Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

Rodomi pranešimai su žymėmis graikija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis graikija. Rodyti visus pranešimus

2023-11-05

(566) Κρήτbačiai

Spalio vidury buvau Kretoj. Sala Viduržemio jūroj, – žinios iš mokyklinio geografijos vadovėlio; kad jūrą sudaro jūros – irgi žinau, bet na nelogiška dalį ir visumą vadint tuo pačiu vardu (taip, juokinga kabinėtis prie tokių dalykų).

Teko pavaikščiot Kretos (daugiau) ir Libijos jūrų pakrantėm – ir nė vieno radinio, kurį būtų galima pavadint jūrbačiu, t.y. jūros pakrantėn išmestu batu (Baltijos pajūriu vaikštant labai didelė tikimybė tokį rast, todėl ir ten tikėjaus rasiąs); pagalvojau: gal srovės dėtos? Dešinėj – įrodymai iš Kretos ir Libijos pajūrių, kad rimtai ieškojau – bet tik tiek, dviejų padų gabaliukus, teradau.

Palei visą šiaurinę, į Europą žiūrinčią salos pakrantę eina greitkelis (išgooglinau, kad tai European route E75 baigiamoji atkarpa). Miestai, gyvenvietės abipus to kelio. Viešbutį Skaletoj, kuriame miegojom ir valgėm, ir jūrą skiria būtent tas greitkelis. Išminti takai tiesiai greitkelio link – absoliuti dauguma ar autobusų stotelę, ar jūrą pasiekia pažeisdami kelių eismo taisykles: pasižiūri vienon pusėn, pasižiūri kiton – ir bėgte kiton pusėn. Negerai. Turi būt kitas, saugus ir teisingas būdas kirst greitkelį, turi būt požeminės perėjos. Vieną radom nuo viešbučio pasukę dešinėn, už kokio 100 m; nepanašu, kad kas ja dažnai naudotųs – krūmai pridengia, viduj pavasariniai vandenys prinešę žemių, eit tenka susikūprinus. Priešpaskutinę atostogų dieną (X 16) pagalvojau: reikia rast kitą požeminę perėją, ji turėtų būt pasukus nuo viešbučio šalutiniu keliu kairėn. Kiek teks pėdint – neturėjau supratimo, tiesiog ėjau dairydamasis į pakeles. Ir buvo atlyginta – du radiniai; tikri, abejonių nekeliantys.








































Ta antra požeminė perėja (įėjimą radau paėjęs apie 400 m) ilga (nežinau, gal kokie 50 m); vos įėjęs patenki, galima sakyt, visiškon tamson, nes – lenkta; tik maždaug 2/3 kelio nuėjęs pamatai šviesą tunelio gale;
 
išlindus prie jūros – pora, sukėlusi abejonių (nufotografavau stovėdamas nugara į jūrą, kad matytųs anga, pro kurią išlindau). — Labai jau tvarkingai tie crocsai padėti; gal kas ateina požemine perėja iki pajūrio avėdamas įprastus batus, čia persiauna ir vaikšto pajūriu? Gal. Bet tuo metu vieniša crocsų pora atrodė kaip niekieno, kaip galimas batautojo radinys; taip, nors ir abejotinas.

















— ir dar noris parodyt du radiniu ir papasakot, kaip juos diskvalifikavau.


1
: prie akmenų tvoros kabančią porą pastebėjau X 12, kai buvom pirmąkart nuėję pasivaikščiot pajūriu ties Skaleta. Iškart supratau: niekaip neišeina šito apavo, skirto vaikščiot po pakrantės akmenis, vadint kaip nors -mestu (nei pa-, nei nu-, nei su kitu priešdėliu); naudojami kabikai, nėr abejonių.
























2 [ilgesnė istorija]: X 14, jau grįžtam į šiaurę, kas mėgsta maudytis – laimingas paplaukiojęs Libijos jūroj, įsiminęs vietovardžius, prie kurių pridedamas beach, – Damnoni ir Preveli; autobusas paskutinį kartą sustoja pajūrio miestuke Plakias, visiems siūloma pavalgyt. Ne, nevalgysim, nes po kelių valandų – soti vakarienė. Einam pasivaikščiot. Šaligatviu, kairėj – jūra. Kur akys nukrypę, ko ieško – savaime aišku. Einam einam, einam ir prienam tiltą (upelė Kotsifos įteka jūron); va toj vietoj ir pamatau ne tik pakrante krypuojančią cairiną moschatą (ją), bet ir apavo porą; tiesiai prie jūros neprieisi, nuo tilto nešoksi, per aplinkui tenka; nufotografuoju, džiaugiuos. Pasėdim ant suoliuko pajūry, grįžtam atgal tuo pačiu keliu ir – pamatau žveją, basą: 99,9, ne, 100 nuošimčių, kad tos šlepės – jo (aišku, mačiau tą iki pusės nuogą žveją ir kai ėjom į priekį, bet neužfiksavau, kad jis basas ant akmenų stovi). — Ir radinį tenka diskvalifikuot.




2023-10-22

(561) Tiltbačiai

Šis radinys atkeliavo prieš porą dienų (kolekcijon įdedu tik šiandien, nes užtrukau betvarkydamas atvaizdus iš Kretos, tarp kurių buvo ir skirtų ne tik batautojai Donatai):



Virgi, štai. Šįryt ant Baltojo tilto. Ėjau vėluodama, bet per keletą metų susiformavęs sąlyginis refleksas (pamatei batus, fotkink!) suveikė.
Tiesa, o kur man žadėtos Kretos durys?[*]
Gero savaitgalio –
Donata





— Dėkui, Donata! Durinė dovana-padėka jau iškeliavo Tavęs link.


[* Donata ne tik batauja, – dar duriauja ir langauja; štai vienos [dovaninės] durys, užfiksuotos X 15 kaime, kuris vadinas Μαργαρίτες, lietuviškai būtų – Saulutės, Saulučių kaimas (puslapy Flowers of Crete radau, kad ten endeminės, lietuviškai sakant, vietinės – Bellis longifolia)]

2022-05-24

(453) Dar graikinių

Vakar Karolina atsiuntė dar:
Labas vakaras, Virginijau,
paskutinis vakaras Graikijoj. Išeinu pasivaikščioti po pajūrio miestelį Kamena Vourla [Καμένα Βούρλα], kuriame esame apsistoję. Šmėsteli mintis, kaip būtų smagu dar kokį batą surasti. Ir tik žiū – privačiame kieme po medžiu voliojasi šlepetės!
Į viešbutį nusprendžiu grįžti pajūriu. Dar vienas radinys! Ir dar kokiam peizaže.
Batautojo kelionė užskaityta :)

















— Dar kartą: ačiū už kolekcijos papildus! ir už saulėlydį dėkui.
Kelionė užskaityta; cum laude :)

2022-05-19

(452) Graikiniai r.

[r. ≠ riešutai, r. = radiniai]
— ką šiandien Graikijoj rado Karolina M.:
Sveiki, Virginijau,
šiuo metu keliauju Graikijoje ir labai norėjau praplėsti jūsų kolekcijos geografiją. Ar teko jau gauti batą iš Graikijos?
Pirmasis aptiktas Kapesovo [Καπέσοβο] kaime, mišku leidžiantis į Vikos tarpeklį [Φαράγγι του Βίκου].
Vidpadis rastas jau pačiame tarpeklyje.
Gėrintis įspūdingais vaizdais smagu rasti ir batų bei jų liekanų.
Linkėjimai iš vasaros!



















— Dėkui!!!
Ir visai nesvarbu, kad ne pirma dovana iš Graikijos; buvo pora radinių iš Rodo salos, seniai, 2015-ais
Vidpadžio nuotrauka labai įspūdinga.

2019-04-19

(291) Sarodinbatis

Smagu!
Bendradarbiai ir atostogaudami Graikijoj tavęs negali išmest iš galvos.
Ir kas kaltas? Aišku, batai.
Šitą vakarykštį radinį Sarodinos paplūdimy atsiuntė Mindaugas L.

— Dėkui!