(696) Strazdelio kabikai

Vakar Gabrielė atsiuntė:

Labas rytas,

teko pasivaikščioti anksčiau dažnokai trintomis, o dabar gerokai primirštomis Vilniaus gatvėmis.

Ta proga gavau dovanų.

A. Strazdelio g., 09-04.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

P.S. Supuolė, kad jau trečias radinys iš eilės, kai man fonas užkliūna. Buvo mokykla Biržuos, buvo garbanotasis kopūstas (auginam), o štai šįkart – tas geltonas pastatas dešinėj, kurį tebevadinu Strazdelio spaustuve: 1984-ų vasarą pusrūsy esančioj valgykloj – vestuvės, II aukšte buvo pirmoji Šiaurės Atėnų redakcija (iš redaktorių trejybės likus vienam Šalteniui, 1990-ais kuriam laikui buvau tapęs vyr. red. pav. Paulium Tolvaiša); šičia 1993-iais buvo spausdinama pirmoji Bibliotheca Baltica serijos knyga – Mažvydo Katekizmas ir kiti raštai (leido „Baltos lankos“, kuriose dirbau; vos ne kasdien eidavau spaustuvėn tikrint spaudos kokybės); taip, vis dažniau vaikštinėju ne po Vilnių, o po atmintį.

(lxx) Medinis dekoratyvinis

Būdama Biržuos Agnė dar vieną batą pastebėjo:

Levandų ūkis, rugpjūčio 20 d.

— Ačiū už dekoratyvinį akcentą!

Bet turiu prisipažint, kad pirmąkart pamačius akys iškart užkliuvo už augalo dešinėj – taigi garbanotasis kopūstas; šiaip – valgomas, nors kodėl neauginus ir dėl grožio?

(695) Priemokyklinės ir priebažnytinis

Agnės radiniai Lietuvoj:

Laba diena!

Radau batų jums Biržuose. [→]

Vinco Kudirkos g., rugpjūčio 20 d.

Kitas radinys Vilniuje, Savičiaus g.,
ant bažnyčios tvoros [↓], rugpjūčio 15 d.

— Ačiū! Beje, tos sukabintos šlepcės ir liemenė (gal koks dviratininkas pametė, nuo bagažinės nukrito?) guli šalia mokyklos, kurią baigiau 1980-ais.

(693) Stulpinukas

Dar vienas batautojos radinys, Anitos (vos ne kasdien kolekcija pasipildo):

Sveikas, Virgi.

Būna štai, kad ir prie pat namų kai ką randi. Matyt, kažkas apavė stulpelį, kad batuko savininkui lengviau ieškot būtų, jei grįžtų.

Rugsėjo 2, Kęstučio g.

P.S. Ir dar dviratis lyg tamtyč į kitą Tavo kolekciją :)

— Dėkui už šios kolekcijos papildą!
O dėl post scriptume paminėtos kitos – na, ji ribojas praėjusiu amžium ir yra pačiupinėjama, ne skaitmeninė, kaip ši.

(691) Žemai kabantys obuoliai

Karolina atsiuntė šeštadieninių upėbačių:

Sveiki, Virginijau,

taip pavadinau radinius, nes plaukiant baidare rasti batą – tas pats, kas nusiskinti žemai kabantį obuolį. Gausiai pildau kolekciją.

Esu tikra, kad paskutinėje nuotraukoje ant medžio sukabinti batai irgi yra pamesti.

Verknės upė. 2025.08.30

— Ačiū už kolekcijos papildus! Ech, šie metai bus pirmi, kai ne[be]plaukiau baidare; siūlė, bet išsigandau, kad bus per sraunu – nebėr jokio noro apsiverst ir išsimaudyt; taip, senatvė.

(690) Melomanai

Vakar vakare atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabais:

Labas vakaras,
netoliese vykstantis graikiškos muzikos koncertas ar kas panašaus aiškiai privertė pamiršti batų porą.
Ką gi, gal batams muzika irgi patiko?

Šventaragio/Pilies g., 08-28.

— Dėkui! Vaizdas iš toliau ėmė ir iškrapštė iš atminties Henriko Radausko eilutė: „Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“; po kokio medžio šakom „sėdi“ šita pora? Šermukšnio?

(689) Dar nebūta metonimija

— bato dalių (vietoj visumos) jau yra kolekcijoj – padų, padų fragmentų, vidpačių; aulų – dar nebuvo.

— — jau seniai kelionė namo 19 troleibusu prasideda Leono Sapiegos stotelėj; nebereikia eit per tiltą Tuskulėnų rimties parko stotelėn. Bet kartais ko nors prireikia nusipirkt IKI, kurią galvoj tebevadinu senobiškai – Minsko. Užvakar prireikė. Tada artimiausia stotelė – Šeimyniškių, kurią ir matot nuotraukoj. Tvarkyba vyksta.

— — — nežinau, ar taip buvo, bet galėjo: darbininkui nepatiko auliniai, nurėžė aulus ir padėjo ant dangčio; o gal ir kitaip viskas vyko, bet kad ant dangčio aulai – tikrai.

(688) Rožinis crocsiukas

Karolina vakar papildė kolekciją dar vienu radiniu:

Labas vakaras, Virginijau,
vakar važiuodama namo pamačiau, kaip vaikiškas batas rieda gatvėje, bet nebuvo galimybių sustoti. Šįryt važiuodama į darbą specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra. Yra, vadinasi, per pietų pertrauką eisiu fotografuoti. Ir ką, ta pietų pertrauka ne visai tradicinė išėjo, todėl pamiršau apie batą. Nežinau kodėl, bet prisiminiau jį darbo pabaigoje. Nieko neaiškinus pasakiau kolegei, kad einu pasivaikščioti. Nuo darbo iki bato ir atgal teko nueiti kelis šimtus metrų, o kad sušalau!

Vikingų gatvė. 2025.08.25

— Ačiū už papildą, o ypač – už pastangas! Taip, rugpjūtis galėtų būt ir sausesnis, ir šiltesnis, – bet kas paiso mūsų norų?! Orai tikrai ne.

(687) Vidurgatvinė

Coll. Justė šeštadienį vakare atsiuntė savo radinį su privalomąja info:

Žirmūnų/Kareivių sankryža. 08-23

— Dėkui! Šįkart, manau, galima spėt, kaip ta šlepcė atsirado važiuojamosios dalies vidury: kelių eismo taisyklių pažeidėjas, kirtęs gatvę po tiesumais, pametė. Lyg logiška, bet būna visaip; tad tik spėjimas.

(686) Du penktadieniniu

Vakar Gabrielė atsiuntė du savo radiniu:

Labas vakaras,
radiniai gerokai „parauginti“,
bet geriau vėliau negu niekad.

Liepos 25 d.
Olimpiečių g. (juodas)
J. Tumo-Vaižganto g. (rausvas)

— Dėkui!

(Šitų dviejų radinių pavadinimas – Gabrielės pasiūlytas, aš tik dėl fanaberijos dviskaitą padariau. Kuo kolekcija didesnė, tuo sunkiau sugalvot įrašo pavadinimą, kokio dar nebuvo; iki šiol stengiaus remtis į radimvietes; bet juk galima atsispirt ir nuo laiko.) 

(685) Žemaitiški miškabačiai

Prasidėjo grybai, o tarp grybautojų yra ir batautojų.

Vilma savo radinių atsiuntė:

Laba diena,
miškabačių tikrai senokai buvo, bet dabar, matyt, jų sezonas. Visi šitie iš Šilutės rajono, Gnybalų miško, subatauti rugpjūčio 1 d. Jeigu vieni spėjo įaugti į mišką, tai kiti, moteriški pavasariniai-rudeniniai, taip žvaliai atrodantys tokią lietingą vasarą, turbūt bus visai neseniai priklydę.
Su gerais linkėjimais -- VilmaB.

— Ačiū už kolekcijos papildus!

Galima būtų pajuokaut: batai geriau nei grybai – nei jų darinėt, nei virt, nei valgyt nereikia.

(684) Miškinis duobinis

Coll. Justė vakar atsiuntė savo radinį, tenurodydama būtinuosius aprašo duomenis – laiką ir vietą:

2025-08-01

Kairėnų miškas

— Dėkui! Seniai jau bebuvo miškobatis.

O tokio slapuko net neatsimenu.

(683) Sankryžpadis

Beveik prieš savaitę atkeliavo Gabrielės laiškas su priekabu (deja, tik šiandien, paskutinę atostogų dieną, patikrinau el. paštą):

Labas rytas,
Radinys lygiai savaitės senumo (liepos 18 d.), kuris, panašu, buvo išlytas.
Liubarto/Vytauto gatvių sankryža.

— Ačiū! Tokia lietinga vasara puikiai išbando klijų, kuriais prilipdomi padai prie batų, kokybę.

(682) Kojinė kaip batas ar batas kaip kojinė?

Vilma vakar persiuntė:

Sveiki, gavau iš bičiulio Dainiaus nuotrauką į telefoną, o žinutėje komentarą: bet kad čia labiau kojinė... Telefone trofėjus atrodė ganėtinai batiškai, taigi atrašiau, kad dabar daro tokius apgaulingus vasarinius batus, panašius į kojines. Persiųsdama pasididinau, ir tenka pritarti, kad čia visgi kojinė tikroji. Dėl visa ko siunčiu Jūsų teismui, liepos 21 d., prie Taikomosios dailės muziejaus.

— Dėkui, Vilma, ir Dainiui – ačiū!

Nuosprendis: manau, kad tai sulyta ir vėl išdžiūvusi, todėl susiraukšlėjusi vad. češkė, kitaip – čežutė, ofic. gimnastikos batelis; pagal kulną sprendžiu, apsiuvas aiškiai matyti; vidpadis dar turėtų būt, gal ir buvo.

O gal ir klystu.

(681) Šios vasaros metafora

Vakarykštis Donatos siuntinys:

Virgi, va, matai: kol Tu atostogauji, numesti Tuskulėnų gatvėje batai virsta tokiom išėdom ar išplėšom, ar nežinau kuo.
Bet gerų likusių atostogų dienų!

— Ačiū, Donata! Spėčiau: lietinga vasara prisidėjo prie to, kad padas ėmė ir atsiskyrė nuo bato.

(680) Rezervuotbatis

Džiugu, kai batautojų gretos pasipildo.

Prieš ketvertą dienų atkeliavo Deimantės K. laiškas su radiniu:

Priparkuotas.
2025.07.18 rytas
Vilnius, Maumedžių g.

— Dėkui, Deimante, už kolekcijos papildą!

Ir sveikinu: prie redaktorės ir kt. titulų nuo šiol galit pridurt dar ir: batautoja :)

P.S. Pavadinimo paaiškinimas: kad nieks neužimtų vietos, kur statai mašiną, išvažiuodamas palieki batą – rezervuojies (plg.: kokia programėlė ar pan. ant kėdės kokioj salėj reiškia, kad vieta jau nužiūrėta, reikia ieškot kitos atsisėsti).

(679) Pasuolinis pohimninis padas

Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną atkeliavo Anitos laiškas, kurį tik šįryt atidariau (grįžęs iš pavežiojimo po Žiemgalą ir Žemaitiją):

Sveikas, Virgi.
Ką tik sugiedojus Lietuvos himną, pakeliui namo.
Prie Muzikos akademijos.
Liepos 6, žinoma. :)

Su linkėjimais nuo Vido ir Gabrielės.

— Dėkui, Anita, ir už padą, ir už linkėjimus! O aš nieko neradau, deja: nei Jonišky himną giedodamas, nei vėliau.

(678) Priestotiniai kabikai

Tik pirmos atostogų dienos ankstų rytą perskaičiau Anitos laišką, nors išsiųstas vakar:

Sveikas, Virgi.
Hmm... spėjam iki Tavo atostogų ar ne??
Dar geras pusvalandis. :)
Nors ėjom iš geležinkelio stoties, kabikai –
prie autobusų stoties.
Pirmas Gabrielės radinys sugrįžus, mano –
po ilgos pertraukos.
Birželio 30, vakaras.

Gerų atostogų!

— Dėkui abiem! Ir už kabikus, ir už palinkėjimą.

Kad ir kaip juokingai skambėtų, atostogos prasideda nuo darbų per atostogas plano, kuriame punkto pabatauti nėra (nebent atsitiktinai pastebėčiau).

(677) Ironbatis

Karolina, kurios radinys Antakalny šįryt papildė kolekciją, ką tik atsiuntė dar vieną su ironišku komentaru:

Sveiki,
juk jūs manęs labai pasiilgote, taip?
Štai dar vienas radinys. Čia kad per daug neatsipalaiduotumėte prieš atostogas.

Ogmios miestas.
2025.06.30

— Dėkui!

Šiandien dar

neatsipalaidavęs,

o ryt jau tatai leisiu sau :)

(676) Rausvoji panaminė ir pabalusi paežerinė

Šeštadienį Karolina ir savo radinį atsiuntė,

ir tarpininkės darbą nudirbo:

Laba diena, Virginijau,
šiandien ėjau Antakalnio gatvės dešiniąja puse ir specialiai pasižiūrėjau, ar tebėra Jūsų pastarasis radinys. Nebėra. Jūsiškio nebebuvo, užtat savąjį radau. Toje pačioje gatvėje, tik visai kitoje vietoje – ties 65-uoju namu.

Po dviejų su puse valandos atkeliavo papildas:

Papildau.
Draugė Meda savo radinį ką tik atsiuntė.
Irgi šiandien, prie Gėlos ežero.

— Ačiū abiem!

Ir aš savo radinio likimą stebėjau. Paprikos jau kitą rytą nebebuvo (manau, varnos pasivaišino), o batai porą dienų stovėjo (gatvės tvarkytoja juos, spėčiau, kaip šiukšles vis dėlto įvertino).

P.S. Liepą atostogausiu; iš anksto atsiprašau, kad jūsų radinių kelias kolekcijon gali užtrukti.