(731) Pagatvėbatis

Penktadienį vakare Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

tas paukščių čiulbėjimas taip traukia į mišką. Taigi šiandienos pasivaikščiojimo laimikius prikabinu, tiesa, ne iš miško. Gal ir teisingai – nėra čia ko miškus šiukšlinti.

Barsukynės gatvė, 2026.04.17

— Ačiū, Karolina! Pirmas galvon atėjęs žodis buvo pakelibatis, bet rašot, kad šalia gatvės, palei gatvę peržiemojusią šlepetę pastebėjot; todėl – pagatvėbatis (tokiu vardu radinio kolekcijoj dar nebuvo).

(727) Patvorinis crocsas

Velykų antrai dienai einant į pabaigą, gavau dar vieną kolekcijos papildą – Karolinos ir Gabrielės radinį:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą komandinis sesių radinys iš Šiltnamių gatvės Vilniuje. Viena stabdė automobilį, kita bėgo fotografuoti. Smagu kartu su sese rasti batą, kai pačią sesę retai matai.

Velykų dienos pavakarys, 2026.04.05

— Ačiū abiem! — Užrašą Šiltnamių g. kartkartėm pamatau ant 55-o autobuso kaktos, laukdamas savojo 19-o troleibuso, nuvežančio darban; vis pagalvoju: regis, nesu tuo autobusu važiavęs, nors žinau, kad maršruto pabaigoj yra dvi stotelės, kuriose norėtųsi išlipt, – Jonažolių ir Pakalnučių.

(723) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, v

Vakar, kovo 28-os vakare, vėl sulaukiau Karolinos siuntinių iš Kipro – šįkart iš šalies pietryčių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien pasipylė tikras batų lietus. Bendromis grupės pastangomis subatavome žygyje nuo Kiklopo urvo iki Agia Napa miestelio.
Vienu laišku nepavyks išsiųsti.

Tris laiškus su priekabais gavau. Iš viso 12 kolekcijos papildų. Daugumos radinių rūšis – pajūrbačiai (antras ir trečias nuo pabaigos –  tokie tarpiniai; mėlyni botai rasti jau po žygio miestely). Karolinos ir Co žygio pradžios ir pabaigos taškus pats pažymėjau žemėlapy.

— Nuoširdžiausiai ačiū visiems! Miela Karolina, tikrai turit pedagoginių gabumų, jei bendražygiai ne tik išklausė paaiškinimų, kas tai yra batavimas, bet ir patys ėmė batauti.

(722) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iv

Per Kiprą žygiuojanti Karolina penktadienį atsiuntė miestiškų radinių:

Sveiki, Virginijau,
šiandien lankiausi Kipro sostinėje Nikosijoje ir štai dar lobio jums (iš graikiškosios miesto dalies).

Beje, jei iki šiol girdėdavau apie batavimą tik „ooo, geras“, tai šiai bendrakeleivių grupei turėjau aiškinti, kame čia „vaibas“.

Vėjuoti linkėjimai iš Nikosijos — 2026.03.27

— Dėkui – ir už kolekcijos papildus, ir už šviečiamąjį darbą!

Kartais būna (bent man), kad aiškindamas kitiems ir pats sau ką nors naujo išsiaiškini.

(721) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, iii

Karolina batauja be pertraukų; trečios žygio dienos laimikiai:

Pirmi trys rasti vakariausio Kipro taško teritorijoje, pomedinis – pajūriu einant atgal į kempingą.

2026.03.23

          — Ačiū, Karolina!

          Ech, baltas pavydas apėmė:

          Viduržemio jūra, saulė, pavasaris...

(720) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, ii

Batautojos Karolinos radiniai antrą žygio dieną:

Trys šlepetės rastos beveik vienoje vietoje, einant nuo Coral Beach iki Coral Bay (tikėtina, kad supainiojau pavadinimus). Apskritai sunku suprasti, kodėl žmonės mėto batus, bet dar sunkiau – kodėl batai nuolat pametami prie tvorų.

Kipras, Pafosas — 2026.03.22

— Dėkui! Kipras, žiūriu, tikrai batinga vieta. Dėl tvorų: gal jos sustabdo batus, neleidžia jiem keliauti kur panorėję? :)

(719) Χαμένα παπούτσια από την Κύπρο, i

Karolina su linkėjimais iš Kipro atsiuntė ir radinių:

Sveiki, Virginijau,
jau pirmą žygių dieną Kipre pavyko sumedžioti batą.

Pirmąjį [žr. ↓ kairėj] pastebėjo kitas grupėje esantis žmogus, man beliko tik padaryti fotosesiją.

Antrąjį [žr. ↓ dešinėj] radau tik dėl to, kad ieškojome, kur kirsti upę, o neradę grįžome atgal. Nebūtume ieškoję, kaip prieiti iki tilto, nebūčiau radusi bato.

Prisegu abiejų lokacijas. — 2026.03.21

— Labai ačiū, Karolina! Įspūdingi radiniai (ypač dėl fono kontrasto, lyginant su Lietuva kovo antroj pusėj).

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:

Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!

(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

(702) Švedbatis II

Karolina vakar dar vieną savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šį savaitgalį antrą kartą šiais metais lankiausi Stokholme – abu kartus pavyko rasti po laimikį. [Švedbatis I – čia.]

2025.10.19. Lokaciją prisegu.

— Dėkui! Radinys, aišku, svarbiausia, bet akys nori nenori kliūva už vazono su (jei neklystu) alyvmedžiu: kamienas pažeistas, ir apskritai: nesuprantu, kam kitų kraštų augalus reikia kankinti? Atsimenu, Vilniuj, Ateities gatvėj, kelias vasaras vazonuos „augindavo“ palmes; nesąmonė, – aišku, mano manymu.

(691) Žemai kabantys obuoliai

Karolina atsiuntė šeštadieninių upėbačių:

Sveiki, Virginijau,

taip pavadinau radinius, nes plaukiant baidare rasti batą – tas pats, kas nusiskinti žemai kabantį obuolį. Gausiai pildau kolekciją.

Esu tikra, kad paskutinėje nuotraukoje ant medžio sukabinti batai irgi yra pamesti.

Verknės upė. 2025.08.30

— Ačiū už kolekcijos papildus! Ech, šie metai bus pirmi, kai ne[be]plaukiau baidare; siūlė, bet išsigandau, kad bus per sraunu – nebėr jokio noro apsiverst ir išsimaudyt; taip, senatvė.

(688) Rožinis crocsiukas

Karolina vakar papildė kolekciją dar vienu radiniu:

Labas vakaras, Virginijau,
vakar važiuodama namo pamačiau, kaip vaikiškas batas rieda gatvėje, bet nebuvo galimybių sustoti. Šįryt važiuodama į darbą specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra. Yra, vadinasi, per pietų pertrauką eisiu fotografuoti. Ir ką, ta pietų pertrauka ne visai tradicinė išėjo, todėl pamiršau apie batą. Nežinau kodėl, bet prisiminiau jį darbo pabaigoje. Nieko neaiškinus pasakiau kolegei, kad einu pasivaikščioti. Nuo darbo iki bato ir atgal teko nueiti kelis šimtus metrų, o kad sušalau!

Vikingų gatvė. 2025.08.25

— Ačiū už papildą, o ypač – už pastangas! Taip, rugpjūtis galėtų būt ir sausesnis, ir šiltesnis, – bet kas paiso mūsų norų?! Orai tikrai ne.

(677) Ironbatis

Karolina, kurios radinys Antakalny šįryt papildė kolekciją, ką tik atsiuntė dar vieną su ironišku komentaru:

Sveiki,
juk jūs manęs labai pasiilgote, taip?
Štai dar vienas radinys. Čia kad per daug neatsipalaiduotumėte prieš atostogas.

Ogmios miestas.
2025.06.30

— Dėkui!

Šiandien dar

neatsipalaidavęs,

o ryt jau tatai leisiu sau :)

(676) Rausvoji panaminė ir pabalusi paežerinė

Šeštadienį Karolina ir savo radinį atsiuntė,

ir tarpininkės darbą nudirbo:

Laba diena, Virginijau,
šiandien ėjau Antakalnio gatvės dešiniąja puse ir specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra Jūsų pastarasis radinys. Nebėra. Jūsiškio nebebuvo, užtat savąjį radau. Toje pačioje gatvėje, tik visai kitoje vietoje – ties 65-uoju namu.

Po dviejų su puse valandos atkeliavo papildas:

Papildau.
Draugė Meda savo radinį ką tik atsiuntė.
Irgi šiandien, prie Gėlos ežero.

— Ačiū abiem!

Ir aš savo radinio likimą stebėjau. Paprikos jau kitą rytą nebebuvo (manau, varnos pasivaišino), o batai porą dienų stovėjo (gatvės tvarkytoja juos, spėčiau, kaip šiukšles vis dėlto įvertino).

P.S. Liepą atostogausiu; iš anksto atsiprašau, kad jūsų radinių kelias kolekcijon gali užtrukti.

(674) Vieniša panerinė

Karolina šįryt atsiuntė vakarykštį radinį, kurio galėjo ir nebūt:

Sveiki, Virginijau,
įsivaizduojat, būna net ir taip, kad aš, patyrusi batautoja, nepastebiu po nosimi gulinčio apavo.
Einame vakar su dviem draugėmis palei Nerį, viena sako: „Matei, ten tapkė buvo.“ Sakau: „Nemačiau. Kur?“ Iš tiesų, kokius tris kartus pakartojau, kad nematau, kur, kol galiausiai pastebėjau. Kažkur ne ten žiūrėjau...

Neries krantinė, Žvėrynas
2025.06.26

— Dėkui! Ypač vienai jūsų draugei :)

(672) Žirmūnbatukas

Vakarykštis Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,
šią šiltą sekmadienio popietę ėjome su draugu Žirmūnų paplūdimio link ir pamačiau lobį [→]. Grįždami atgal pažiūrėjome, ar vis dar yra. Pirma mintis, kad savininkas jau spėjo pasiimti, tačiau
ne – batukas pakeitė savo buvimo vietą [↓].
Vasariški linkėjimai iš Žirmūnų
2025.06.15

— Dėkui!

Tas plėmas už medžių lyg pagal užsakymą irgi mėlynas.