(749) Pomediniai

Karolinai – radinių metas:

Sveiki dar kartelį,
na, kai davė, tai davė. Sako, vaikščiojimas yra pats sveikiausias sportas. Ne tik širdies veiklai, bet ir batautojo laimės hormonams.
Čia, ko gero, kokia moteriškė bėgo nuo gerbėjo, norėjo užbėgti į medį it kokia voverė, bet su batais buvo slidu, todėl greituoju būdu juos nusispyrė.
Beje, jei įžiūrite, vienas batas jau okupuotas.

Apkasų/Kalvarijų sankryža, 2026.09.08

— Labai ačiū, Karolina!

Manyčiau, vis dėlto smagiau batauti nei bėgioti nuo gerbėjų mėtant batus :) Dėl okupanto – o gal tai tiesiog smalsus turistas iš Pievų Karalystės ar Respublikos?

(747) Sukilėlių pora

Vakar vakare atkeliavo Karolinos laiškas su priekabais ir visa istorija:

Sveiki, Virginijau,
istorija tokia, kad rytais važiuoju į darbą Sukilėlių gatve, pro Rasų kapines. Vakar ten pastebėjau batus, tačiau toje vietoje nėra kur sustoti. Šįryt jau strategavau, kaip aš juos nufotografuosiu iš mašinos, tačiau nesutapo stovėjimas prie raudono šviesoforo ir batų vienu metu. Pro juos važiuojant degė žalias, o iš paskos dar ir eilė mašinų. Tad šiandien grįžtant tuo pačiu keliu stebėjau, ar jie tebeguli. Saugiai pastačiau automobilį aikštelėje ir nepatingėjau nueiti kelis šimtus metrų, kad tik batautojo misija būtų įvykdyta.

Sukilėlių gatvė, 2026.09.07

P.S. ir vėl prie tvoros!

— Ačiū už atliktą misiją! Taip, tikri batautojai nebepataisomi – tikslo siekia neatsižveldami į aplinkybes. Nebe mes ieškom batų, o pamesti batai randa mus :)

(741) Žirninė

Sekmadienio vakare atkeliavo Karolinos radinys (seniai jau bebuvau ką gavęs):

Sveiki, Virginijau,
pastebėta vakar,

užfiksuota šiandien.

Žirnių gatvė.
2026.08.16

— Ačiū!

Reiktų tikriausiai mest tą

nieko konkretaus neduodantį užsiėmimą: spėliot, kaip tas batas buvo pamestas. Bet kad vis kirba. Nors šlepetė ant važiuojamosios dalies guli, bet vargu ar važiavusiam/vežamam asmeniui ji priklausė; greičiau šaligatviu ėjusiam; o gal visai kitaip ji čia atsirado? Spėliok nespėliojęs – neatspėsi.

(740) Palanginiai

Karolinos laiškas atkeliavo prieš keturias dienas, bet tik šiandien atsirado proga jos radinius įkelti kolekcijon –

ir aš atostogauju pabėgęs iš Vilniaus:

Sveiki, Virginijau,
siunčiu lietingus linkėjimus iš Palangos. Pirmoji nuotrauka nuo Birutės alėjos ir Basanavičiaus gatvės kampo, antroji – nuo tako tarp Palangos ir Šventosios, kažkur ties Kunigiškėm.
Beje, šlepetes kokius tris kartus praėjome per visą dieną.

— Dėkui! — Taip, lietinga ir vėsoka šįmet vasara, bent jau liepos mėnuo. Bet toks variantas man tinkamesnis negu karščiai, besisukiojantys apie +30℃.

(737) Jonavabatis

Batai po vieną nevaikšto – būreliais :)

3 atkeliavo Justės radinys, 5 – Gabrielės, o vakar (8) vakare Karolina atsiuntė savąjį:

Sveiki, Virginijau,
praėjusį šeštadienį buvau žygyje Jonavoje. Einant palei Nerį man atsirišo batraištis ir paprašiau draugo, kad palauktų. Sako: „Pasigirdo, kad batą radai“. Ir tada man mintis: galėčiau tikrai rasti, kad jam jau pasigirdo. Paėjom gal kokį 100 metrų – akurat!

Lokacijos nenurodysiu, kažkur Jonavoje netoli Neries.
2026.06.06

— Ačiū! Dėkui ir draugui, išpranašavusiam radinį.

Taip, kartais atsitinka dalykų, kurie – papasakoti – skamba lyg išmonė, nors būna grynių gryniausia teisybė.

(731) Pagatvėbatis

Penktadienį vakare Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

tas paukščių čiulbėjimas taip traukia į mišką. Taigi šiandienos pasivaikščiojimo laimikius prikabinu, tiesa, ne iš miško. Gal ir teisingai – nėra čia ko miškus šiukšlinti.

Barsukynės gatvė, 2026.04.17

— Ačiū, Karolina! Pirmas galvon atėjęs žodis buvo pakelibatis, bet rašot, kad šalia gatvės, palei gatvę peržiemojusią šlepetę pastebėjot; todėl – pagatvėbatis (tokiu vardu radinio kolekcijoj dar nebuvo).

(727) Patvorinis crocsas

Velykų antrai dienai einant į pabaigą, gavau dar vieną kolekcijos papildą – Karolinos ir Gabrielės radinį:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą komandinis sesių radinys iš Šiltnamių gatvės Vilniuje. Viena stabdė automobilį, kita bėgo fotografuoti. Smagu kartu su sese rasti batą, kai pačią sesę retai matai.

Velykų dienos pavakarys, 2026.04.05

— Ačiū abiem! — Užrašą Šiltnamių g. kartkartėm pamatau ant 55-o autobuso kaktos, laukdamas savojo 19-o troleibuso, nuvežančio darban; vis pagalvoju: regis, nesu tuo autobusu važiavęs, nors žinau, kad maršruto pabaigoj yra dvi stotelės, kuriose norėtųsi išlipt, – Jonažolių ir Pakalnučių.

(723) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, v

Vakar, kovo 28-os vakare, vėl sulaukiau Karolinos siuntinių iš Kipro – šįkart iš šalies pietryčių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien pasipylė tikras batų lietus. Bendromis grupės pastangomis subatavome žygyje nuo Kiklopo urvo iki Agia Napa miestelio.
Vienu laišku nepavyks išsiųsti.

Tris laiškus su priekabais gavau. Iš viso 12 kolekcijos papildų. Daugumos radinių rūšis – pajūrbačiai (antras ir trečias nuo pabaigos –  tokie tarpiniai; mėlyni botai rasti jau po žygio miestely). Karolinos ir Co žygio pradžios ir pabaigos taškus pats pažymėjau žemėlapy.

— Nuoširdžiausiai ačiū visiems! Miela Karolina, tikrai turit pedagoginių gabumų, jei bendražygiai ne tik išklausė paaiškinimų, kas tai yra batavimas, bet ir patys ėmė batauti.

(722) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iv

Per Kiprą žygiuojanti Karolina penktadienį atsiuntė miestiškų radinių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien lankiausi Kipro sostinėje Nikosijoje ir štai dar lobio jums (iš graikiškosios miesto dalies).

Beje, jei iki šiol girdėdavau apie batavimą tik „ooo, geras“, tai šiai bendrakeleivių grupei turėjau aiškinti, kame čia „vaibas“.

Vėjuoti linkėjimai iš Nikosijos — 2026.03.27

— Dėkui – ir už kolekcijos papildus, ir už šviečiamąjį darbą!

Kartais būna (bent man), kad aiškindamas kitiems ir pats sau ką nors naujo išsiaiškini.

(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:

Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!

(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

(702) Švedbatis II

Karolina vakar dar vieną savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šį savaitgalį antrą kartą šiais metais lankiausi Stokholme – abu kartus pavyko rasti po laimikį. [Švedbatis I – čia.]

2025.10.19. Lokaciją prisegu.

— Dėkui! Radinys, aišku, svarbiausia, bet akys nori nenori kliūva už vazono su (jei neklystu) alyvmedžiu: kamienas pažeistas, ir apskritai: nesuprantu, kam kitų kraštų augalus reikia kankinti? Atsimenu, Vilniuj, Ateities gatvėj, kelias vasaras vazonuos „augindavo“ palmes; nesąmonė, – aišku, mano manymu.

(691) Žemai kabantys obuoliai

Karolina atsiuntė šeštadieninių upėbačių:

Sveiki, Virginijau,

taip pavadinau radinius, nes plaukiant baidare rasti batą – tas pats, kas nusiskinti žemai kabantį obuolį. Gausiai pildau kolekciją.

Esu tikra, kad paskutinėje nuotraukoje ant medžio sukabinti batai irgi yra pamesti.

Verknės upė. 2025.08.30

— Ačiū už kolekcijos papildus! Ech, šie metai bus pirmi, kai ne[be]plaukiau baidare; siūlė, bet išsigandau, kad bus per sraunu – nebėr jokio noro apsiverst ir išsimaudyt; taip, senatvė.