Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2019-09-22

(317) O Australijoj pavasaris, dygsta batai

Nuo mokyklos laikų lyg ir žinai žmogus, kad kai pas ateina ruduo, Pietų pusrutuly prasideda pavasaris. Bet gal tik šiandien, keldamas kolekcijon Gabrielės M. radinius, pamėginau tatai įsivaizduot; aišku, kiek vaizduotė leido.

Laba diena, Virginijau,
Atėjo pavasaris – pastarosiomis dienomis šilta ir saulėta. Tačiau vos tik atėjus lietui stotelėje kažkas paliko batus. Ar taip skubėjo į autobusą, kad net paliko? Nežinau.
2019-09-18, William street, prie Hyde Park, Perth, WA










       Labas rytas, Virginijau,
       Kai ištirpsta sniegas, išlenda visoks šlamštas.
       Čia sniego nebuvo, bet vis tiek batai
       pradėjo lįsti į paviršių...
       2019-09-20, parkiukas ant gatvių kampo,
        Regent / Beufort street, Mount Lawley, WA 


















— Labai ačiū už kolekcijos papildus, Gabriele, ir:
su pavasariu! (su pavasariu lyg ir sveikinama, o su rudeniu – lyg ir ne?)

2019-09-12

(316) Kolekcijos papildai iš Armėnijos

Ech, žmonės duodas po pasaulį!
Vakar sulaukiau dviejų Karolinos M. el. laiškų su radiniais iš Armėnijos:
Labas vakaras, Virginijau,
senokai nepildžiau Jūsų kolekcijos.
Šie du batai Armėnijos kalnuose pakeliui į Tatevo kaimą.
2019.09.09, Armėnija















O šis vienišas batas pakeliui į vieną iš mirusių Armėnijos kaimų.
Beje, tokie kaimai atrodo įspūdingai bei mistiškai.
2019.09.10, Armėnija, Kokht kaimas
— Dėkui dėkui dėkui, Karolina!
Labai pradžiuginot.
Prisipažįstu: netikėčiausi kolekcijos papildai.
Bent kol kas :)

(315) Miškobatis stambiu planu

Kartais užtrunka, kol kai kurie batautojų radiniai atkeliauja iki kolekcijos.
Bet ką tos kelios dešimtys dienų prieš tikrai ne vieną šimtą?
Aliaus P. rastasis tikrai bent jau vienus naujuosius metus miške sutikęs, gal net dvejus ar trejus.
Palakajo miškas, 2019 VIII 7



— Ačiū, Aliau; dėkui, tarpininke Rūta!
Išvydus miškinį batą, ypač apsamanojusį senbuvį, ypatingi sentimentai aplanko (gal jau ir seniokiškais vadintini).

2019-09-10

(314) Vilniabačiai kol kas porom porom: Užupis – Dominikonų gatvė

Vidas M., savo naujosios knygos pristatymo laukdamas (IX 24 Rašytojų klube bus), dar ir pabatauja:
Sveikas.
2019.09.07
Užupis, Angelo aikštė.
Batai Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinėms. Arba kitaip: pereini perėją, mandagiai išsiauni, o tada – šast ant postamento arba ant geležinės kiaulaitės ir pirmyn!

Užtrukau įdėt kolekcijon Vido radinį, vieną dieną; vakar iš ryto nusprendžiau: jau dėsiu; žiūri – dar vienas siuntinys el. paštu atkeliavęs:

        Laba diena,
        radau Dominikonų gatvėje šįryt.
        Su gerais linkėjimais – Vilma

2019 IX 9















— Dėkui abiem!
Matyt, toks laikas Vilniuj prasideda: atsisveikinimo su ginklais, tpfū, batais.

2019-09-06

(313) Kabikas latvinis

2019 VIII 13



— štai tau ir Latvija – net ant sausuolių ką nors žaliuojančio gali pamatyt, – šyptelėjau gavęs coll. Vigmanto laišką su priekabu:

Sveikas, Virginijau.
Šių metų rugpjūčio radinys iš Ragakāpa Jūrmaloje.
Kuo geriausi linkėjimai!

— Dėkui!

(312) Upėbatis

Priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį teko paplaukt Dubinga (kiek ten tos upės, ir tai tik apie 13 km paplaukėm, iki Kabakėlio). Aišku, tikėjaus radinio – batautojas ir baidarėj batautojas. Tik va pozicija buvo ne geriausia – prieky sėdintis stebi, prie ko artėjama. Tad ir atkarpoj tarp Asvejos ir Rėdžio ežerų, arčiau pastarojo, prieky sėdėjusi draugė pirma pamatė batą. O aš ką? Taip, radom, – tepatvirtinau. Bet bėda: nė viens neturėjom nei fotoaparato, nei išmaniojo. Tai įsikibom į pakrantės žoles ir laukėm. Kol sulaukėm: dėkui draugės kolegai Vladui, labai preciziškai užfiksavusiam radinį.










Taigi:
2019 VIII 24,
Dubinga.