj šaly rasta. — O žiūrint į šitas slides šmėkštelėjo mintis: jų savininkas – visai gali būt – jau padžiovęs batus; anūkas ar anūkė kokiam sandėliuke rado ir nusprendė: tegu žmonės pamato šitą Čekoslovakijos in memoriam, gal kam kils klausimas: ką labiau mėgo šitų slidžių savininkas – Špindlerův Mlýną ar vis dėlto slovakų Tatrus?

(646) Švedbatis I

Sulaukęs radinių kolekcijos papildo iš Konungariket Sverige, pirmiausia pagalvojau: o yra jau kas nors iš Švedijos? Atmintim nepasitikėdamas, mėginau paieškot kitaip; regis, ne; yra tik Karolinos – kaip ir šis švedbatis – 2019-ų vasarą užfiksuotas paminklas Ukrainos ir Švedijos sąsajai. Taigi, tatai pirmas švedbatis; kadangi iš karalystės – vadinkim karališkai: Švedbatis I [pirmasis] (nors gal basutei ir per daug garbės):

Sveiki, Virginijau,
visada norisi nors vieną radinį „parvežti“ iš užsienio. Na, kad vaikščiotum gatvėmis ir vien fotografuotum batus, turi būti Gabrielė, o kadangi ja nesu, man pasiteisino taisyklė „neliūdėk neradęs bato, kol nesibaigė žygis“ (šiuo atveju – kelionė). Stokholmo centras, jau grįžtant į hostelį pasiimti daiktų.
2025.01.19

Švediški linkėjimai,
Karolina

— Dėkui, Karolina, – ir už radinį, ir už linkėjimus!

P.S. Jau keliskart buvo atėjusi į galvą mintis, kad laukelyje žymos reiktų fiksuot ne tik kieno radinys, bet ir kur rastas; ėmiau ir įrašiau čia; vadinas, reiks nurodyt ir ankstesnių radinių vietą (šalį) – susigalvojau sau darbo :)

(645) Galgibočiai

Štai ir pirmas kolekcijos papildas 2025-ais; Karolina šįryt atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

ką tik patikrinau blog’ą, matau – sesė [Gabrielė] siautėja. O štai aš laaabai ilgai nieko nebuvau radus.

Vakar sustojau prie Lidl parduotuvės Galgiuose, išlipau iš automobilio ir iškart – tarsi specialiai man (Jums) numesti!

— Dėkui, Karolina!

Gal net galima sakyt: gražu, kad vienos sesės radinys užsklendė 2024-us, o kitos – atsklendė 2025-us?

P.S. (dėl juoko) Iš vartosenos dingo sovietmečio žodis soclenktynės, apie kurias su sarkazmu vienoj satyroj apie 1950-us yra rašęs Bronius Krivickas („Soclenktynės! Soclenktynės! / Duoklės, duoklės viršplaninės! / Jom maišelis paskutinis. / Nors nuo bado tu patinęs, / Čiupk tą pūdą paskutinį! / Ant pečių! Ir soclenktynių!“). Pagalvojus apie batautojas Karoliną ir Gabrielę, ėmė ir išdygo galvoj panašios darybos naujažodis – seslenktynės, neturintis jokių blogų konotacijų.