Vakar radom. Grįždami nuo jūros, saulę palydėję. Dabar nežinom: ar žmogus palydėjo saulę be bato, ar taip lydėjo, kad grįždamas batą pametė.
Virgiui batas iš Siem Reapo. Turbūt milijoną kartų pervažiuotas motorolerių.
Pakeliui į Angkor Wat.
Netoliese mačiau Lietuvos vėliavą.
2018 XI 21, Phu Quoc sala— Ačiū, Gintare!
Nuėjau pusryčiauti – po stalu Ryžius saugo šliopkes. Bet nežinia, ar saugo, ar man atnešė... 😁😁
Laukiau tikėjaus jūrbačio iš Vietnamo – ir sulaukiau:Nha Trango paplūdimys, 2018 XI 17
Sako, kai kam jūra iki kelių, bet čia panašiau – iki pažastų. Na, jei iki kelių, tai batai nekrenta dažniausiai, jei iki pažastų, tai jau turėtų kristi :)))
Huê, 2018 XI 9.Taip, drakonas stuburinių mėsa minta – ne banginis, kuriam gana planktono ir bestuburių; tikėtis, kad tą nelaimėlį po trijų dienų išspjaus kaip pranašą Joną – gyvą sveiką su vienu batu – vargu ar beverta :)
Panašu, kad drakonas ką nors prarijo ir vieną batą išspjovė.
2018 XI 5, Sapa, po 25 km žygio po vietinius ryžių laukus. Turbūt kažkas daug ryžių privalgė ir pametė batą – per sunkus buvo crocsas.— Ačiū, Gintare, už antrą dovaną; Tavo rastas crocsas labai panašus į nupaišytą palei Nerį – matyt, iš Vietnamo grįžęs Vilniaus graffitininkas prisiminimais norėjo pasidalint :)
Rasti 2018 X 30 pačioje Hanojaus ir Vietnamo gatvių sankirtoje, pilnoje pristatytų motorolerių. Bandant kirsti gatvę, saugantis, kad nepartrenktų išprotėję vietnamiečiai, tik žiū, ir batai – pamesti ar palikti, kas ten žino. Gal žmogus tik op ant motorolerio – ir kam tie batai.— Ačiū, Gintare! Sveikinu prisijungus prie garbingos batautojų draugijos.
