(654) Trofėjinės

Kartais būna: kolekcijos papildai atkeliauja, galima sakyt, porom. Anita savo radinį išsiuntė vakar 14:50,

o jos dukra Karolina – 17:10:

Sveiki, Virginijau,
pradėsiu nuo trumpo paaiškinimo: rytais į darbą važiuoju trumpesniu keliu, o namo grįžtu ilgesniu, bet gražesniu. Taigi šįryt bevažiuodama į darbą priešingoje eismo juostoje pastebėjau šlepetę, tačiau dėl laiko stokos ir eismo intensyvumo nebuvo kaip sustoti. Nusprendžiau grįžti namo tuo pačiu keliu ir pasižiūrėti, ar ji vis dar yra. Nebus tai nebus. O privažiavus pamačiau, kad jos netgi dvi. Susiradau patogų apsisukimą, grįžau gabaliuką kelio atgal, kad patogiai įvažiuočiau į gyvenamųjų namų kiemą, ir išėjau į „medžioklę“. Jums skaitant galbūt sunku įsivaizduoti, bet teko pasisukioti ir pasivaikščioti.
Antroji šlepetė ties tolimesniuoju automobiliu.

Plytinės gatvė, 2025.03.31

          — Dėkui, Karolina!

          Įrašo pavadinimas iškilo atsispyręs nuo laiške

          paminėtos medžioklės.

          Taip, pasisukiojimus man, nemokančiam vairuot

          automobilio, sunku įsivaizduoti, pasivaikščiojimą –

          lengviau. O lengviausia – norą trūks plyš užfiksuot

          radinį, kuris apima pamačius besimėtantį batą

          ar kokį kitokį apavą.

(653) Danė ambasadorė

Taip pavadintas laiškas su priekabais atkeliavo vakar popiet:

Virgi, kas pirmesnis,

Tu ar aš? Beveik prie pat Tavo darbo ir visai prie pat Danijos ambasados.

Ką tik [14:50].

Čia pat, įsitaisius prie [Šv. Petro ir Povilo bažnyčios] stotelės, ir siunčiu.

Smagaus,
Anita

Kovo 31

Atsiliepiau neilgtrukus (15:15):

Dėkui!
deja, neišlendu aš iš Vileišienės kambario net per pietus (parūkymai šalia pastato nesiskaito).
(ryt iš ryto įkelsiu kolekcijon)
v

— Dar kartą, jau balandžio 1 iš ankstaus ryto: ačiū, Anita, už kolekcijos papildą! Ta češkė greičiausiai čiurlioniukė; danė – taip, skamba karališkiau :)

(651) Pagatvinė pora

Vakar iš ryto eidamas darban prie Antakalnio 8 pastebėjau.

Taip, niekaip nepasakysi, kad pora pamesta – žmogus padėjo, manau, tikėdamasis, kad gal kam pravers, užuot išmetęs.

Tad ėmiau abejot: kaip radinį numeruoti – arabiškai ar romėniškai? Griežtai vertinant, lyg ir romėniškai. Bet kai kurie tokie, padėtiniai, radiniai jau arabiškai sunumeruoti: pvz., ši pora iš Lisabonos arba ši iš Varšuvos; antrajam pavyzdy net naujažodis sugalvotas – dėjinukai (nuo dėti, padėti). Va todėl, nors ir abejodamas, numerį subaksnojau arabišką.

Šįryt nebebuvo. Labai abejoju, ar kas pasiėmė ketindamas avėt. Greičiausiai šaligatvio švara besirūpinantis asmuo tiesiog išmetė šiukšlinėn.

(650) Postžiemobatis

Vakar dar vienas siuntinys atkeliavo – su šviežiu, sekmadieniniu, vietiniu radiniu:

Sveikas,

Čia Verkių miške iš po žiemos radom išlindusį trofėjų🤣

Saulėti linkėjimai,

Vika

— Ačiū! Sprendžiant iš pažaliavusios nosies, tikrai žiemą miške praleido.

(648) Pavasariopbačiai

Prieš porą dienų Alius atsiuntė aulinių porą, pastebėtą išėjus pasivaikščiot:

Kalinas–Pagubė, vasaris

— Dėkui!

Kai pastaruoju laiku pamatau ką nors žaliuojančio, bemat iššoka laiko aplinkybinis prieveiksmis pavasariop, nesusijęs su kalendoriuj esančiais mėnesiais ar dienom.

(647) Apšerkšnijus pado nosis

Užvakar grįždamas iš darbo šalia perėjos per Laisvės pr. ties Vilniaus rajono poliklinikos stotele pastebėjau šitą nulūžusią pado nosį. Bet jau buvo pradėję temti.

Nufotografavau vakar iš ryto, saulėto.

Taip, labai jau smulki bato metonimija. Bet ką daryt, jei nieko rimtesnio nerandi? Džiaugies bent tuo. — Beje, pado liekanų kolekcijoj yr: štai Anitos rasta prie Gizos piramidės (žr. 2),

štai Gabrielės užfiksuota Toronte; tikriausiai ir daugiau tokių metonimijų pasiknaisiojus galima rast.

(645) Galgibočiai

Štai ir pirmas kolekcijos papildas 2025-ais; Karolina šįryt atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

ką tik patikrinau blog’ą, matau – sesė [Gabrielė] siautėja. O štai aš laaabai ilgai nieko nebuvau radus.

Vakar sustojau prie Lidl parduotuvės Galgiuose, išlipau iš automobilio ir iškart – tarsi specialiai man (Jums) numesti!

— Dėkui, Karolina!

Gal net galima sakyt: gražu, kad vienos sesės radinys užsklendė 2024-us, o kitos – atsklendė 2025-us?

P.S. (dėl juoko) Iš vartosenos dingo sovietmečio žodis soclenktynės, apie kurias su sarkazmu vienoj satyroj apie 1950-us yra rašęs Bronius Krivickas („Soclenktynės! Soclenktynės! / Duoklės, duoklės viršplaninės! / Jom maišelis paskutinis. / Nors nuo bado tu patinęs, / Čiupk tą pūdą paskutinį! / Ant pečių! Ir soclenktynių!“). Pagalvojus apie batautojas Karoliną ir Gabrielę, ėmė ir išdygo galvoj panašios darybos naujažodis – seslenktynės, neturintis jokių blogų konotacijų.

(lxiv) Batų medis

Šį pavasarį Alius nufotografavęs atsiuntė batų namą – batais apkaltą namą; penktadienį Agnė prie birminghambačio pridūrė tądien nufotografuotą batų medį – batais apkaltą medį, vietinį.

Tas medis auga Olandų gatvės pradžioj: jei išlipi Vasaros stotelėj iš, tarkim, 34 autobuso, važiuojančio į stotį, ir grįžti atgal, žiedo link, kairėj pusėj kelias dešimtis metrų paėjus.

Batai prikalti ne bet kaip, vadinas, kalęs žmogus kokią žinią norėjo praeiviams pranešt?

Jei batai būtų nosim į viršų, galėtum pagalvot apie žmogaus augimą; šiuo atveju – galvoj tesiklosto posakis: sendami vaikėjam.

(634) Dar vienas pamestinukas

Dainius M. atsiuntė, jau senokai (X 24, sykiu su prieduru prie vasarinio savo radinio). Info apie šį radinį tiek:

Pamestinukas Rato g., Vilniuje

2024-10-23

          — Dėkui!

          Ar pamestinukas virto rastinuku – nežinia.

(633) Du radiniu.lt

Praeitą trečiadienį Gabrielės radinys Eindhovene atkeliavo, o ketvirtadienį – jos sesės Karolinos laiškas su priekabais, pavadintas „Draugų radiniai“:

Sveiki, Virginijau,
persiunčiu draugų radinius.
Pirmasis – jau etatinės batautojos Rasuolės. Šlepetė rasta prie Apvalasų ežero spalio 5 dieną (prisegu tikslų tašką).

← Antrasis – Rasuolės bičiulio Karolio Druskininkuose, Ratnyčioje, vakar, spalio 16 d. Galvoju, net nežinau, kas ta Ratnyčia, rajonas koks? Šįkart aš išvis niekuo dėta, pati nustebau, kad Karolis apie batavimą žino. Virusas plinta. :)

Linkėjimai nuo visų.
K.

— Dėkui visiem trim! O Karolį – sveikinu tapus tikru batautoju (tikru tampi, kai tavo radinys atsiduria kolekcijoj)!

(lxiii) Pal. batai

Anita atsiuntė:

Sveikas, Virgi.
Kai nerandi tikrinių bara... oi, atsiprašau, batų, smagu ir tokius rast.
Kaunas, Šv. Mikalojaus benediktinių bažnyčios laiptai.
Spalio 11

Radinys bendras su trumpam Lietuvoj sušmėžavusia Gabriele.

— Dėkui abiem!

Daugiau apie šį atminimo ženklą, skirtą pal. Teofiliui Matulioniui,

galima pasiskaityt, pvz., čia.

(lxii) Be pėdų, bet su batais – kas?

Žinot, yra laiškų, kurie ypač džiugina, ir yra laiškų, kurie – ypatingai. Šiandien gautas Edgaro S. laiškas pradžiugino ypatingai: ne tiek dėl to, ką atsiuntė, o kad tai antras laiškas, kad batavimas žmogui liko atminty (cvirkbačius prieš metus+ Edgaras buvo atsiuntęs). Štai (laiško pavadinimas perkeltas įrašo pavadinimo eilutėn):

Laba diena.
Nežinau, ar šis atvejis tinka Jūsų rinkiniui.
Ir gal jau mane kažkas aplenkė.

Bet visgi siunčiu.
Manau, puikiai žinote vietą.
O laikas – 2024.10.08, ~ 17 val.

— Ačiū!

Kaip matot, tiko kolekcijai, tik – kadangi ne pamesti, o gražiai padėti – romėniškai sunumeravau.

Ne, nieks Jūsų neaplenkė.

Vietą žinau – Užupis (tikslaus adreso – ne).

Ir dar vieno dalyko nežinau: kas šios skulptūros autorius? Padorumas reikalautų nurodyti.

(Gal kas kaip komentarą parašys?)

(629) Prietiltinis

Vakar į pavakarę gavau „vietinį“ laišką – Kanadoj batavusios Gabrielės sesė Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

radau batą krūmuose prie Karaliaus Mindaugo tilto. Tiesą sakant, šiom dienom radau jų visai nemažai, bet dalinuosi tiktai tuo tikruoju pamestuoju.

— Ačiū! Tikrieji pamestieji labiausiai džiugina :)

(625) Paleilaiptinė

Vakar popiet gavau dar vieną Karolinos laišką;

pavadinimas – klausimas: „Šimaitės ar Milošo?“

(iškart intriga):

Sveiki, Virginijau,
vėl pavyko rasti apavą, tik va nežinau, kieno – Onos Šimaitės ar Česlovo Milošo. Lyg ir moteriška šlepetė, ar ne?

Šiandien, spalio 1 d.
O. Šimaitės gatvė, Č. Milošo laiptai

— Ačiū, Karolina!

Kaip sakoma, kai jau prakiūra, tai ir pabyra. 

Nesiryžau Jūsų radinio imt ir susiet su konkrečiu asmeniu; bet abi gimines galima rast įvarde paleilaiptinė: laiptai – jie, radinė/šlepetė – ji.

(624) Du palangibačiu

Paskutinę rugsėjo dieną gavau Karolinos laišką:

Sveiki, Virginijau,
savaitgalį praleidau įvairiose pajūrio vietose, tačiau abu radiniai vakarykščiai – priešpaskutinę rugsėjo dieną Palangoje.
Pirmasis [↓] rastas prie viešojo tualeto ant elektros skydinės. Na, jei kažkas rado Palangoje batą, tai galėjo ir padėti ant palangės.
Antrasis [→] – Birutės / Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje.

Pagaliau ir aš radau batus po gana ilgos pertraukos.

— Dėkui, Karolina! Praeiviai suteikė pamestiems batams vilties, bet abejoju, ar savininkai eis jų ieškoti. Taip, pesimistas esu.

(622) Naujokas

Jau daugiau kaip prieš savaitę gavau anūkės Felicijos (iš Kauno) laišką su priekabais:

Šiandien [IX 15, sekmadienį] važinėdama dviračiu užtikau batą „Naujoką“. Jis buvo labai keistoje vietoje, prie pat parduotuvės „Norfa“, Eigulių mikrorajone. Atrodė naujas, nesuplyšęs.

— Labai ačiū už kolekcijos papildą! Radinių iš Kauno palygint nedaug. O dėl paties bato – na, senelio manymu, jis jau panešiotas, nors dar tikrai galėjo patarnaut.

(618) Konwickio kabikai

Vakar popiet sulaukiau dvidalio Anitos laiško:

Sveikas, Virgi.

Ruošdamasis pokalbiui apie Tadeuszą Konwickį Knygų aikštėje, Vidas apsilankė Žemajam Pavilny atmosferos pagaudyt. Šitas yra Konwickio namas.

(Aš buvau palyda.)

Lauk tęsinio :)

[laukdamas pasitikslinau: pokalbis „Tadeuszas Konwickis ir Vilnius: nesibaigianti meilės istorija“ prasidės VIII 31, šeštadienį, 14:00 Katedros aikštėj]

O čia fone tas pats namas iš kitos pusės.
Ir radinys Gasiliūnui :)

— Dėkui, gerb. palydove! :)

Pokalbio pasiklausyt neišeis (atostogauju), bet šiokį tokį pasiteisinimą sugalvojau: esu perskaitęs visus tris Vido išverstus Konwickio romanus; ypač patiko Raistai (ne tik kaip meninis tekstas, ir kaip pažintinis).

P.S. (IX 12) Vakar per radiją, LRT Klasikos programą, buvo transliuota Aurimo Švedo vedama laida „Istoriko teritorija“, kurioj kalbėta apie Tadeuszą Konwickį. Beje, Naujojoj Vilnioj gyvenanti prof. Ainė Ramonaitė pasiūlė prie žaliojo namo pritvirtint memorialinę lentelę, kad praeiviams būtų aišku, kas tai per namas, o Vidas Morkūnas pateikė pasiūlymą Lietuvos geležinkeliams: Pavilnio stotelei suteikt Konwickio vardą.

(lx) Knygbačiai

Šeštadienį, VIII 17, gavau štai tokį Vido M. laiškelį su dviem priekabais:

Sveikas.

Nežinau, ar šitie pritiks. Vilnius, vasara, Jogailos gatvė.

— Dėkui, pritiko! Ir kaip galėjo nepritikt, jei batai knygų lentynoj, nors ir, švelniai tariant, nelabai tvarkingoj.

(617) Labanorbatis, ii

Coll. Justė atsiuntė šitą rugpjūčio 7 Labanoro girioj rastą batą. Kaip pavadint – iškart aišku, bet suabejojau: gal toks pavadinimas jau buvo? Išties buvo; taip pavadinau jau seniai, daugiau kaip prieš 10 metų, Augustės ten rastą batą. Tad teko patikslint, kad šis labanorbatis – antras. 

Kai pamačiau šitą radinį, prisiminiau Justės prieš 7 metus užtiktą dar porą, – ar čia ne vienas iš tų? Regis, ne.

— Labai labai ačiū!

P.S. (po pusantros valandos) Norėjau, kad visas dėmesys atitektų labanorbačiui ir bruknėm, bet radėja (komentare) pasigedo apvadėlio – gražiausios dalies. Ką gi, (a) matyt, suklydau prikirpdamas vaizdą, (b) prašom grožėtis viskuomi :)

(615) Dėmesio troškusioji ir sulaukusioji

Coll. Gražina, jau patarpininkavusi, šįkart atsiuntė savo radinį:

Liepos 20, Anykščiai. Blusturgis. Žvilgsnis bėgioja po visokias kačiukų, šuniukų skulptūrėles, senas knygas (kurių daugumą turiu), lėkštutes su paukščiukais ir nuslysta (žvilgsnis) žemyn... ir pirma mintis: Virgis🤣 Nes ten vieniša šlepetė, trokštanti dėmesio...

Gražios vasaros tau!

— Dėkui, Gražina, už kolekcijos papildą; ypač – už taip vaizdingai apipasakotą radimo situaciją.

Ir Tau gražios (+ batingos)! :)