Durys užmirštos ir nedarinėjamos, Virgi! Nesakyk, kad kas gražiai pasidėjo batus, eidamas į vidų. Lisabonos gyventojai – tvarkingi (kartais) ir nebereikalingus daiktus gražiai padeda, o ne numeta kur. O kokia rua – matai.
Virgi, šitą netoli Žirmūnų žiedo gal nusifotkinai ir pats, bet dėl viso pikto siunčiu.
Netoliaregiai būna žmonės. Sinoptikai dar žada ne tik šalnų, bet ir sniego, o jie žieminius batus jau išmeta.
Virgi, pagaliau prie Klaipėdos muzikinio teatro radau Tavo kolekcijai eksponatą. Norėjau paspirti, kad ne taip lygiagrečiai raudonoms trinkelėms gulėtų, bet nusprendžiau: tebus autentika. Ir matai: tikrai jau pavasaris – šiltus batus žmonės išmėto.Su Atkurta Nepriklausomybe ir iki!
Virgi, štai pagaliau Tau latviški batai. Ir tokie, pritaikyti itin nepalankiom vasaros sąlygom: o jeigu liūtis, potvynis?! Batai Lygatnės miestely netoli nuo senojo popieriaus fabriko apleistų pastatų. Jie tarsi visai geri, bet aplinkui – vieni žioplinėjantys turistai, taigi negali sakyti, kad kas juos pasidėjo ir tuoj pasiims. Todėl, tikiuosi, į Tavo kolekciją tinka.
Virgi, čia šiandien per pietus [13:18] batas plaukia Nerim ir tuoj bus po Žirmūnų tiltu. Kaip pastebėjai ar ne, pa- (iš)mestais batais bandau vertinti ekonominės krizės laipsnį. Keletą mėnesių atrodė – beviltiška krizė, visi batus sunešioja iki skutelių, kuriuos supila į šiukšlių konteinerius. Bet štai: plaukia sau batelis!
Virgi, visai neseniai vaikščiojau po Rygą ir verkiau – jokių išmestų/pamestų batų! O atvažiavau į Lisaboną – ir štai! Gatvės pavadinimą tuoj prikabinsiu. Dar kažkas ten parašyta, proibido...
Virgi, kaip tik vakar pagalvojau, kad baigiu batus nuplėšti po Lisaboną belakstydama, o lengvai gatvėje nerasi, kuo pakeisti suplyšusius, niekas čia batų nemėto. Ir paskutinę dieną štai! Sportbačiai!
Gatvės (kažkokio mažyčio skersgatviuko) pavadinimas kitam laiške, namas nr. 3.
Virgi, štai. Šios užkaltos Kalvarijų g. kiek ten? 70? 68? durys jau ir Litmeny pabuvo, bet be šios ryškios baltos detalės. Ir ko man batai vis poromis, nežinai?
Ir vėl pora, Virgi. Šeimininkas, matyt, išėjo į Sapiegų parką, o gal aukštyn, į dangų. Batai laukia.— Dėkui, Donata! Labai gerai užfiksuota.
Sveikas, vis dar atostogaujantis Virgi.
Rusija, kaip žinai, viskuo mums grasina, bet Vilniaus gyventojai nieko nebijo. Ekonominė krizė jų irgi dar nepalietė. Va iš tokių dar visai gerų batų kažkas prie pat mano Kalvarijų 158 išsispyrė ir toliau nubėgo basom. Sako, Rusijos ir krizės akivaizdoje taip palakstyti sveika. Labai ramina nervus.
Virgi, pirmas Tau siųstas Baltijos batas tarsi turėjo geltoną detalę (ištryniau, tai negaliu patikrinti). [Taip, turėjo.] Be to, vieta ne ta.Jei būtų tas pats batas, reikštų, kad Baltija jį pasinešiojo ir išspjovė: „Nereikia man jūsų avalynės, turėkitės patys!“
Virgi, čia Tau gražiai saulėtą dieną Baltija išplukdė. Šiaip jau įsižiūrėjus panašiau, kad koks ciuckys padirbėjo, o Baltija kol kas nespėjo pasiimti, kas jai aukojama.Šiaip ar taip – vienišas Batas.
Imkit mus ir nešiokit.Šįryt mano laiptinėje, tik nežinau, ar Tau tinka, Virgi.Šiaip ar taip batų ten neturi būti ir niekada anksčiau nebūdavo.
Virgi, va štai. Neryje tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų.Jau nebežinau kelintą kartą prisiminiau piktą Vytauto Vanago: „Užpakaliu vilniečiai į upę atsisukę, užpakaliu!“
Virgi, va štai. Pylimo g. žmonės įsitikinę, kad pavasaris ne tik ateis, bet ir bus amžinas, o todėl žieminių batų nebereikia.Su ateinančiom Velykom ir to amžino pavasario!
Virgi, numestas batas mano galvoj vis dar įjungia lemputę „Virgis“, nors jau gal ir užtektų.Čia prie Kalvarijų 42.
Virgi, maniau, kad čia mano vakar fotografuotas batas išeina į gatvę. Sakau, gal taip nusižudyt susiruošė ar šiaip kokių reikalų turi. Bet ne, anas tebeguli kur gulėjęs. Gal čia kokia batų tarpusavio santykių drama?
Kalvarijų g., beveik priešais cerkvę. Ką tik.
Virgi, toks vienišas vaikiškas batukas mašinų aikštelėje prie Kalvarijų 24a.
Čiurlioniukai pametė (nes prie jų sustojimo), nusibodo, suplyšo?
