(734) Hommage à Radauskas: fioletbatis

Vakar, sekmadienį (V 10), Donata atsiuntė:

Virgi, štai toks spalvotas guminukas.
Statybvietė Vilniuje, Kalvarijų g., netoli Lidlo, kur iš pradžių visai apleido, o paskui ir nugriovė tokį gražų
medinį dvarelį-ne-dvarelį.

— Dėkui! — Vieną žodį pakeičiau:

Tu nusiminęs nueini,
Tu liūdną savo žingsnį lėtini,
Naktis, galinga ir švelni,
Tau duoda [batą] fioletinį.

(733) Gegužės trečiosios mot.

Sekmadienį gavau Ričardo laišką su dviem priekabais; pirmadienį iš ryto jau ketinau viešai parodyt, ką gavęs, bet laiko pritrūkau; ir į gera tatai šįkart išėjo – dar vienas R. laiškas atkeliavo – post scriptumas:

Štai Virgi, perduodu, ką paregėjau ir paverčiau vaizdu, pasakau, kas mintiškai slystelėjo nuo mano liežuvio.

Vaiskutėlis, baltai, geltonai, mėlynai ir raudonai žydintis šiltadienis. Katalikiškasai sekmadienis. Tradiciškasai motinadienis.
Gamtiškai ir kalendoriškai, taip pat šventiškai palanki(oji) diena nusiauti / išsiauti.
Lengviausiai ir greičiausiai nusiauna moterys.
Gal josios dažniausiai ir keičia avimąsias priemones,
tai yra įkojus, tiksliau antkojus (ant kojų užmaunamas priemones – kad nebūtų šalta, kad nebūtų slidu, kad būtų saugu užlipus ant stiklo, ant gelžgalyčio).
Štai ir mano šiandienos fotoalibi / fotoliudijimas.
Trejos klasikinės avalynės poros tame pačiame Švitrigailos gatvės vidiniame didžiakiemyje.

Ričardas Šmirinėtojas

P.S. O vakarop vėl pėstinau namop tuo pačiu kiemu.
Ir – išvydau prikomplektuotą dar vieną – ketvirtą! – moteriškos avalynės porą.

— Dėkui, žmogau šmirinėjantis ir žiūrinėjantis! — Ar galima kokią nors nuomonę apie buv. savininkę susidaryt, – pagalvojau, – iš to, kad bent jau keturios poros jos batų – juodų? Gal ir ne.

(732) Dar stovintis ir jau nebe

Penktadienį, balandžio 17-ą, sulaukiau dar vieno kolekcijos papildo – ypač džiugaus, nes žmogus pirmąkart atsiuntė savo radinį:

Labas vakaras,
vaizdas įamžintas Vilniuje, Fabijoniškėse. Gal kiek simboliškai: pusiau ant šaligatvio batas – dar stovintis, o už jo ribų – guli paslikas. Siunčiu dviem rakursais.
Pagarbiai
Algirdas V.

— Ačiū, Algirdai! Viskas padarėt taip, kaip reikia.

Sveikinu, collega batautojau!

(731) Pagatvėbatis

Penktadienį vakare Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

tas paukščių čiulbėjimas taip traukia į mišką. Taigi šiandienos pasivaikščiojimo laimikius prikabinu, tiesa, ne iš miško. Gal ir teisingai – nėra čia ko miškus šiukšlinti.

Barsukynės gatvė, 2026.04.17

— Ačiū, Karolina! Pirmas galvon atėjęs žodis buvo pakelibatis, bet rašot, kad šalia gatvės, palei gatvę peržiemojusią šlepetę pastebėjot; todėl – pagatvėbatis (tokiu vardu radinio kolekcijoj dar nebuvo).

(730) Tikrinis panoraminis

Vidas vakar vakare atsiuntė:

Sveikas.
Žinia, kartais pasitaiko batų, kuriuos pamestiesiems priskiriame tik iš mandagumo. Šitas, man atrodo, – pamestinis tikrinis panoraminis.

Panorama, Rimi, balandžio vidurys

 

—  Dėkui! Išties tikrinis pamestinukas; batuko savininkas greičiausiai vežimėly (parduotuviniam?) sėdėjo, o mama ar tėtis į lentynas, ne į vaiko kojas žiūrėjo. Gal ir kitaip viskas atsitiko.

(729) Narbuto pasuoliniai

Šeštadienį sulaukiau ir Anitos laiško su šviežutėliu radiniu:

Sveikas, Virgi.
Kažkur Teodoro Narbuto gatvėj nelabai toli nuo Žvėryno stotelės kažkas nematomas sėdi ant suoliuko ir mėgaujasi pavasariu.
Balandžio 11 vakaras.

— Ačiū!

Po galais, kaip visokie išradimai tvirkina žmogų! – pagalvojau. Užuot tik įsivaizdavus sėdinčią batų savininkę, sukirba mintis kreiptis į DI prašant ją dar ir sukurti, vizualizuoti. Ne! Susilaikymas – dorybė.

(728) Paprastasis pavasarinis

Šeštadienį Vidas atsiuntė savo radinį – balandžio 8-os:

Žvėrynas, Kęstučio gatvė,
paprastasis pavasarinis.

— Dėkui!

Pamatęs, kur batas guli, prisiminiau žodį papušinis – regis, buvau vieną radinį taip pavadinęs? Patikrinau. Taip, buvau – prieš beveik šešerius metus.

(727) Patvorinis crocsas

Velykų antrai dienai einant į pabaigą, gavau dar vieną kolekcijos papildą – Karolinos ir Gabrielės radinį:

Sveiki, Virginijau,
šį kartą komandinis sesių radinys iš Šiltnamių gatvės Vilniuje. Viena stabdė automobilį, kita bėgo fotografuoti. Smagu kartu su sese rasti batą, kai pačią sesę retai matai.

Velykų dienos pavakarys, 2026.04.05

— Ačiū abiem! — Užrašą Šiltnamių g. kartkartėm pamatau ant 55-o autobuso kaktos, laukdamas savojo 19-o troleibuso, nuvežančio darban; vis pagalvoju: regis, nesu tuo autobusu važiavęs, nors žinau, kad maršruto pabaigoj yra dvi stotelės, kuriose norėtųsi išlipt, – Jonažolių ir Pakalnučių.

(726) Pavilnionbatis

Batingas šis pavasaris. Vakar vakare atkeliavo dar vienas kolekcijos papildas, Gintarė atsiuntė:

Labas vakaras,
Vakar vakare (2026.04.02), 19:16 Pašilaičių rajone, Pavilnionių parke.

Kartais gražiu saulėlydžiu ir batai nori pasigrožėti.
Šeimininkė, matyt, labai skubėjo namo, o gal tiesiog batelis labai pavargo ir nusprendė, kad jam jau gana.

— Labai ačiū! Tikrai įspūdingas vaizdas.

O vėžes tikriausiai koks traktorius paliko, pagal protektoriaus raštą sprendžiant.

(724) Šlept šlept

Jei kas stebėdamas, kaip pildosi kolekcija, pamanė, esą tik svetur galima batauti, – tam teks pakoreguoti nuomonę: ir Lietuvoj dar vienas kitas batas mėtosi.

Štai Deimantės šiandienis radinys:

Paskutinės kovo dienos nušlepsėta per balas,
gal jau ir basom.

2026.03.31, Vilnius,
Viršuliškės, lietus, popietė

— Ačiū! Per balas štelpsinčios dienos – labai poetiškas vaizdinys :)

(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(716) Pavasarinis patvorinis

Pabiro batai. Vakar popiet Karolina savo radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
vos spėjo mama pasidalinti savo radiniu, iškart ir aš savąjį radau, tik išvažiavus iš namų. Va, ką reiškia atėjęs pavasaris. Tiesa, tai nėra pirmasis mano radinys šį pavasarį – pirmųjų dviejų neturėjau galimybės užfiksuoti. Šis po gyvenamojo namo langais, buvo nejauku eiti fotografuoti. :)

Žvaigždikių gatvė, 2026.03.16

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Na, radinys šiapus tvoros, ne privačioj erdvėj, bet vis tiek: taip, nelabai jauku. Ačiū ir už drąsą!

(715) Panoraminiai požeminiai

Vakar vakare sulaukiau Anitos siuntinio:

Sveikas, Virgi.
Kitąsyk neblogai yr įsitikinti: kad ir kas atsitiktų, kai kas šiam pasauly išlieka stabilu. Žmonės visada mėtys batus. Na, bent jau dar labai ilgai.

Penktadienis, trylikta :)
Kovo 13, požeminė perėja prie Panoramos, buvusio Pedagoginio pusėj.

— Dėkui, Anita, už stabilumo garantus! (kaip vis dėlto malonu gaut du radinio vaizdu – ir iš toliau, ir iš arti; viskas taip, kaip priklauso)

(714) Užkaborinė pora

Ketvirtadienį (III 12) atkeliavo coll. Donatos el. laiškas su priekabu:

Virgi, kol Tu institute užiminėji svarbias ponias, aš slankioju gatvėm ir fotografuoju išmestus batus. Na, ne visai slankioju, tikėjausi pro „naująjį“ turgų užkaboriais išeiti į Giedraičių g. Bet nereikia vaikščioti užkaboriais, ten visko pamatysi. Ir išmestų dar visai tarsi neblogų sportbačių.

— Dėkui, Donata!

Spalva Tavo užtiktų sportbačių tokia lyg pavasariška, bet jei ilgiau pabus įsauly – ims blukt, o va žolės – sodrėt.

P.S. Donatos paminėtos svarbios ponios – Lietuvos ir Čekijos pirmosios ponios; tik iš tolo mačiau; be kita ko, joms buvo papasakota trumpai ir apie Prahos vokietaitę Gabrielą Eleonorą Mohl-Basanavičienę, kurios, pasak dr. JB, nemylėti buvo negalima (parodėm jos dienoraštį, laiškų, nuotraukų).

(713) Saulėtekio skraidabačiai

[ech, pavasario pradžia – nežinau, kaip jums, o man toks paplaukęs metas: sunkoka imtis ne privalomųjų darbų; štai kolekcijos pildymas ir atsistūmė iki šio savaitgalio]

— Kornelija savo pirmąjį kolekcijos papildą atsiuntė net prieš 10 dienų:

Mielas Virginijau,
Siunčiu skraidabačius (ar skraidbačius) iš Niujorko. Užmačiau juos dar rudenį – vis tik neturėjau, su kuo tikslingai pasidalinti, o apie Jūsų tinklaraštį dar nė svajot nesvajojau.
Tad štai – patys tikriausi ore vaikštantys batai (juk juos padangėj dar ir siūbuoja vėjas). Ant tos pačios šakos užsilaikę bent porą sezonų, sustoję laiko ėjime (jei ne sustoję, tai bent judantys vietoje!).

Vasario 26 d., 14:58 (po paskaitų namop), Niujorkas, Saulėtekis, Vilnius.

 
P.S. Viena draugė minėjusi, kad taip pat užfiksavo šią skraiduolių porą – žiū, gal sulauksite ir kito kampo.

Gražių dienų!

— Labai labai ačiū už radinį ir palinkėjimą! Ir sveikinu: dabar jau drąsiai galit į CV skiltį Pomėgiai įrašyt ir batavimas :)

(710) Prievartinė pora

Coll. Justė atsiuntė pirmąjį šiais metais batautojų radinių kolekcijos papildą:

01-20 prie Kalvarijų turgaus įėjimo.

Matyt, naujus nusipirko, o senus paliko :)

— Dėkui! Tas šviesos pluoštas labai įspūdingai atrodo.

Prisipažįstu: patiko sugalvotas radinio įvardas – dviprasmis; šiuo atveju: prievartinė – esanti prievartėj; prievartė – vieta prie vartų (šitan turgun, bent jau iš Kalvarijų gatvės, įeinam juk pro vartus).

(709) Lyrikų pora iš Jabaniškių

Kitą kolekcijos papildą vakar persiuntė Vilma:

Laba diena, dalinuosi lyrišku batautojo Dainiaus trofėjumi iš Justiniškių. Lyg būtų batai ant suoliuko pasėdėt, į miesto šviesas pažiūrėt išėję.

Su gerais linkėjimais – VilmaB.

— Dėkui, Dainiau! Ačiū, Vilma!

P.S. Yr kolekcijoj radinių iš Justiniškių (tarkim, štai šitie naktibačiai); tik kažkodėl jie nebaksteldavo į tą atminties vietą, kur visokie su literatūra susiję dalykai sukritę. Šįkart bakstelėjo: vos pamatęs Dainiaus nuotrauką prisiminiau  Justiniškėse gyvenusį Sigitą Gedą ir jo eilėraščių rinkinį Po aštuoniolikos metų: atsisveikinimas su Jabaniškėmis (2003; kodėl toks pavadinimas – pats papasakojo Ramūnui Gerbutavičiui); artėjant 10-am poeto mirtadieniui Justiniškėse atsirado Sigito Gedos alėja.

(708) Rezervuotas

Vakar gavau net du kolekcijos papildu. Šitas pirmas. — Vyresnėlis sūnus atsiuntė rastą Kaune (kur konkrečiai – matyt prie sienos pritvirtintoj lentelėj).

Dar klustelėjau: o aplinkybės?

Šiandien eidamas iš repeticijos su Kauno bigbendu ir kompozitore Zita Bružaite užmačiau. Tiek tos istorijos :-)

— Dėkui! Pradžiuginai pensijos laukiantį tėvą.

(707) Dar miškobačių

„Sunkiai beatpažinsi, kad kažkada buvau
šaunuolis dešinysis (o gal kairysis)“

Vakar vakare Alius atsiuntė du prakalbusius
kolekcijos papildus:

Šios dienos radiniai Pagubės miškuose. Gal tiks.

„Tyliai mirštame po rudenio lapais...“

       

       — Be abejo – tinka. Dėkui!

       

       (Ech, miškiniai radiniai bemat primena pirmąjį rastą

       batą, batavimo pradžią daugiau kaip prieš 15 metų.)

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:

Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.

 

 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.

— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.