(373) Perūnbačiai

Coll. Justė radusi įamžino:

Vienas užvažiavimas į Perūno telmologinį draustinį – 3 laimikiai, na, gal ir du, kai batai pora :)
2020 m. liepos 12 d.

         — Dėkui, Juste!
         Batai, man atrodo, tikrai ne pora, tad laimikiai – trys.
         Ta kaukolė, panašu, ne batus avėjusiojo? Stirnos?

(364) Du mėlynu

Coll. Justės du siuntiniu:

1→
Prieš pusvalandį [= 2020-05-28, 18:32], Veržuvos hidrografinis draustinis.

← 2
Vakar [= 2020-06-03] netoli Vismaliukų.
Po lietaus toks gaiviai ryškus pasirodė ↓


















— Ačiū, Juste, už kolekcijos miškinius papildus – tikriniai [batai, ne mažiau džiuginantys negu baravykai] :)

(357) Miškobačiai – tikrinis ir būsimi tikriniai

Coll. Justės siuntinys (dėl pavadinimo: plg. tikrinis baravykas; o čia – tikrų tikriausias miškinis batas):

Išlaikytas karantininis miškinis batas.
Kairėnų miškas, 2020-04-09

— Dėkui, Juste! — Ir gražių švenčių neužmirštantiems, kad galima bataut ir dviese :)

Po švenčių atkeliavo dar Justės radinių:

← Tas pats Kairėnų miškas, 2020-04-17 ↑

— Ačiū, Juste. Ar klystu manydamas, kad šitie du buvo pora? Rakursai skirtingi, todėl sunku spręst.

(311) Porom porom: pietų pusrutulis – šiaurės pusrutulis

Gabrielė atsiuntė dar vieną radinį iš Australijos:

Laba diena, Virginijau,
Nesu tikra, ar šie batai patenka į pamestų kategoriją, tačiau automobilyje nieko nebuvo, o batai atrodė liūdni ir vieniši...
2019 08 18
Bradford street, Mount Lawley, Perth, WA. →

— Dėkui, Gabriele! Nuspręskim, kad patenka: liūdnas ir vienišas juk labai panašus į pamestą, nors gal dar ir turintis vilties.
Pridėjau šalia ir coll. Justės radinį: irgi vieniša likus pora, – išgrūsta iš namų, o tikriausiai tikėjos sulauksianti rudens ir dar pasitarnausianti.
↓ 2019 08 21, Fabijoniškės, Vilnius ↓  — Ačiū, Juste!

(308) Mėlynbačiai

Nežinau, sentimentai gal ir ne tiksliausias apibūdinimas, bet kažką tokio pajuntu išvydęs radinį gamtoj; kaip šiuo atveju – coll. Justės atsiųstąjį (pirmasis radinys, nuo kurio prasidėjo kolekcija, buvo irgi miškinis batas):

2019-08-04,
grybukų kompanijoj
kažkur tarp Švenčionių ir Pabradės

— Dėkui, Juste!
[žodžio mėlynbačiai pirmas dėmuo mėlynės, uogos, matomos ir nuotraukoj]

(275) Baltijos jūros dovana

Justės radinys, atkeliavęs sykiu su lauktuvėm iš Turkijos:

Liepoja, 2018 XII 8

— Ačiū!
(Šviesos ir atspalvių santykis – suprantu, fizika gali paaiškint, bet gal verčiau linkt neišmanėliu ir nuolat stebėtis?)

(274) Kolekcijos papildai iš Turkijos

Pagaliau įveiktos el. pašto keltos bėdos (žr. komentarus),
ir, nors vėluodamas, siūlau ir jums pasidžiaugt
collegės batautojos Justės laimikiu:

tai va, lauktuvės iš Turkijos:

(1) 2018 XI 4, kažkur į šiaurę nuo Antalijos, kalnuose

(2) 2018 XI 4, Kemer ↓

(3) 2018 XI 5, Çamyuva

— Ačiū už lauktuves, Juste; ir atsiprašau, kad ne viskas sklandžiai ėjos.

(268) Batus mėtyt humanum est

Coll. Justė ką tik atsiuntė:

2018-10-31, Karoliniškės, kitoj pusėj gatvės nei Sodra. Humanos stovėjimo aikštelėj. Gal naujus nusipirko ir pasikeitė :)

— Ačiū, Juste!
Tik va: o kur antras?
Negi Humanoj ir po vieną batą jau pradėjo pardavinėt?

(265) Gatvėbatis

Coll. Justė važiuodama į oro uostą vakar, 2018 X 25, Antano Gustaičio gatvėj užfiksavo; „dar ir kitas vyriškas gulėjo, bet nebuvo kaip nufotkint“. — Ačiū, Juste! Taip, bataut sėdint mašinoj kartais būna komplikuota; keliskart esu šaukęs: „O! batas, stabdyk“, bet važiuodavom ir nuvažiuodavom – dėl bato atsidurt avarinėj situacijoj tikrai neverta, – atvėsęs pritardavau vairuotojos sprendimui.

(264) Triskart po vieną = pusantros

Coll. Justė patikrino savo išmaniojo telefono atvaizdų archyvą ir štai kiek susikaupusių turtų rado:

[1] 2018.08.08 prie PC Norfa priešais PC Mandariną Fabijoniškėse; atsimenu, buvo laaabai karšta ir pagalvojau, kad poilsiautojai, nuo karščio beskubėdami link ežerų, pameta šlepetes.

[2] 2018.08.13, nusileidimas į požeminį VCUP pravažiavimą.

[3] 2018.10.10 prie Šilo (Balžio) ežero:
poilsiautojų likučiai, tik nežinia, kelintų metų :)

— Ačiū, Juste!
Dėdamas nuotraukas ir nuorodas įrašan, šypsodamasis galvojau: va žmogus jau viską perpratęs – vos pamato grobį, iškart aišku: pirmiausia bendras vaizdas, po to – jau pats batas užfiksuotinas. — Antras atvaizdas be pirmojo – kaip citata be konteksto; labai gerai, kai jis yr.
[P.S. Kodėl įrašo pavadinime = pusantros? Nes dvi dešinės šliopcės ir viena kairė.]

(262) Radinys Lietuvos Šveicarijoj

Šituos botus vidury kelio užtiko coll. Justė, kopinėdama po Nevaišių kalvą 2018 X 7.
Mažiausiai fantazijos reikalaujanti versija, kaip jie ten galėjo atsirast, – iškrito iš vežimo ar kokios priekabos galo.
Kad kas būtų persiavęs batus tokioj vietoj ir numetęs kaip nebereikalingus – mažiau tikėtina, nors visko juk būna.
(Spėliot apie tai, kaip batai atsiranda netikėčiausiose vietose, beveik tas pat, kaip spėliot, ką poetas ar poetė norėjęs ar norėjusi pasakyt kokia nors metafora.)

— Ačiū, Juste!
(Įdėjęs šitą radinį, spustelėjau įrašo žymą justės radiniai – ohohohoho! kiek jau Tu pribatavusi; visokiausių visur.)

(248) Juodi prie Balto

Coll. Justė, savaitę paatostogavusi miške, lauktuvių atsiuntė:

2018-06-20, Labanoro regioninis parkas, netoli Balto ežero
man tie batai panašu darosi į žmonių išnaras :D
baigėsi sezonas – ir išsinėrė

 — Ačiū, Juste!
O man retsykiais dingteli mintis, kad jie labai savarankiški, kartais ima ir išeina, kur panorėję.

(243) Dar vienas jūrbatis

Coll. Justė parvežė lauktuvę iš pajūrio:

2018 IV 27, kažkur netoli Palangos

— Ačiū! 

(229) Justibačiai, iii

Collegė Justė du radiniu atsiuntė:


← 2017-08-31 netoli prekybcentrio „Mandarinas“

(prastai pasibaigusio nuotykio atmosfera tvyro)

2017-09-28 Valakampių antras pliažas →

(visa kompozicija sustatyta, tik įmautėj pavadinimo trūksta; gal kam ateitų į galvą geras?)

— Ačiū, Juste!

(225) Labanorbačiai

Va čia tai pora!
Dar pora, dar ne per daug viens nuo kito nutolę.
Coll. Justė rado 2017-08-01 Labanoro regioniniam parke netoli Ilgio ežero.

— Ačiū!

(223) Išsisupus plačiai vakarų vilnimis

man nors batą išmesk
savo šalta ranka.
— Prašom.

2017-06-05, pirmadienis,
netoli Olando kepurės.
















— Ačiū, Juste!

(221) Tikras batautojo džiaugsmas

Tikras džiaugsmas turėtų ištikt batautoją, štai tokį radinį išvydus – tokį, kokį išvydo coll. Justė Peršaukščio miške netoli Švenčionių 2017-04-09.

— Ačiū, Juste!

(213) Ženklabatis

Justės radinys Užudvarionyse 2016-04-02.
— Ačiū!
Iškelta balta vėliava ar kas panašaus – aišku, ką reiškia, o iškeltas raudonas batas? Neiti! Padžiausit batus!







Sutapo, kad ką tik baigiau skaityt naująjį Eugenijaus Ališankos poezijos rinkinį, o ten yra ir eilėraštis, kuriame minimas – deja, nerastas – batas:

graikų tebuvo likę fragmentai
na taip gyventi teko nelengvais laikais graikų tebuvo likę fragmentai daug tuščio ploto paraštėse kur klaidžiojo trumparegis žvilgsnis ieškodamas atsakymo taip man atrodė tada niūriaisiais laikais kurie ir šiaip visada suniūra praėjus kelioms dešimtims metų dabar suprantu ieškojau atsako juk panašus pažįsta panašų argi tai ne tavo beprotiška mintis čiupinėtis keistis kūnų skysčiais uosti vienam kito prakaitą ir tik iš meilės išminčiai o mes ką darėme mes prisimeni tą naktį ilgiausią naujųjų metų naktį kalbėjomės apie triadas ir imperatyvus apimti aistros įkaitę iki raudonumo sėdėjome sovietinio daugiabučio virtuvėje empedokliai pamišę iš meilės filosofijai iš meilės meilei o kambary aplinkui eglutę moterys šoko vienos pačios sau tos liaunos menadės na taip gyventi teko nelengvais laikais kai meilė ir neapykanta valdė žemę ir orą vandenį ir ugnį kūnai nerasdavo kūnų žodžiai prasilenkdavo su žodžiais norėčiau pasakyti kaip ir visose pasakose valdė ilgai ir laimingai bet iš tiesų buvo visai kitaip pats žinai kaip baigiasi visos beprotiškos mintys lieka fragmentai nebaigti eilėraščiai stalčiuose įsimylėjėlių griaučiai po lavos antklode na taip pridėkim ir tavo batą sako išspjovė ugnikalnis spjūvis teorijai jeigu ne gyvenimui niekas nežino kaip buvo iš tiesų tikriausiai nebuvo ir vis tiek ėjau aplinkui rūkstančio ugnikalnio kalderą siauru tarsi disjunkcija taku arba arba gyvenimas arba mirtis mačiau visą savo gyvenimą trumpą kaip filosofijos paskaitos konspektas mačiau pelenus ir dūmus bet bato neradau taip ir maniau gal ugnikalnis ne tas gal aš nebe tas empedoklis

(191) Inkariukas

Taip savo radinį pavadino Justė. (Buvo toks fabrikas „Inkaras“, ir sportbačius gaminęs; gal ir tebėr.)
Rastas 2015-05-25 Daugpilio tvirtovėj.

— Ačiū! Paskaitinėjau, pažiūrinėjau, kas per daiktas ta tvirtovė, – įspūdinga.

(177) Keliautojo liekana

Coll. Justė atsiuntė, patikslindama:

lapkričio 5 d., likus porai šimtų metrų iki Švenčionių.

— Ačiū!

Na negi kas išmetė iš važiuojančios mašinos pro langą? Kaip jis ten galėjo atsidurt, neįsivaizduoju.