(673) Dar viena pagatvinė pora

Vakar eidamas Leono Sapiegos stotelės link

ties Antakalnio 8 pamačiau šitą, galima sakyt,

natiurmortą su batais ir raudonąja paprika.

Jau antras radinys ant tos pačios tvorelės.

Kaip ir anos poros – nepavadinsi pamesta; gražiai padėta; tikintis, kad kas paims ir avės? nežinau nežinau; tiesa, kitąpus gatvės kažkur netoliese yra socialinės paramos centras; gal tikimasi, kad ir tie batai kam iš centro lankytojų praverstų? — nežinau.

(672) Žirmūnbatukas

Vakarykštis Karolinos radinys:

Sveiki, Virginijau,
šią šiltą sekmadienio popietę ėjome su draugu Žirmūnų paplūdimio link ir pamačiau lobį [→]. Grįždami atgal pažiūrėjome, ar vis dar yra. Pirma mintis, kad savininkas jau spėjo pasiimti, tačiau
ne – batukas pakeitė savo buvimo vietą [↓].
Vasariški linkėjimai iš Žirmūnų
2025.06.15

— Dėkui!

Tas plėmas už medžių lyg pagal užsakymą irgi mėlynas.

(671) Mindauginis kabikas

Agnė prieš porą dienų atsiuntė savo radinį pakomentuodama:

Batas Mindaugo g.

kabo vis

— Ačiū! Atvaizdo kompozicija, mano akimis, labai vykusi: kabančio bato nosis žiūri ton pačion pusėn kaip ir mašinų, ir atrodo, lyg tas batas – koks skraidomobilis būtų.

(670) Giedraitbatis

Coll. Donata ką tik (per pietus) atsiuntė:

Virgi,
beveik pamiršau šio ryto Giedraičių gatvės kokio gal maždaug 60 namo aplinkos batą (tokie turi savo vardą, bet ir tą pamiršau). Tačiau vis apavas.

— Dėkui! (Pamačius gautą radinio atvaizdą, dingtelėjo: ech, jei dar būtų vaizdas iš toliau, bendresnis, su aplinka... – Nėr ko per daug norėt, – sugėdinau gasiliūną.)

(668) Posūkbačiai

Vakar į pavakarę atkeliavo dar vienas Karolinos laiškas:

Sveiki, Virginijau,
čia tas jausmas, kai vakare turi planų, per kamščius „skubi“ namo ir pamatai besimėtančius batus. Nuvažiuoji kelis šimtus metrų, apsisuki, grįžti, priparkuoji automobilį ir išeini.

Kažkur jau skaityta, ar ne?

Česlovo Kudabos gatvės pradžia. 2025.05.26

— Dėkui!

(Ilgokai sukau galvą, kaip pavadint šitą radinį; pasirinkau paprasčiausią variantą: posūkis + batai)

— Jau skaityta? Taip, veiksmai tie patys, tik žodžiai kiti.

(666) Beveik autostradbatis

Užvakar gavau Karolinos laišką su radiniu:

Sveiki, Virginijau,
pastarąsias dvi savaites beveik kasdien kursavau maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius ir neslėpsiu, kad per tą laiką autostradoje mačiau tris, gal keturis batus. Ir tik paskutinę važiavimo dieną radau taip, kad galėjau užfiksuoti.
[Gegužės 23,] Kaunas, įvažiavimas į „Statetos“ degalinę. Beje, tai buvo pirmas atvejis, kai kartu buvę žmonės neklausė, kam man tas batas. Neklausė – neaiškinau.

— Ačiū!

Atkaklumas dažniausiai būna atlyginamas.

(664) Vienas + dvi

Anūkė Felicija vakar atsiuntė savo radinį.
Komentaras lakoniškas:

Taigi Batas. Su tėčiu vaikščiojome Klaipėdos pajūriu
ir pamatėme batą.

— Ačiū už kolekcijos papildą! — Pamačius tokį vaizdą, nori nenori kyla klausimas: o kur galėjo pasidėt antras batas, jei šalia – dvi kojinės? Vargu ar žmogus nuėjo avėdamas vieną basnirčia. — Taip, batautojams dažnai kyla neatsakomų klausimų :)

(663) Laisvės pr. rygbatis

Šitą batą Rygos stotelėj pastebėjau užvakar vakare grįždamas iš renginio Rašytojų sąjungoj. Tada po suoliuku buvo. Jau vėloka, pult iš 46 autobuso kaip akis išdegus ir noro, ir jėgų pritrūkau. Pagalvojau: jei lemta, palauks kitos pavakarės – grįždamas iš darbo ramiai išlipsiu ir užfiksuosiu.

Palaukė, net matomesnėj vietoj tas paauglio apavas atsidūrė.

Lidlo nuopelnų tame nėr.

(662) Supermenbačiai

Gintarė vakar vakare atsiuntė:

Laba diena,
Štai Vilniuje buvo apsilankęs supermenas. Tik, deja, trumpam ir batus spėjo palikt.
Dabar lieka tik sužinot, ar jis pats paliko ir išskubėjo gelbėt pasaulio, ar kokios kitos priežastys lėmė batų palikimą.

Grigalaukio g., 2025-04-22, 17:38

— Ačiū, Gintare! Radinys užfiksuotas ir aprašytas pagal aukščiausius standartus, iškart aišku, kad batautojos profesionalės darbas.
P.S. Bataut galima juk ir grįžus iš atostogų :)

(661) Dar vienas kairėnbatis

Coll. Justė atsiuntė antrą šiųmetinį radinį iš to paties miško; nebe viena batauja – katiną batsekį pagalbon pasitelkia:

Katuko Guziko pirmas rastas batas,
balandžio 15 d., Kairėnų miškas.

— Dėkui, Juste!

O kaip padėkot batsekiui Guzikui – neišmanau; ir google nepadėjo išverst ačiū į kačių kalbą.

(657) Pakelibatis iš Šiaurės Lietuvos pakraščio

Penktadienį gavau Karolinos laišką,

šįkart – kaip tarpininkės:

Sveiki, Virginijau,

persiunčiu draugės Rasuolės radinį

iš kelio Biržai–Saločiai.

2025.04.02

— Labai ačiū, Rasuole! Ir Karolinai – dėkui.

Įspūdingas kadras, ypač dėl dangaus.

Nežinau kurioj maždaug to kelio vietoj pakelibatis rastas, todėl gal valia pažvelgt (į tą kelią 1303) subjektyviai. Trumpoji jo dalis, nuo Saločių, eina per Pasvalio rajoną, ilgoji – per Biržų (visada šypteliu prisiminęs Pasvaliečius, kurie jau Biržų rajonui priklauso). Tuo keliu važiuojant kertamas Kubiliūnų miškas, už kurio, visai jau palatvijy, yra Taũpriai – aa. Tėvo gimtinė.

(656) Kairėnbatis

Ketvirtadienį coll. Justė permetė savo radinį su minimalistiniu aprašu:

Kovo 27 d.
Kairėnų miškas, Vilnius

— Dėkui!

P.S. Neseniai šnektelėjom su Juste apie batavimą. Kaip mėgstanti miškus ir facebookinė, stebi kelias grupes, kur žmonės dalinasi įv. miško radiniais, pasitaiko ir batų. Į vieną, atvirą, partizaniškai buvau įkišęs nosį. Ten, pvz., 2025 III 26 11:24 paskelbta įspūdingai atrodanti spėjusių apsamanot batų pora, padėta ant kelmo; kad nenurodytas laikas ir vieta – pataisoma, bet nepaisyta vienos svarbiausių batavimo taisyklių: radinys turi būt užfiksuotas in situ (kaip kad elgias kriminalistai nusikaltimo vietoj), nereikia jokių menų griebtis – kompozicijas kurt ar pan. Kūrybiškumą galima rodyt tik renkantis fiksavimo rakursą.

(654) Trofėjinės

Kartais būna: kolekcijos papildai atkeliauja, galima sakyt, porom. Anita savo radinį išsiuntė vakar 14:50,

o jos dukra Karolina – 17:10:

Sveiki, Virginijau,
pradėsiu nuo trumpo paaiškinimo: rytais į darbą važiuoju trumpesniu keliu, o namo grįžtu ilgesniu, bet gražesniu. Taigi šįryt bevažiuodama į darbą priešingoje eismo juostoje pastebėjau šlepetę, tačiau dėl laiko stokos ir eismo intensyvumo nebuvo kaip sustoti. Nusprendžiau grįžti namo tuo pačiu keliu ir pasižiūrėti, ar ji vis dar yra. Nebus tai nebus. O privažiavus pamačiau, kad jos netgi dvi. Susiradau patogų apsisukimą, grįžau gabaliuką kelio atgal, kad patogiai įvažiuočiau į gyvenamųjų namų kiemą, ir išėjau į „medžioklę“. Jums skaitant galbūt sunku įsivaizduoti, bet teko pasisukioti ir pasivaikščioti.
Antroji šlepetė ties tolimesniuoju automobiliu.

Plytinės gatvė, 2025.03.31

          — Dėkui, Karolina!

          Įrašo pavadinimas iškilo atsispyręs nuo laiške

          paminėtos medžioklės.

          Taip, pasisukiojimus man, nemokančiam vairuot

          automobilio, sunku įsivaizduoti, pasivaikščiojimą –

          lengviau. O lengviausia – norą trūks plyš užfiksuot

          radinį, kuris apima pamačius besimėtantį batą

          ar kokį kitokį apavą.

(653) Danė ambasadorė

Taip pavadintas laiškas su priekabais atkeliavo vakar popiet:

Virgi, kas pirmesnis,

Tu ar aš? Beveik prie pat Tavo darbo ir visai prie pat Danijos ambasados.

Ką tik [14:50].

Čia pat, įsitaisius prie [Šv. Petro ir Povilo bažnyčios] stotelės, ir siunčiu.

Smagaus,
Anita

Kovo 31

Atsiliepiau neilgtrukus (15:15):

Dėkui!
deja, neišlendu aš iš Vileišienės kambario net per pietus (parūkymai šalia pastato nesiskaito).
(ryt iš ryto įkelsiu kolekcijon)
v

— Dar kartą, jau balandžio 1 iš ankstaus ryto: ačiū, Anita, už kolekcijos papildą! Ta češkė greičiausiai čiurlioniukė; danė – taip, skamba karališkiau :)

(651) Pagatvinė pora

Vakar iš ryto eidamas darban prie Antakalnio 8 pastebėjau.

Taip, niekaip nepasakysi, kad pora pamesta – žmogus padėjo, manau, tikėdamasis, kad gal kam pravers, užuot išmetęs.

Tad ėmiau abejot: kaip radinį numeruoti – arabiškai ar romėniškai? Griežtai vertinant, lyg ir romėniškai. Bet kai kurie tokie, padėtiniai, radiniai jau arabiškai sunumeruoti: pvz., ši pora iš Lisabonos arba ši iš Varšuvos; antrajam pavyzdy net naujažodis sugalvotas – dėjinukai (nuo dėti, padėti). Va todėl, nors ir abejodamas, numerį subaksnojau arabišką.

Šįryt nebebuvo. Labai abejoju, ar kas pasiėmė ketindamas avėt. Greičiausiai šaligatvio švara besirūpinantis asmuo tiesiog išmetė šiukšlinėn.

(650) Postžiemobatis

Vakar dar vienas siuntinys atkeliavo – su šviežiu, sekmadieniniu, vietiniu radiniu:

Sveikas,

Čia Verkių miške iš po žiemos radom išlindusį trofėjų🤣

Saulėti linkėjimai,

Vika

— Ačiū! Sprendžiant iš pažaliavusios nosies, tikrai žiemą miške praleido.

(648) Pavasariopbačiai

Prieš porą dienų Alius atsiuntė aulinių porą, pastebėtą išėjus pasivaikščiot:

Kalinas–Pagubė, vasaris

— Dėkui!

Kai pastaruoju laiku pamatau ką nors žaliuojančio, bemat iššoka laiko aplinkybinis prieveiksmis pavasariop, nesusijęs su kalendoriuj esančiais mėnesiais ar dienom.

(647) Apšerkšnijus pado nosis

Užvakar grįždamas iš darbo šalia perėjos per Laisvės pr. ties Vilniaus rajono poliklinikos stotele pastebėjau šitą nulūžusią pado nosį. Bet jau buvo pradėję temti.

Nufotografavau vakar iš ryto, saulėto.

Taip, labai jau smulki bato metonimija. Bet ką daryt, jei nieko rimtesnio nerandi? Džiaugies bent tuo. — Beje, pado liekanų kolekcijoj yr: štai Anitos rasta prie Gizos piramidės (žr. 2),

štai Gabrielės užfiksuota Toronte; tikriausiai ir daugiau tokių metonimijų pasiknaisiojus galima rast.

(645) Galgibočiai

Štai ir pirmas kolekcijos papildas 2025-ais; Karolina šįryt atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

ką tik patikrinau blog’ą, matau – sesė [Gabrielė] siautėja. O štai aš laaabai ilgai nieko nebuvau radus.

Vakar sustojau prie Lidl parduotuvės Galgiuose, išlipau iš automobilio ir iškart – tarsi specialiai man (Jums) numesti!

— Dėkui, Karolina!

Gal net galima sakyt: gražu, kad vienos sesės radinys užsklendė 2024-us, o kitos – atsklendė 2025-us?

P.S. (dėl juoko) Iš vartosenos dingo sovietmečio žodis soclenktynės, apie kurias su sarkazmu vienoj satyroj apie 1950-us yra rašęs Bronius Krivickas („Soclenktynės! Soclenktynės! / Duoklės, duoklės viršplaninės! / Jom maišelis paskutinis. / Nors nuo bado tu patinęs, / Čiupk tą pūdą paskutinį! / Ant pečių! Ir soclenktynių!“). Pagalvojus apie batautojas Karoliną ir Gabrielę, ėmė ir išdygo galvoj panašios darybos naujažodis – seslenktynės, neturintis jokių blogų konotacijų.

(lxiv) Batų medis

Šį pavasarį Alius nufotografavęs atsiuntė batų namą – batais apkaltą namą; penktadienį Agnė prie birminghambačio pridūrė tądien nufotografuotą batų medį – batais apkaltą medį, vietinį.

Tas medis auga Olandų gatvės pradžioj: jei išlipi Vasaros stotelėj iš, tarkim, 34 autobuso, važiuojančio į stotį, ir grįžti atgal, žiedo link, kairėj pusėj kelias dešimtis metrų paėjus.

Batai prikalti ne bet kaip, vadinas, kalęs žmogus kokią žinią norėjo praeiviams pranešt?

Jei batai būtų nosim į viršų, galėtum pagalvot apie žmogaus augimą; šiuo atveju – galvoj tesiklosto posakis: sendami vaikėjam.