Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2017-11-20

(234) Sportbatis, sportbačiukas; kas toliau?

Per Visus Šventus prie laiptinės durų radau sportbatį;
vakar (su trim savaitėm globot palikta kalaite išėjus pasivaikščioti) – sportbačiuką (prie Topo centro Ukmergės gatvėj). — Gal tai užuomina, kad pačiam reikia sportbačius pirkt ir imt aktyviau raumenis beigi sąnarius judint?
Bet kad labai tingis.

2017-11-10

(233) Itališkai dainuojanti pora

Ričardo Š. laiškas su priekabais:
Vileišio gatvėje statomas sostinės 1-asis policijos komisariatas.
Ant statybvietės apsauginės vielinės tvoros kiekvieną rytą vis nevalingai valingai žvilgteliu į blizgančius moteriškus vasarinius Tiamo batelius.
Jie man čia lyg koks nemokamas perskaityti ženklas (ar nuoroda).
Fotoalibi persiunčiu Tavo žinion, Virgi.




— Ričardai, itališkai reikia skaityt, du žodžiai:
„Ti amo“, Umberto Tozzio daina.
Tokia nuoroda, o ką ana ženklina – čia jau sunkiau.
Dėkui, collega.

2017-11-04

(232) Kai batautojas neieško batų, jie patys jį randa



Per Visus Šventus grįžom iš Rokantiškių,
žiūriu – prie laiptinės durų sportbatis laukia.














P.S. Man taip regis, bet gal ir klystu: vienas kitas, šį tinklaraštį aplankantis, kartkratėm pagalvoja: reiktų rast telefone ar fotoarchyve to matyto bato nuotrauką ir nusiųst Gasiliūnui; na, kada nors nusiųsiu. — Kada nors yra šiandien. Laukiu.