(lxxv) Batmenis

Coll. Donata ėmė ieškot pamestų batų ir facebooke.

Suprantama, kur būni, visur reikia apžiūrėt:

Virgi, štai kaip pamesti batai tampa meno objektu. Įdėjau visokių pastangų, kad nepažeisčiau fotografo autorinių teisių :)

— Dėkui! — Nežinojau tokio žmogaus (man Šiukščius – aa. mūsų Vygantas Š.); pasirodo – profesorius, dizaineris, fotomenininkas. Na, ką nufotografuoja fotomenininkas – tas jau ir menas (logiška?). O batautojams kol kas nieks nesuteikia meno kūrėjų statuso. Ir kam mums jis, tas statusas? Džiaugsmą teikia visai kas kita – pats batavimas.

Šią nuotrauką prof. Giedrius Šiukščius priskyrė serijai „Ekologija“. Taip, pamestas batas – irgi šiukšlė. Pagalvojau: kokį nuošimtį šiukšlių sudaro batai? Tikrai mažiau negu vieną, manyčiau. O gal ir klystu. DI neklausiau (jis per daug žino).

(lxxiv) Pavyzdys, kaip pametami batai

Šįryt Institute susitikau coll. Donatą, batautoją. Ir ėmė pasakot istoriją, kaip pati pametė ir pati atrado savo batus. Radusi net nufotografavo. Oi, sakau, labai įdomu, atsiųsk pasakojimą ir nuotrauką, įdėsiu kolekcijon. Atsiuntė.

Pirmadienį nesuradau ką veikti Rygoje, muziejai uždaryti. Nuvažiavau į Buldurius. Pliaže nusiaviau, nes juk norisi vaikščioti basom, braidyti jūroje. Ant vieno peties kuprinė, rankoje švarkelis ir nusiautos basutės. Jos lengvos, paprasta pasinešioti. Kai, grįždama į traukinio stotelę, beveik jau perėjau mišką ir nusprendžiau, kad laikas apsiauti, pamačiau, kad nebeturiu ką autis. Atgal prie jūros ėjau be ypatingų vilčių, labiau galvodama, kaip atrodysiu, basa atšlepsėjusi į traukinuką, o jei (juk pirmadienis), kaip kokios Kalvarijos, ir Rygos turgus nedirbs, kiek ir kur man teks vaikščioti basai? Mintyse šv. Antanui (draugė yra sakiusi, kad būtent jis globoja daiktus mėtančius) pažadėjau Lisabonoje, kur jis gimė, uždegti žvakę. Nežinau, kas mane išgelbėjo, šv. Antanas ar tai, kad tądien pliaže žmonių beveik nebuvo, bet, kiek paėjusi pajūriu, basutes radau. Pasisekė, aišku, kad jos iškrito ne braidžiojant.

Taip aš jas pamačiau. →

— Ačiū! Ir šv. Antanui dėkui. Štai ir dokumentuotas atvejis, kaip žmonės pameta batus, kuriuos batautojai randa.

(lxxiii) x + y

Vakar gavau Ričardo laišką – gali sakyt, traktatą apie pavasarį; surašytas taip, kad į eilėraštį panašu (todėl tekstas ne šalia nuotraukos, o virš jos, – kad eilutės nesulūžtų):

Virgi, sarmata ką sakyti, ale nesarmata bet ką rašyti. Sarmata bet ką žiūrėti, ale nesarmata ką nors tylėti.

Pavasaris nurengia / išrengia / perrengia žmones. Ir – nuauna.
Vilniaus Totorių gatvėje. Prie pat pašto stovintis šiukšlių konteineris.
Norintieji į jį įlipti privalo apsiauti štai šiais batais.
Pamaniau, ogi galėtų būti atskiri konteineriai tik avalynei. Tik kepurėms. Tik triusikams.
Kadangi kojos bistrios, tai taip dažnai ir batus išmėto po pašalius.
O nuo galvų kepurės nukrenta gana retokai.
Ir galvos nuo pečių itin retai.
Kojos leidžia pabėgti / leidžiasi bėgti. Galva gi nepabėga nuo problemų, nuo juodaminčių, nuo baimės.

Ričardas ironizatorius ir okazininkas

2026 III 18

— Dėkui, Ričardai! Laišką pavadinai x + y, tai ir neteko sukt galvos – copy-paste, ir yr įrašo pavadinimas; numeraciją priderinau pagal stilių.

(lxxii) Virtualiai vad. Maskvos namuos apsilankius

Pamačius, kad prie teksto „Pravėrė Maskvos namų duris: po ilgų ginčų – naujas posūkis“ yra nuotraukų, ėmė ir dingtelėjo: tokiuose apleistuose pastatuose tikrai gali būt batautoją dominančių dalykų (dar ir batą iš buv. „Lietuvos“ kino teatro prisiminiau).

— taip! (žr. printscreeną iš lryto.lt) Ech, pagalvojau, kaip gaila, kad ELTA fotografas Orestas Gurevičius apie batavimą, spėju, nieko nežino.

(lxxi) Priartėjo naujieji

BATINGŲ!

(lxx) Medinis dekoratyvinis

Būdama Biržuos Agnė dar vieną batą pastebėjo:

Levandų ūkis, rugpjūčio 20 d.

— Ačiū už dekoratyvinį akcentą!

Bet turiu prisipažint, kad pirmąkart pamačius akys iškart užkliuvo už augalo dešinėj – taigi garbanotasis kopūstas; šiaip – valgomas, nors kodėl neauginus ir dėl grožio?

(lxix) Coromandelio šlepetynas

Pabiro... Gabrielė ką tik atsiuntė dar vieną Naujojoj Zelandijoj užfiksuotą vaizdą:

Labas vakaras/diena,
radinys jau ne pirmo šviežumo, bet kantriai sulaukė, kol bus atsiųstas. Tenka prisipažinti, kad šlepečių (ar tolumoje matomo dviračio) reikšmės nežinau.
Driving Creek Road, 2025-02-27

— Ačiū! Apie reikšmes irgi neišmanau, o tų šlepečių ir dviračio funkcija, sakyčiau, dekoratyvinė. 

(lxviii) Nashvillbačiai

Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
o būna ir taip: vaikščiodamas po miestą nerandi nė vieno bato, tada grįžti namo, atsisėdi ant sofos ir štai – prašau! Šiuos batus Amerikos mieste Našvilyje rado turbūt vienas mylimiausių Lietuvos žurnalistų Orijus Gasanovas, man beliko padaryti ekrano nuotrauką ir atlikti savo pareigą.

Našvilis–Vilnius
2025.02.01

— Ačiū! — Keldamas kolekcijon šį radinį, vėl prisiminiau bene gausiausiai JAVbačiais peronum conquisitoris captura papildžiusį Mindaugą R. (kai dėliojau prie įrašų žymas buvau prisiminęs) – būna, batavimo šišas užeina ir praeina, ir nieko čia nepadarysi.

(lxvii) Prahos inmemoriambačiai

Vakar gavau Karolinos laišką:

Labas vakaras, Virginijau,

šį kartą nepavyko rasti tikro pamestinuko, tačiau bent kažkokią „lauktuvę“ vis tiek „parvežiau“.

Prahos senamiestis, sausio 25 d.

— Dėkui, Karolina, už lauktuvius (jie; pora)! Laukdamas šį tą nuveikiau – prie visų radinių atsirado dar po vieną žymą – nurodžiau, kokioj šaly rasta. — O žiūrint į šitas slides šmėkštelėjo mintis: jų savininkas – visai gali būt – jau padžiovęs batus; anūkas ar anūkė kokiam sandėliuke rado ir nusprendė: tegu žmonės pamato šitą Čekoslovakijos in memoriam, gal kam kils klausimas: ką labiau mėgo šitų slidžių savininkas – Špindlerův Mlýną ar vis dėlto slovakų Tatrus?

(lxvi) Coromandelio vazonbačiai

Vieni Gabrielės atsiųsti vazonbačiai jau yra kolekcijoj, Vilniuj užfiksuotieji, o vakar iš ryto gavau laišką su priekabais, kuriame dauuuuug aulinių batų panaudota ne pagal pirminę paskirtį Pietų pusrutuly:

Labas vakaras/rytas,
Kadangi šis radinys turėtų būti numeruojamas romėniškai, pažeidžiu eiliškumą ir atsiunčiu prieš ankstesnius radinius (jie dar atkeliaus).

Radinio vieta matoma vienoje iš nuotraukų.

Gruodžio 6 d.

— Dėkui!

Paskaitinėjau, bent wikipedijoj, apie Coromandelį, maoriškai – Kapangą.

Coromandel Town is noted for its artists, crafts, alternative lifestylers, mussel farming, and recreational fishing.

Hmm, prie kurių tiksliau būtų priskirt žmogų, sugalvojusį gėles sodint auliniuos? Menininkų ar alternative lifestylerių? Gal šiuo atveju hibridinis tipas: meniškos prigimties alternative lifestyleris ar lifestylerė (tvora ir suoliukai batams sustatyt mediniai)?

(lxv) Eilėraščio vandenynbačiai

Ką tik (regis, vakar, o gal užvakar) bibliotekon atkeliavusiam naujam Metų numery perskaičiau štai šitą Manto Balakausko eilėraštį:

sportbačiai

į krovininį laivą tėškėsi uraganas

tūkstančiai Nike sportbačių

per bortą išlėkė į atvirą jūrą

jie iki šiol guli

vandenyno dugne

bangų purslai

tarsi primindami apie gelmėse tūnančius turtus

kartais išmeta juos į krantą

man praverstų

kokybiški sportbačiai

iš vandenyno dugno

vis dar esu

pilnas nenueitų kilometrų

tik kažin kur eičiau

jei tai pavyzdžiui būtų

Air Jordan bateliai

dėl kurių žmonės

vis dar lengvai vienas kitą

išduoda ar netgi pražudo – – (nr. 11, p. 53)

Jūrbačių kolekcijoj tikrai daug, bet ar yra bent vienas vandenynbatis? Neatsimenu.

Jei toks radinys – Nike firmos vandenynbatis – kada nors atkeliaus, manau, šį eilėraštį prisiminsiu ir priminsiu.

(lxiv) Batų medis

Šį pavasarį Alius nufotografavęs atsiuntė batų namą – batais apkaltą namą; penktadienį Agnė prie birminghambačio pridūrė tądien nufotografuotą batų medį – batais apkaltą medį, vietinį.

Tas medis auga Olandų gatvės pradžioj: jei išlipi Vasaros stotelėj iš, tarkim, 34 autobuso, važiuojančio į stotį, ir grįžti atgal, žiedo link, kairėj pusėj kelias dešimtis metrų paėjus.

Batai prikalti ne bet kaip, vadinas, kalęs žmogus kokią žinią norėjo praeiviams pranešt?

Jei batai būtų nosim į viršų, galėtum pagalvot apie žmogaus augimą; šiuo atveju – galvoj tesiklosto posakis: sendami vaikėjam.

(lxiii) Pal. batai

Anita atsiuntė:

Sveikas, Virgi.
Kai nerandi tikrinių bara... oi, atsiprašau, batų, smagu ir tokius rast.
Kaunas, Šv. Mikalojaus benediktinių bažnyčios laiptai.
Spalio 11

Radinys bendras su trumpam Lietuvoj sušmėžavusia Gabriele.

— Dėkui abiem!

Daugiau apie šį atminimo ženklą, skirtą pal. Teofiliui Matulioniui,

galima pasiskaityt, pvz., čia.

(lxii) Be pėdų, bet su batais – kas?

Žinot, yra laiškų, kurie ypač džiugina, ir yra laiškų, kurie – ypatingai. Šiandien gautas Edgaro S. laiškas pradžiugino ypatingai: ne tiek dėl to, ką atsiuntė, o kad tai antras laiškas, kad batavimas žmogui liko atminty (cvirkbačius prieš metus+ Edgaras buvo atsiuntęs). Štai (laiško pavadinimas perkeltas įrašo pavadinimo eilutėn):

Laba diena.
Nežinau, ar šis atvejis tinka Jūsų rinkiniui.
Ir gal jau mane kažkas aplenkė.

Bet visgi siunčiu.
Manau, puikiai žinote vietą.
O laikas – 2024.10.08, ~ 17 val.

— Ačiū!

Kaip matot, tiko kolekcijai, tik – kadangi ne pamesti, o gražiai padėti – romėniškai sunumeravau.

Ne, nieks Jūsų neaplenkė.

Vietą žinau – Užupis (tikslaus adreso – ne).

Ir dar vieno dalyko nežinau: kas šios skulptūros autorius? Padorumas reikalautų nurodyti.

(Gal kas kaip komentarą parašys?)

(lxi) Lodžbatis

Prieš trejetą dienų atkeliavo laiškas iš Kanados; Gabrielė naują radinį atsiuntė:

Labas rytas/vakaras,
Batas gal ir ne visai atitinka taisykles (buvo judintas, nors tą padariau ne aš), tačiau tikrai pamestas. Kolegė rado cabin 2 po lova ir atnešė į pagrindinį lodge, kur aš jį ir nufotografavau. Kiek laiko pragulėjo po lova, pasakyti negaliu.

Booi’s fly-in lodge, Ontario
Rugpjūčio 19 d.

— Dėkui! Kadangi „ne visai atitinka“, įrašo numeris romėniškas; kaip ir ankstesnių lentynbačių.

(lx) Knygbačiai

Šeštadienį, VIII 17, gavau štai tokį Vido M. laiškelį su dviem priekabais:

Sveikas.

Nežinau, ar šitie pritiks. Vilnius, vasara, Jogailos gatvė.

— Dėkui, pritiko! Ir kaip galėjo nepritikt, jei batai knygų lentynoj, nors ir, švelniai tariant, nelabai tvarkingoj.

(lix) Rbatis

Anita atsiuntė sekmadienį:

Batas, deja, nei pamestas, nei rastas.
Užtat atsakymas – rastas!

Virgi, prisimeni, buvo tvorbačiai, vorbačiai, orbačiai. Tada svarstėm, kaip turėtų atrodyti rbatis. Atsakymo taip ir neradom. Užtat dabar suradom (atsakymą):
štai šitaip!

Mano prašymu teorinį rbatį nufotografavo Karolina.

Tai tiek, tik dėl linksmumo.

— Dėkui, Anita! Beje, Karolina ir pajuokavo, esą kitas radinys būsiąs rbačiai (na, dėl skaičiaus apsiriko, bet iš principo pranašystė išsipildė). Pamatęs iškart prisiminiau čekų abėcėlės Ř ř.

P.S. Tikras Karolinos radinys Jūrmaloj bus kitam įraše.

(lviii) Iš namų pabėgęs apavas

Vidas ir Anita (kartais) batauja žiūrėdami futbolą,

o Karolina (pirmąkart?) – naršydama facebooke:

Sveiki, Virginijau,

šį kartą radinys mano, bet ne mano. Kažkas pasidalino facebooke apie Darbininkų gatvės laiptinėje pabėgusią šlepetę. Na, jeigu žmogus nežino, ką reikia daryti radus apavą, aš tą padarysiu už jį.

2024.07.13

Naujininkai

— Dėkui, Karolina, už printscreeną! (Tikėkimės, autoriaus teisių nepažeidžiam; juk jokios naudos sau nesiekiam.)

Pagalvojau: o kaip tą pabėgusią iš namų šlepetę užfiksavusiam žmogui pranešti, kad tatai vadinasi batavimas, o kas užfiksavo – batautojas? Bent jau šypsnį tokia žinia pažadintų.

Šįryt (VII 16) dar vienas Karolinos radinys iš ibidem atkeliavo:

         Sveiki, Virginijau,
         dar vieną „feisbukinį“ radau. Šį kartą Žvėrynas, Kęstučio gatvė.

         Tėvukai ir gyvai galėjo rasti.
         Įkelta vakar – 15 d.

— Ačiū! Bet vis dėlto, kai pagalvoji, tai panašiau į meilės romanų skaitymą, užuot pačiam tą jausmą patyrus :)

(lvii) Futbolbačiai

Vakar vakare atkeliavo futbolo žiūrovų laiškas su priekabu:

Sveikas, Virgi.

Na, neįmanoma atsispirt pagundai. Kokios rungtynės, matyti ekrano kampe. Liepos 2.

Bendras siuntinukas nuo Vido ir Anitos

— Dėkui abiem! Vos pamatęs šitą vaizdą, iškart prisiminiau Vido atsiųstas vengierkas; anas rungtynes žiūrėjau, o šitų – ne; ir tada olandai žaidė, irgi buvo aštuntfinalis; bet pralošė čekams 2:0. (Keistai atrodo mėlynas olandas.)

(lvi) Laikinieji stogbačiai ir batai kaip pro memoria

Jau senokai, beveik prieš savaitę (VI 19 vakare) gavau štai šį laišką su dviem prikabintais vaizdais:

Laba diena, pagaliau pasisekė subatauti keistą radinį Cėsyje, Palasta gatvėje, birželio 18 d. Batai aiškiai pasidėti ant mašiniuko krašto, ne pasimetėliai, tai net nežinau, ar telpa į batavimo trofėjų apibrėžtis. O antroje nuotraukoje batai prie lentelės su įvardintais 1941 metais iš to paties Cėsio yra metonimija, subtilus paminklas žmonėms, kurių mieste vėliau nebeliko. Nufotografavau su mintim, kad kartais batai gali ne mažiau už skulptūras pasakyti.

Su gerais linkėjimais – VilmaB

— Dėkui, Vilma! Batautojų trofėjo apibrėžtį galima apeiti pasitelkus kitokią kolekcijos įrašo numeraciją :)

Tie batai ten atsirado 2022-ų vasarą. Ir, kaip suprantu, jų galima rast keliose vietose.