(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(715) Panoraminiai požeminiai

Vakar vakare sulaukiau Anitos siuntinio:

Sveikas, Virgi.
Kitąsyk neblogai yr įsitikinti: kad ir kas atsitiktų, kai kas šiam pasauly išlieka stabilu. Žmonės visada mėtys batus. Na, bent jau dar labai ilgai.

Penktadienis, trylikta :)
Kovo 13, požeminė perėja prie Panoramos, buvusio Pedagoginio pusėj.

— Dėkui, Anita, už stabilumo garantus! (kaip vis dėlto malonu gaut du radinio vaizdu – ir iš toliau, ir iš arti; viskas taip, kaip priklauso)

(714) Užkaborinė pora

Ketvirtadienį (III 12) atkeliavo coll. Donatos el. laiškas su priekabu:

Virgi, kol Tu institute užiminėji svarbias ponias, aš slankioju gatvėm ir fotografuoju išmestus batus. Na, ne visai slankioju, tikėjausi pro „naująjį“ turgų užkaboriais išeiti į Giedraičių g. Bet nereikia vaikščioti užkaboriais, ten visko pamatysi. Ir išmestų dar visai tarsi neblogų sportbačių.

— Dėkui, Donata!

Spalva Tavo užtiktų sportbačių tokia lyg pavasariška, bet jei ilgiau pabus įsauly – ims blukt, o va žolės – sodrėt.

P.S. Donatos paminėtos svarbios ponios – Lietuvos ir Čekijos pirmosios ponios; tik iš tolo mačiau; be kita ko, joms buvo papasakota trumpai ir apie Prahos vokietaitę Gabrielą Eleonorą Mohl-Basanavičienę, kurios, pasak dr. JB, nemylėti buvo negalima (parodėm jos dienoraštį, laiškų, nuotraukų).

(713) Saulėtekio skraidabačiai

[ech, pavasario pradžia – nežinau, kaip jums, o man toks paplaukęs metas: sunkoka imtis ne privalomųjų darbų; štai kolekcijos pildymas ir atsistūmė iki šio savaitgalio]

— Kornelija savo pirmąjį kolekcijos papildą atsiuntė net prieš 10 dienų:

Mielas Virginijau,
Siunčiu skraidabačius (ar skraidbačius) iš Niujorko. Užmačiau juos dar rudenį – vis tik neturėjau, su kuo tikslingai pasidalinti, o apie Jūsų tinklaraštį dar nė svajot nesvajojau.
Tad štai – patys tikriausi ore vaikštantys batai (juk juos padangėj dar ir siūbuoja vėjas). Ant tos pačios šakos užsilaikę bent porą sezonų, sustoję laiko ėjime (jei ne sustoję, tai bent judantys vietoje!).

Vasario 26 d., 14:58 (po paskaitų namop), Niujorkas, Saulėtekis, Vilnius.

 
P.S. Viena draugė minėjusi, kad taip pat užfiksavo šią skraiduolių porą – žiū, gal sulauksite ir kito kampo.

Gražių dienų!

— Labai labai ačiū už radinį ir palinkėjimą! Ir sveikinu: dabar jau drąsiai galit į CV skiltį Pomėgiai įrašyt ir batavimas :)

(710) Prievartinė pora

Coll. Justė atsiuntė pirmąjį šiais metais batautojų radinių kolekcijos papildą:

01-20 prie Kalvarijų turgaus įėjimo.

Matyt, naujus nusipirko, o senus paliko :)

— Dėkui! Tas šviesos pluoštas labai įspūdingai atrodo.

Prisipažįstu: patiko sugalvotas radinio įvardas – dviprasmis; šiuo atveju: prievartinė – esanti prievartėj; prievartė – vieta prie vartų (šitan turgun, bent jau iš Kalvarijų gatvės, įeinam juk pro vartus).

(709) Lyrikų pora iš Jabaniškių

Kitą kolekcijos papildą vakar persiuntė Vilma:

Laba diena, dalinuosi lyrišku batautojo Dainiaus trofėjumi iš Justiniškių. Lyg būtų batai ant suoliuko pasėdėt, į miesto šviesas pažiūrėt išėję.

Su gerais linkėjimais – VilmaB.

— Dėkui, Dainiau! Ačiū, Vilma!

P.S. Yr kolekcijoj radinių iš Justiniškių (tarkim, štai šitie naktibačiai); tik kažkodėl jie nebaksteldavo į tą atminties vietą, kur visokie su literatūra susiję dalykai sukritę. Šįkart bakstelėjo: vos pamatęs Dainiaus nuotrauką prisiminiau  Justiniškėse gyvenusį Sigitą Gedą ir jo eilėraščių rinkinį Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003; kodėl toks pavadinimas – pats papasakojo Ramūnui Gerbutavičiui); artėjant 10-am poeto mirtadieniui Justiniškėse atsirado Sigito Gedos alėja.

(708) Rezervuotas

Vakar gavau net du kolekcijos papildu. Šitas pirmas. — Vyresnėlis sūnus atsiuntė rastą Kaune (kur konkrečiai – matyt prie sienos pritvirtintoj lentelėj).

Dar klustelėjau: o aplinkybės?

Šiandien eidamas iš repeticijos su Kauno bigbendu ir kompozitore Zita Bružaite užmačiau. Tiek tos istorijos :-)

— Dėkui! Pradžiuginai pensijos laukiantį tėvą.

(707) Dar miškobačių

„Sunkiai beatpažinsi, kad kažkada buvau
šaunuolis dešinysis (o gal kairysis)“

Vakar vakare Alius atsiuntė du prakalbusius
kolekcijos papildus:

Šios dienos radiniai Pagubės miškuose. Gal tiks.

„Tyliai mirštame po rudenio lapais...“

       

       — Be abejo – tinka. Dėkui!

       

       (Ech, miškiniai radiniai bemat primena pirmąjį rastą

       batą, batavimo pradžią daugiau kaip prieš 15 metų.)

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:

Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.

 

 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.

— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.

(704) Alytiniai šlapibačiai

Keliautoja po Lietuvą Karolina pasidalino savo radiniais:

Sveiki, Virginijau,
batautojo logika tokia: kai eini žygyje per lietų, stengiesi netraukti telefono iš kišenės, kad nešlaptų, bet jeigu pamatai apavą – nieko tam telefonui neatsitiks!

Pirmoji šlepetė Alytaus miesto parke.
Antrųjų batų lokaciją prisegu.

Linkėjimai iš Alytaus
2025.10.25

— Ačiū, Karolina, už kolekcijos papildus!

(Šitie Kaniūkai – ne anie Kaniūkai.)

(703) Pabalinės pamestinukės

Batautojų radiniai – vienas iš džiugesio šaltinių, ypač prastėjant orui. Štai ir Dangė pradžiugino:

Jeigu jau plaukti, tai geriau be šliopkių. Rastos mėginant apeiti diiiidelę balą netoli pigu.lt, Vilnius,
tarp Laisvės pr. ir Ukmergės g., 2025, spalio 15.

— Ačiū! Ir už kolekcijos papildus, ir už atspindžius balose.

(700) Pučkorbasutės

Kai sekas, tai sekas. — Coll. Justė vakar vakare atsiuntė

ir antrą radinį:

Dar vieni šiandieniniai. Pučkorių atodanga

— Dėkui!

Fonas – jau tikrai rudeniškas (žiemą bus malonu paganyt akis).

(699) Tvorbatis

Coll. Justė vakar atsiuntė radinį ant Vileišių rūmų tvoros

iš Kazimiero Būgos gatvės pusės.

— Ačiū!

Ir iškart prisiminiau coll. Ievos prieš beveik ketverius metus ten pat užfiksuotą vaikišką batuką. Deja, šįkart jokio tęsinio nebus; nuėjau patikrint (X 7, 10:40) – nebėr (ir kitoj tvoros pusėj pasižiūrėjau).

(698) Postsezoniniai

Vakar, sekmadienį, coll. Donata atsiuntė:

Virgi, kai rudenį seniūnijos darbininkai turbūt paskutinį kartą šiais metais nupjauna žolę, šį tą sužino ir apie primirštų užkaborių gyvenimą: štai ėjo žmogus apsiavęs, bet karšta, kojos pačios išslydo iš batų. Žmogus nuėjo, batai liko, juos paslėpė žolė. O dabar jau artėja žiema, kam tų vasarinių batų...

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Šįryt buvo šaltoka net su striuke; ir antras rudens ženklas, tikro rudens – Vileišių kaštanai ant žemės – pasitiko einantį darban.

Taip, postvasara.

(696) Strazdelio kabikai

Vakar Gabrielė atsiuntė:

Labas rytas,

teko pasivaikščioti anksčiau dažnokai trintomis, o dabar gerokai primirštomis Vilniaus gatvėmis.

Ta proga gavau dovanų.

A. Strazdelio g., 09-04.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

P.S. Supuolė, kad jau trečias radinys iš eilės, kai man fonas užkliūna. Buvo mokykla Biržuos, buvo garbanotasis kopūstas (auginam), o štai šįkart – tas geltonas pastatas dešinėj, kurį tebevadinu Strazdelio spaustuve: 1984-ų vasarą pusrūsy esančioj valgykloj – vestuvės, II aukšte buvo pirmoji Šiaurės Atėnų redakcija (iš redaktorių trejybės likus vienam Šalteniui, 1990-ais kuriam laikui buvau tapęs vyr. red. pav. Paulium Tolvaiša); šičia 1993-iais buvo spausdinama pirmoji Bibliotheca Baltica serijos knyga – Mažvydo Katekizmas ir kiti raštai (leido „Baltos lankos“, kuriose dirbau; vos ne kasdien eidavau spaustuvėn tikrint spaudos kokybės); taip, vis dažniau vaikštinėju ne po Vilnių, o po atmintį.

(lxx) Medinis dekoratyvinis

Būdama Biržuos Agnė dar vieną batą pastebėjo:

Levandų ūkis, rugpjūčio 20 d.

— Ačiū už dekoratyvinį akcentą!

Bet turiu prisipažint, kad pirmąkart pamačius akys iškart užkliuvo už augalo dešinėj – taigi garbanotasis kopūstas; šiaip – valgomas, nors kodėl neauginus ir dėl grožio?

(695) Priemokyklinės ir priebažnytinis

Agnės radiniai Lietuvoj:

Laba diena!

Radau batų jums Biržuose. [→]

Vinco Kudirkos g., rugpjūčio 20 d.

Kitas radinys Vilniuje, Savičiaus g.,
ant bažnyčios tvoros [↓], rugpjūčio 15 d.

— Ačiū! Beje, tos sukabintos šlepcės ir liemenė (gal koks dviratininkas pametė, nuo bagažinės nukrito?) guli šalia mokyklos, kurią baigiau 1980-ais.

(693) Stulpinukas

Dar vienas batautojos radinys, Anitos (vos ne kasdien kolekcija pasipildo):

Sveikas, Virgi.

Būna štai, kad ir prie pat namų kai ką randi. Matyt, kažkas apavė stulpelį, kad batuko savininkui lengviau ieškot būtų, jei grįžtų.

Rugsėjo 2, Kęstučio g.

P.S. Ir dar dviratis lyg tamtyč į kitą Tavo kolekciją :)

— Dėkui už šios kolekcijos papildą!
O dėl post scriptume paminėtos kitos – na, ji ribojas praėjusiu amžium ir yra pačiupinėjama, ne skaitmeninė, kaip ši.

(692) Priešpatrudeninė pora

Coll. Donata vakar siuntė:

Virgi, štai.

Šiandien prie Kalvarijų turgavietės.

Rytoj rugsėjo 1, jau ruduo.

Kam rudenį tų basučių bereikia?

— Dėkui! Balažin, koks bus šitas rugsėjis. Ruduo ne tik pagal kalendorių prasideda – šįryt rūkydamas pastebėjau, kad beržų viršūnėse, kurios sulig aštuntu aukštu, jau yra pageltusių lapų; vienas iš prasidedančio rudens ženklų; kitas bus – kai pradės byrėt Vileišių kaštanai.