Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2021-08-25

(421) Paeglis

Dainius – populiariausias vardas tarp batautojų, – teko padaryt išvadą. Yra radinių Dainiaus, kurio nepažįstu – Vilma B. jojo nuotraukas persiunčia; yra Dainiaus M. radinių, o štai ir pirmas Dainiaus V. :

Batas Labanore; Pašerinė, 2021 VIII 19















— Dėkui, Dainiau, kad įamžinai ir atsiuntei.
Ir sveikinu tapus batautoju! Tikiuos, šis radinys bus ne vienintelis kolekcijos papildas.
[pavadinau paegliu prisiminęs paberžį]

2021-08-23

(420) Marcinkonių postkaliošas

Donata atsiuntė šeštadieninį, VIII 21, radinį:

Virgi, čia Tau sunkaus gyvenimo suvargintas Marcinkonių kaimo kaliošas.



— Dėkui, Donata. Taip, su tokiu purvo nebepabrisi.
O kairėj krieno lapai? Agurkams raugt tinkami.

(419) Vilniaus visokibačiai


Penktadienį atkeliavo Karolinos siuntinys:
Laba diena, Virginijau,
per 5 dienas trys radiniai. Visai derlingas metas, sakyčiau.
Pirmoj nuotraukoj ne pamesti, o užmesti.
Garvežių gatvė, 08.16.
Antroj – nuvažiavimas nuo Dariaus ir Girėno gatvės į aplinkkelį 08.17.
Trečioj - šiandien, 08.20, automobilių stovėjimo aikštelė
šalia Nordikos prekybos centro.

Va kaip būna, kartais ir pusę metų nė vieno bato nerandi,
o kartais pasipila kaip iš gausybės rago.





















— Dėkui, Karolina!
Išties – batų gausybės ragas prakiuro: jūsų siuntinys atkeliavo penktadienį, dar du – šeštadienį; dar nepaskelbti, lūkuriuoja.

2021-08-20

(418) Kęstučio basutės

Vidas ką tik atsiuntė šios dienos radinius:
O juk gali būti, kad iš tiesų jo. Nors skirtingos, nieko tokio, pamestos kaip pridera: kairė kairėje, dešinė – dešinėje.
Vilnius,
Žvėrynas,
rugpūtys,
pasak vieno tokio Blužniaus.


— Dėkui! Mėginu įsivaizduot kurioj nors Kęstučio gatvės vietoj skulptūrą – pėstininką su skydu ir kalaviju (pagal jo antspaudą), avintį Tavo radinius (kojas reiktų priderint prie basučių, nes jos duotybė). Smagus vaizdas. (Krantinės arka nieko jau nebeįaudrina.)

2021-08-19

(417) Big star

Ričardas Š. atsiuntė tai, ką su sūnum pamatė:
Labas, Virgi,
Radiniai / pamestiniai / paliktiniai Saulės kapinėse.
Big star!
Todėl ir švietė temėjančioje rugpjūčio dvyliktojoje.
Net jeigu palikti juokais, tai regima rimtai. O jeigu palikta rimtai, vis tiek interpretuojama šypsningai.
Maklinėtojai kopinėtojai po kapines
Ričardas Toks ir Nojus Toks
— Dėkui abiem!
Reiktų firmos paprašyt atlygio už reklamą :)
[sportbačiai iki kapo duobės]

2021-08-06

(416) Regis, dukart rastasis

Vakar vakare darbinio pašto adresu atkeliavo Rimos J. laiškas su priekabu:

Labas vakaras, gerbiamas Virginijau,
radau batą, Pervalkoje stebintį saulėlydį, pasidalinau nuotrauka fb, Donata sakė nusiųsti Jums, tad siunčiu.
Šiemet prie jūros radau gal penkis batus, šis pats rimčiausias, susimąstęs toks, žvelgiantis į tolius kaip paskutinė atostogų diena.
Linkėjimai iš pajūrio,
Rima
















— Nuoširdžiausiai ačiū, Rima, labai įspūdingas batovaizdis! Tikiuos, radusi kitą, irgi atsiųsit.
Gal klystu, bet gal ir ne: man regis, tai tas pats batas, kurį pastebėjo Alius, o nufotografavo Rūta. Pirmąkart užfiksuotas vakar priešpiet, antąkart – vakare. — Ot pagerbtas!

(415) Pajūrbačiai

Tikras batmetis prasidėjo! Radiniai plaukte plaukia. Štai coll. Rūta, atostogaujanti pajūry, vakar atsiuntė:
 

Linkėjimai iš Pervalkos pajūrio!⛱

Rasti šiandien [2021 VIII 5] apie 11 val. Pervalkos–Preilos pajūrio ruože (ėjom pėsti pakrante), rado Alius, foto mano😉

2021-08-05

(414) Metonimija

Užvakar, VIII 3, keliaudamas darban (išlipęs iš 19 troleibuso Šeimyniškių stotelėj ir kulniuodamas Žirmūnų tilto link) pastebėjau šitą padą; fotografuota paėjus kelis žingsnius į priekį, kad matytųs reklaminis stendas (tebūnie šis įrašas ir Sengirės sukūrimo ir išsaugojimo fondo reklama).
Metonimija, – švystelėjo galvoj mokyklinis terminas, – padas yra bato metonija, dalis vietoj visumos. (Ir vidvidpadžiai juk metonimija – metaforos sesuo, pasak Danutės Kalinauskaitės; žr. jos puikius atsakymus į Neringos Butnoriūtės klausimus Metų naujausiam, liepos mėnesio, numery; ir Vidas M. kelissyk ten paminimas.)



2021-08-03

(413) Markatnabatis

Vilma, iš profesijos ir pašaukimo istorikė, atsiuntė:

2021 VII 28
Laba diena, atostogos nuvedė į Gataučių apylinkes Joniškio rajone, o pasivaikščiojimų maršrutai – į Marcės Katiliūtės tėviškę, Ivoškių kaimą, kur ji yra gyvenusi ir veikė vienas iš jos muziejų. Netoliese, kaimo kapinėse, palaidoti jos artimieji. Dabar namui nebetaikomas paveldo objekto statusas, ir jis palengva virsta pastatu vaiduokliu [kaip pastatas atrodė 2013-ų pabaigoj, dar neišbrauktas iš Kultūros paveldo vertybių registro, galima pamatyti čia]. Ant sienų likę skirtingo meto tapetų pėdsakai, o ant grindų – jau gerokai vėlyvo sovietmečio ženklai, stiklai, draiskanos. Nors batas retro stiliaus, bet lietas, rods, sintetinio kaučiuko padas išduoda ne tokį garbų jo amžių. Gerai, kad muziejuje saugotus M. Katiliūtės darbus, tegu ir pasidalinę, priglaudė muziejai, greta esanti jos vardo Gataučių mokykla. Gaila įsimintino pastato, esančio netoli judraus plento – vargu ar atgims buvęs muziejus, ar atsiras šeimininkas, gebėsiantis išsaugoti namo autentiškumą. Neramu dėl kitų memorialinių sodybų, jų likimas labai priklauso nuo vietos savivaldybės požiūrio.
Su gerais linkėjimais – VilmaB.
— Dėkui, Vilma. Nežinia kodėl žiūrėdamas į šį batą prisiminiau žodį markatnas (lkz.lt yr toks skolinys užfiksuotas; aš kirčiuoju pirmą skiemenį tvirtagališkai, ant r riestinis); markatnas visas šitas reikalas, tai ir radinys tebūnie taip pavadintas – markatnabatis (dėl darybos abejoju, dėl prasmės – ne).

P.S. Gal ir ne tinkamiausia vieta, bet jei apie memorialinius dalykus užsiminta, noris pasidalint. 2017-ais, minint Dalios Grinkevičiūtės 90-metį, Laukuvoj buvo iškilmingai atidarytas jos memorialinis muziejus (dalyvavau, čia ir nuotrauka iš atidarymo yr). Liepos pradžioj planuodamas, ką būtų galima per atostogas Žemaitijoj aplankyt, pagalvojau ir apie Laukuvą: kaip dabar tas memorialinis muziejus atrodo? Prieš išvažiuojant nutariau apsidraust, kad netektų klemkos bučiuot, – Šilalės turizmo informacinio centro puslapy nurodytu el. adresu parašiau: „Laba diena, norėčiau sužinoti, kaip būtų galima aplankyti memorialinę ekspoziciją, skirtą Daliai Grinkevičiūtei, Laukuvoje? Į ką ir kokiu numeriu kreiptis?“ Muziejaus direktorė atsakė:
Laukuvoje ekspozicijos nebėra, kadangi pastatas vis dar laukia renovacijos. Jis tuščias. Visi eksponatai šiuo metu yra Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje. Dalis jų eksponuojami nedidelėje ekspozicijoje, skirtoje Daliai Grinkevičiūtei. Dirbame pirmadieniais penktadieniais 8.00–17.00, šeštadieniais 8.00–15.45.
Tikėkimės (o kas belieka?), pastatas kada nors bus atnaujintas ir ekspozicija grįš į Laukuvą.

2021-08-02

(412) Upelinis ir gatviniai

Lapainios upelis, 2021 VII 10
Karolina iškart du radiniu atsiuntė:
Sveiki, Virginijau,
šį kartą aš su dviem kontrastingom istorijom.
Tokios kaip pirmoji dar turbūt nesate gavęs, mat batas rastas brendant Lapainios upeliu. Taip taip, aš, kaip visų tipų žygeivė, net ir upeliais brendu.

Šaltkalvių gatvė, 2021 VII 30











— Labai ačiū, Karolina!

Upėbačių kolekcijoj yr, pvz., šitie arba šitas, bet jie pastebėti plaukiant baidare; upių braidytojo radinys – tikrai pirmas toks; be padėkos, ir sveikinimas priklauso. Sveikinu!

Anie buvo vėlyvbačiai, o šitie – gal dienbačiais vadintini?

(Kartais tikrai sunku būna prie radinio limpantį pavadinimą sugalvot.)