(lxxv) Batmenis

Coll. Donata ėmė ieškot pamestų batų ir facebooke.

Suprantama, kur būni, visur reikia apžiūrėt:

Virgi, štai kaip pamesti batai tampa meno objektu. Įdėjau visokių pastangų, kad nepažeisčiau fotografo autorinių teisių :)

— Dėkui! — Nežinojau tokio žmogaus (man Šiukščius – aa. mūsų Vygantas Š.); pasirodo – profesorius, dizaineris, fotomenininkas. Na, ką nufotografuoja fotomenininkas – tas jau ir menas (logiška?). O batautojams kol kas nieks nesuteikia meno kūrėjų statuso. Ir kam mums jis, tas statusas? Džiaugsmą teikia visai kas kita – pats batavimas.

Šią nuotrauką prof. Giedrius Šiukščius priskyrė serijai „Ekologija“. Taip, pamestas batas – irgi šiukšlė. Pagalvojau: kokį nuošimtį šiukšlių sudaro batai? Tikrai mažiau negu vieną, manyčiau. O gal ir klystu. DI neklausiau (jis per daug žino).

(lxxiv) Pavyzdys, kaip pametami batai

Šįryt Institute susitikau coll. Donatą, batautoją. Ir ėmė pasakot istoriją, kaip pati pametė ir pati atrado savo batus. Radusi net nufotografavo. Oi, sakau, labai įdomu, atsiųsk pasakojimą ir nuotrauką, įdėsiu kolekcijon. Atsiuntė.

Pirmadienį nesuradau ką veikti Rygoje, muziejai uždaryti. Nuvažiavau į Buldurius. Pliaže nusiaviau, nes juk norisi vaikščioti basom, braidyti jūroje. Ant vieno peties kuprinė, rankoje švarkelis ir nusiautos basutės. Jos lengvos, paprasta pasinešioti. Kai, grįždama į traukinio stotelę, beveik jau perėjau mišką ir nusprendžiau, kad laikas apsiauti, pamačiau, kad nebeturiu ką autis. Atgal prie jūros ėjau be ypatingų vilčių, labiau galvodama, kaip atrodysiu, basa atšlepsėjusi į traukinuką, o jei (juk pirmadienis), kaip kokios Kalvarijos, ir Rygos turgus nedirbs, kiek ir kur man teks vaikščioti basai? Mintyse šv. Antanui (draugė yra sakiusi, kad būtent jis globoja daiktus mėtančius) pažadėjau Lisabonoje, kur jis gimė, uždegti žvakę. Nežinau, kas mane išgelbėjo, šv. Antanas ar tai, kad tądien pliaže žmonių beveik nebuvo, bet, kiek paėjusi pajūriu, basutes radau. Pasisekė, aišku, kad jos iškrito ne braidžiojant.

Taip aš jas pamačiau. →

— Ačiū! Ir šv. Antanui dėkui. Štai ir dokumentuotas atvejis, kaip žmonės pameta batus, kuriuos batautojai randa.

(734) Hommage à Radauskas: fioletbatis

Vakar, sekmadienį (V 10), Donata atsiuntė:

Virgi, štai toks spalvotas guminukas.
Statybvietė Vilniuje, Kalvarijų g., netoli Lidlo, kur iš pradžių visai apleido, o paskui ir nugriovė tokį gražų
medinį dvarelį-ne-dvarelį.

— Dėkui! — Vieną žodį pakeičiau:

Tu nusiminęs nueini,
Tu liūdną savo žingsnį lėtini,
Naktis, galinga ir švelni,
Tau duoda [batą] fioletinį.

(718) Sekmabačiai

Sekmadieninis grįžusios iš Tallinno coll. Donatos radinys:

Virgi, štai. Nuotraukoje viskas ruda-pilka, bet šiandien tikrai šilta pavasario diena, neprisimenu, kada, tiesiog pasivaikščioti išėjus, mačiau tiek Šnipiškių kačių ir katinų. Juodi, balti, raini, trispalviai (tokios, sako, būna tik katės) markstosi prieš saulę, miega, tyrinėja aplinką ir t.t. Neskaičiavau, bet gal kokių 15 mačiau.

O žmonės ką? Žmonės tiesiog persiauna, nebereikalingus šiltesnius batus tiesiog palieka, gal kam kitam pravers?

Suoliukas Giedraičių gatvės pradžioje.

— Dėkui, Donata! Spalvą derinys, bent mano akiai, labai mielas.

(717) Tallinnbačiai

Coll. Donata atostogauja, bet ne jos akys; vakar gavau radinį Estijos sostinėj:

Virgi,
šitie batai, jei atidžiau pasižiūri, jau tikrai nelabai... Bet, jei nori, gali galvoti, kad jie ne numesti, o priklauso kokiam subtiliam žmogui, kuris nusprendė, kad eiti į svečius su tokiais visai netinka, ir nusiavė prie lauko durų.
Tallinn, Tartu maantee. Namo numerio nepažiūrėjau.

— Ačiū, Donata, kad ir atostogaudama ne viską išmetei iš galvos; mėginau įsivaizduot Tavo pasiūlytą subtilų žmogų – prisipažįstu: nepavyko. Beje, jei kada susiruoši aplankyt Institutą, įėjusi pro vartus žvilgtelėk kairėn — pastebėsi pokyčių, nors ne esminių :)

(714) Užkaborinė pora

Ketvirtadienį (III 12) atkeliavo coll. Donatos el. laiškas su priekabu:

Virgi, kol Tu institute užiminėji svarbias ponias, aš slankioju gatvėm ir fotografuoju išmestus batus. Na, ne visai slankioju, tikėjausi pro „naująjį“ turgų užkaboriais išeiti į Giedraičių g. Bet nereikia vaikščioti užkaboriais, ten visko pamatysi. Ir išmestų dar visai tarsi neblogų sportbačių.

— Dėkui, Donata!

Spalva Tavo užtiktų sportbačių tokia lyg pavasariška, bet jei ilgiau pabus įsauly – ims blukt, o va žolės – sodrėt.

P.S. Donatos paminėtos svarbios ponios – Lietuvos ir Čekijos pirmosios ponios; tik iš tolo mačiau; be kita ko, joms buvo papasakota trumpai ir apie Prahos vokietaitę Gabrielą Eleonorą Mohl-Basanavičienę, kurios, pasak dr. JB, nemylėti buvo negalima (parodėm jos dienoraštį, laiškų, nuotraukų).

(706) Lisabonbačiai, sulaukę naujo savininko

El. laiško negali sustabdyt jokie oro balionai iš Gudijos; atostogaujanti coll. Donata vakar atsiuntė:

Virgi, štai. O jau maniau – nebemėto portugalai batų. Tiesą sakant, ką aš žinau, kas numetė – sostinės visada multi-. Pats Lisabonos centras. Iš kairės – aikštė su karalium (vardo neklausk) ant aukštos kolonos. Gal čia dar rua Aurea, o gal jau ir ne. Ėjau vakar [X 29] vakare – nei šiaip, nei taip numesti batai. Netikėta tokioj vietoj. Kol sukiojausi, fotkinau, priėjo du vyrai (apsiavę!), vienas paėmė batą, palankstė padą, parodė savo pakeleiviui, matyt, abu nusprendė – geri batai, reikia imt! Pasiėmė ir nuėjo.

— Dėkui už kolekcijos papildą!

Ir istorija retai pasitaikanti – su happy endu.

(698) Postsezoniniai

Vakar, sekmadienį, coll. Donata atsiuntė:

Virgi, kai rudenį seniūnijos darbininkai turbūt paskutinį kartą šiais metais nupjauna žolę, šį tą sužino ir apie primirštų užkaborių gyvenimą: štai ėjo žmogus apsiavęs, bet karšta, kojos pačios išslydo iš batų. Žmogus nuėjo, batai liko, juos paslėpė žolė. O dabar jau artėja žiema, kam tų vasarinių batų...

— Dėkui už kolekcijos papildą! — Šįryt buvo šaltoka net su striuke; ir antras rudens ženklas, tikro rudens – Vileišių kaštanai ant žemės – pasitiko einantį darban.

Taip, postvasara.

(692) Priešpatrudeninė pora

Coll. Donata vakar siuntė:

Virgi, štai.

Šiandien prie Kalvarijų turgavietės.

Rytoj rugsėjo 1, jau ruduo.

Kam rudenį tų basučių bereikia?

— Dėkui! Balažin, koks bus šitas rugsėjis. Ruduo ne tik pagal kalendorių prasideda – šįryt rūkydamas pastebėjau, kad beržų viršūnėse, kurios sulig aštuntu aukštu, jau yra pageltusių lapų; vienas iš prasidedančio rudens ženklų; kitas bus – kai pradės byrėt Vileišių kaštanai.

(681) Šios vasaros metafora

Vakarykštis Donatos siuntinys:

Virgi, va, matai: kol Tu atostogauji, numesti Tuskulėnų gatvėje batai virsta tokiom išėdom ar išplėšom, ar nežinau kuo.
Bet gerų likusių atostogų dienų!

— Ačiū, Donata! Spėčiau: lietinga vasara prisidėjo prie to, kad padas ėmė ir atsiskyrė nuo bato.

(670) Giedraitbatis

Coll. Donata ką tik (per pietus) atsiuntė:

Virgi,
beveik pamiršau šio ryto Giedraičių gatvės kokio gal maždaug 60 namo aplinkos batą (tokie turi savo vardą, bet ir tą pamiršau). Tačiau vis apavas.

— Dėkui! (Pamačius gautą radinio atvaizdą, dingtelėjo: ech, jei dar būtų vaizdas iš toliau, bendresnis, su aplinka... – Nėr ko per daug norėt, – sugėdinau gasiliūną.)

(639) Tvarkingieji lisabonbačiai

Coll. Donata grįžo iš (nuolat lankomos) Lisabonos; X 26 radinys:

Durys užmirštos ir nedarinėjamos, Virgi! Nesakyk, kad kas gražiai pasidėjo batus, eidamas į vidų. Lisabonos gyventojai – tvarkingi (kartais) ir nebereikalingus daiktus gražiai padeda, o ne numeta kur. O kokia rua – matai.

— Dėkui, Donata, lisaboniečių advokate!

P.S. Neišmanėlio klausimas: tikriausiai gatvė pavadinta pagerbiant Lisabonoj gimusį šv. Antaną Paduvietį? 

(596) Pavasarinis žiembatis

Donata vakar į pavakarę atsiuntė:

Virgi, šitą netoli Žirmūnų žiedo gal nusifotkinai ir pats, bet dėl viso pikto siunčiu.
Netoliaregiai būna žmonės. Sinoptikai dar žada ne tik šalnų, bet ir sniego, o jie žieminius batus jau išmeta.

— Dėkui, Donata! Ne, nemačiau (ir neužfiksavau) šito bato. Kai 19 troleibusas, atvežantis į darbą ir parvežantis namo, ėmė važinėt Antakalnio gatve pro Institutą, per Žirmūnų tiltą retokai bepereinu, nebent parduotuvėj kitapus upės ko prireikia nusipirkt; Sapiegos stotelėj išlipu/įlipu. 

(583) Pavasario ženklas iš Klaipėdos

Vakar vakare ne tik Vilniaus radinį gavau – coll. Donata dar ir iš pabaltijos atsiuntė:

Virgi, pagaliau prie Klaipėdos muzikinio teatro radau Tavo kolekcijai eksponatą. Norėjau paspirti, kad ne taip lygiagrečiai raudonoms trinkelėms gulėtų, bet nusprendžiau: tebus autentika. Ir matai: tikrai jau pavasaris – šiltus batus žmonės išmėto.

Su Atkurta Nepriklausomybe ir iki!

— Ačiū, Donata!

Lygiagretės irgi turi žavesio, ypač einančios įstrižai.

— ir Tave – su Kovo 11-ąja; ir visus batautojus; ir apskritai visus, kam ši diena – šventė.

(561) Tiltbačiai

Šis radinys atkeliavo prieš porą dienų (kolekcijon įdedu tik šiandien, nes užtrukau betvarkydamas atvaizdus iš Kretos, tarp kurių buvo ir skirtų ne tik batautojai Donatai):

Virgi, štai. Šįryt ant Baltojo tilto. Ėjau vėluodama, bet per keletą metų susiformavęs sąlyginis refleksas (pamatei batus, fotkink!) suveikė.
Tiesa, o kur man žadėtos Kretos durys?[*]

Gero savaitgalio –

Donata

— Dėkui, Donata! Durinė dovana-padėka jau iškeliavo Tavęs link.

[* Donata ne tik batauja, – dar duriauja ir langauja; štai vienos [dovaninės] durys, užfiksuotos X 15 kaime, kuris vadinas Μαργαρίτες, lietuviškai būtų – Saulutės, Saulučių kaimas (puslapy Flowers of Crete radau, kad ten endeminės, lietuviškai sakant, vietinės – Bellis longifolia)]

(527) Patvoriniai.lv

Sekmadienis buvo, galima sakyt, batadienis. Gavau net tris kolekcijos papildus.

Iš ryto (08:47) savo radinį atsiuntė Donata:

Virgi, štai pagaliau Tau latviški batai. Ir tokie, pritaikyti itin nepalankiom vasaros sąlygom: o jeigu liūtis, potvynis?! Batai Lygatnės miestely netoli nuo senojo popieriaus fabriko apleistų pastatų. Jie tarsi visai geri, bet aplinkui – vieni žioplinėjantys turistai, taigi negali sakyti, kad kas juos pasidėjo ir tuoj pasiims. Todėl, tikiuosi, į Tavo kolekciją tinka.

— Dėkui, Donata! Tinka. Spėju, koks pagalbinis darbininkas persiavė (galvodamas apie latvio įvaizdį turistų akyse), o kur dėt darbinius – nesugalvojo, tiesiog paliko (vargu apie turistę batautoją iš Lietuvos įtardamas).

(519) Plaukia sau batelis

Vakar coll. Donata atsiuntė savo — — norėjau iš inercijos rašyt: radinį, bet juk netikslu; gal – matinį (kas rasta – radinys, kas tik matyta – matinys):

Virgi, čia šiandien per pietus [13:18] batas plaukia Nerim ir tuoj bus po Žirmūnų tiltu. Kaip pastebėjai ar ne, pa- (iš)mestais batais bandau vertinti ekonominės krizės laipsnį. Keletą mėnesių atrodė – beviltiška krizė, visi batus sunešioja iki skutelių, kuriuos supila į šiukšlių konteinerius. Bet štai: plaukia sau batelis!

— Dėkui, Donata! Be kita ko, ir už staigią reakciją (batautojos refleksas suveikė?).

Kad būtų aiškiau, dera pridurt: vakar stipriai snigo; tie balti taškai ir brūkšneliai nuotraukoj – snaigių atvaizdai.

(499) Dar vieni lisabonbačiai; ir dar vieni

Jei atmintis nemeluoja, Lisabonoj kol kas batauja tik coll. Donata. Vakar vakare atkeliavęs kolekcijos papildas:

Virgi, visai neseniai vaikščiojau po Rygą ir verkiau – jokių išmestų/pamestų batų! O atvažiavau į Lisaboną – ir štai! Gatvės pavadinimą tuoj prikabinsiu. Dar kažkas ten parašyta, proibido...

— Dėkui, Donata! Juodam fone, regis, draudimas klijuot prie sienos skelbimus.

Papildas (2022 XI 9) Šiandien gautas coll. Donatos siuntinys:

Virgi, kaip tik vakar pagalvojau, kad baigiu batus nuplėšti po Lisaboną belakstydama, o lengvai gatvėje nerasi, kuo pakeisti suplyšusius, niekas čia batų nemėto. Ir paskutinę dieną štai! Sportbačiai!
Gatvės (kažkokio mažyčio skersgatviuko) pavadinimas kitam laiške, namas nr. 3.

— Darkart: ačiū! Perfrazuojant patarlę apie dantis ir duoną (Devas adat datas, Devas dasyati dhanas), jei dievas nulipdė kojas, turėtų pasirūpint ir apavu; jei prireiktų :)

(474) Priedurbačiai

Prieš gerą valandą coll. Donata atsiuntė:

Virgi, štai. Šios užkaltos Kalvarijų g. kiek ten? 70? 68? durys jau ir Litmeny pabuvo, bet be šios ryškios baltos detalės. Ir ko man batai vis poromis, nežinai?

— Dėkui, Donata, kad vis primeni.

Kodėl vis poromis – nežinau; o apie šį atvejį – pagalvojau, gal kas labai sąmoningai padėjo tą batų porą – detale papildė vaizdą, suteikdamas ar suteikdama papildomą prasmę: ir už šių durų gali būti gyvenama? Irgi nežinau, bet va drįstu spėt.

(466) Sapiegbačiai

Vakar coll. Donata atsiuntė:

Ir vėl pora, Virgi. Šeimininkas, matyt, išėjo į Sapiegų parką, o gal aukštyn, į dangų. Batai laukia.

— Dėkui, Donata! Labai gerai užfiksuota.