Laba diena,
dalinuosi pora nuotraukų su batais:
kolegos Dainiaus [↓] yra iš Žirmūnų, 2022-02-16,
mano [→] 2024-02-05 iš Šeškinės, prie Žemynos gimnazijos, šalia konteinerių. Didelių apibendrinimų padaryt šįkart negaliu, nebent tik tiek, kad pavasaris artinas.
Laba diena,
kolega Dainius dalijasi nuotrauka, 2023 m. birželio 18 d. popietę fiksuojančia vaizdą prie Rusijos ambasados Taline.
Dalinuosi nauju kolegos Dainiaus trofėjumi iš Lukiškių aikštės, subatautu birželio 2 d. Atida nenuvilia azartiško batautojo.
Kolegai Dainiui ir toliau sekasi, gegužės 13 d. vėlyvą vakarą jis Šeškinėje, Čiobiškio gatvėje subatavo dar porą porų. Perfrazuodama kupiškėnišką akatautoj! [maždaug: ohoho!], tegaliu tik su pasigėrėjimu apibendrinti: abatautoj! Viliuosi, kolega šias basutes subatavo pakeliui nuo vienos šeimininkės prie kitos.
Su gerais bat-linkėjimais -- VilmaB.
Laba diena, nors atrodo, kad rudenį į Vilnių grįžta tik studentai, bet kartais tas pats nutinka ir su batautojais. Kolega Dainius Bernardinų sodo-Sereikiškių parko pakraštyje antroje rugsėjo pusėje išvydo simpatišką porą vyriškų batų ar bent jau ant suoliuko prisėdusį jais apsiavusį nematomą žmogų.
Laba diena,
siunčiu Jums kolegos Dainiaus netoli Reformatų skvero gegužės 22 d. vakare sužvejotą batą. Gavau su prierašu:
Prie Reformatų, matyt, labai skubėjo (skrido) į troleibusą.
Visgi tikiuosi, neateis autonominių batų laikai, maža kur jie gali nunešti...
Laba diena,
maišantis metų laikams, tradiciškai batinga Vilniaus vieta, Kalvarijų turgus, nenuvylė kolegos Dainiaus. Persiunčiu jo kovo 9 d., šeštadienio, popietės laimikį: guminių botų porą, labai tinkamą bent nedidelės istorijos pradžiai: siaubo pasakos, kelionių apybraižos, fantastinio apsakymo, gal absurdo dramos? Arba pasakojimui apie išsiblaškiusį [naują?] šeimininką.
Su gerais linkėjimais – Vilma
 |
| 2018 VIII 18 |
Laba diena,
džiaugiuosi, galėdama pasidalinti kolegos Dainiaus vilnietiškais trofėjais. Atrodo, dvi tokios simetriškos sportbačių poros, bet abeji skirtingo būdo: juodieji mėgsta ramią gamtos žalumą Kalvarijų gatvėje, o raudonieji įsikūrė prie ekspresyvios sienos netoli Basanavičiaus gatvės.
Grybingu metu net batų padaugėjo batautojų džiaugsmui.
Su gerais linkėjimais -- Vilma
 |
| 2018 VIII 20 |
Laba diena,
smagu matyti iš Jūsų tinklapio, kad tokį gražų pavasarį bendraminčiams sekėsi batauti. Ypač sužavėjo Marokbatis, tikra palimpsesto priešingybė.
Norėčiau prisidėti kolegos Dainiaus ir savo kukliu derliumi iš Vilniaus. Kvadratas pamatytas jo trajektorijoje netoli Kalvarijų turgaus balandžio viduryje. Kažkas tarsi paliko ant padėkliuko visai nenudrožtus ir nepurvinus batus galimam naujam šeimininkui. [žr. ↓]
Pagaliau pagaliau ir mano kelyje pasitaikė tikri, nepabėgantys batai – porą kartų autobusas ar troleibusas pravežė pro panašius, tik liūdnesnius paliktuosius, nespėjus išsitraukti jokių pykšėjimo priemonių – jausmas lyg būtum radęs gražų baravyką, bet negalėtum pasiekt. O nufotografuotieji – iš pirmo gegužės šeštadienio, "Humanos" lango ant Pylimo g. kampo pakeliui į stotį. Kažkas turbūt apsibatino naujais-senais ten ir be gailesčio atsisveikino su turėtaisiais arba atvirkščiai – nutarė pradžiuginti kokį nors benamį, netgi kojinės šalia. Šįkart batai porom, matyt todėl, kad pavasaris.
Kūrybingos ir batingos vasaros!
Su gerais linkėjimais – Vilma
Laba diena,— Didžiai dėkingas, Vilma, už tarpininkavimą;
2018 metais toliau dirbu įgudusio batų žvejotojo Dainiaus ryšininke. Jis nutarė Jūsų kolekcijos geografiją stumtelti į Rytus. Persiunčiu keturis kadrus su įvairiausių batų rinkiniu iš Kataro. Anot autoriaus, jie pagauti „prie muziejaus, kurio vieta sunkiai nusakoma: kažkur dykumoj tarp Dohos ir Ash-Shahaniyah“. Minimas muziejus – šeicho Faisal Bin Qassim al Thani, vietinio Eustachijaus Tiškevičiaus.
Toliau nesėkmingai, bet viltingai irgi ieškodama batų, su gerais linkėjimais – Vilma
Laba diena,— Ačiū už tarpininkavimą, Vilma; labai ačiū už batvaizdžius, Dainiau.
antrą ir kol kas paskutinį kartą sekretoriauju itališkųjų batų žvejams.
Rugsėjo pradžioje į mano pašto dėžutę įkrito doc. Vigmanto Butkaus tą patį mėnesį Šiauliuose sumedžiotųjų šlepučių puošnesnės puseserės iš Romos Europos kvartalo, Ežero (Centrinio) parko. Toks įspūdis, kad nors kompozicija skiriasi, bet istorija nelabai – net ir čia yra užrašas, tiesa, šįkart į šifrogramą panašus tag’as.
Dvi rugsėjo antrosios pusės nuotraukos – Jūsų teismui, nes tik sąlyginai priskirtinos prie subatautųjų silva rerum. Toje, kur stambiu planu, yra mažytis batukas, atneštas į netoli Belpasso miestelio Sicilijoje esančią šventovę – tikinčiųjų lankomą Madonna della Roccia grotą. Skirtingai ar net priešingai nei daugelis kitų subatautųjų, jis ten atneštas specialiai ir yra jį palikusiųjų svajonių ženklas, prašymo Dievui įdaiktinimas, galima sakyti, šiuolaikinis votas. Taigi jeigu Jums atrodytų, kad ši nuotrauka nedera prie batavimo tinklaraščio sumanymo – prašyčiau nedėti. [Neatrodė, todėl įdėjau.] Man pasirodė, kad tai dar vienas daugiabalsės paliktųjų batų ir batukų istorijos siužetas, tad nutariau bent parodyti.
Tokios dvi kardinaliai skirtingos punktyrinės batų istorijos.
Su gerais linkėjimais, tebeieškodama savųjų batodramų — Vilma
Laba diena,Patikslino ir laiką: „Visi batai rugpjūtiniai – vienas Jūsų minimas [Vilmos užfiksuota basutė Quiksilver] iš pačios pradžios, o kiti trys iš paskutinio dešimtadienio.“
geras fotoaparato draugas ir mano kolega Dainius maloniai leido Jūsų blogui nusiųsti keletą jo Romoje sutiktųjų vienišų batų. Pačios batsekystės bandymai vis dar nelabai sėkmingi – prisegu ir ketvirtąją iš mano ankstesnio apsilankymo netolimose apylinkėse Tirėnų jūros pakrantėje. Labai tikiuosi, kad nors kartais batas kitas man pasirodys ir Vilniuje... O kol ilsisi namie, dirba arba toliau slapstosi – džiaugiuosi žiūrėdama atklydėlius Jūsų kolekcijoje.
Gražaus rudens ir iki kito bato! – Vilma
