(660) Lisabonos plūdbatis ir kabikai

Jaunoji batautojų karta, kaip pastebiu, mieliau renkas Pietų pusrutulį, o vyresnioji – įprastąjį Šiaurės. Štai Anita ir Vidas tęsia Portugalijos inspekciją; dar du laišku gavau:

Sveikas, Virgi.
Težo upės krantinė, išlipus iš laivo. Batas kaip ledkalnis atvirkščiai: padas kyšo, viršus po vandeniu.
Pamatė Vidas, nufotografavau aš.

Balandžio 13. Estação Fluvial Sul e Sueste, Lisabona.
Kabikai bus atskiru reisu.

O štai ir kabikai. Šitie ne pamesti, šiaip, desertas :)

Balandžio 14. Kažkur siauroj gatvelėj prie pat Castelo
de São Jorge (Šv. Jurgio pilies), Alfama, Lisabona.

— Ačiū už kolekcijos papildus, mielieji batautojai!
Atsimenat, prieš gerą dešimtmetį ant apleistų sienų ir kitur buvo galima perskaityt užrašą didžiosiom VILNIUS FULL OF SPACE; tada į galvą atėjo parafrazė „World full of shoes“, kurią google į portugalų išverčia: „Um mundo cheio de sapatos“.

(658) Afrobačiai ir sabots

Vakar naktį gavau Vido laišką, iš Portugalijos:

Sveikas, Virgi.
Šituos mudu su Anita subatavome itin egzotiškame Lisabonos afrikiečių rajone, kuriame ir esame apsistoję. Tikimės, afrobuosi.

— Hmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmmm...

Na ir ką daryt? Aprobuot ar neaprobuot? Du batautoju palankaus sprendimo laukia, tikisi. — Kaip koks hierarchas pasijutau, atsakomybės našta pečius ir galvą užgulė: o jei ereziją praleisiu pasaulin? (Grajausko Ereziją jau praleidau [buvau to romano redaktorius].) Aprobata juk – uznanie czegoś za dobre, prawidłowe. — Iš pirmo žvilgsnio, tai paprasčiausiai šiukšlės prie durų. Bet priimant sprendimą juk būtina atsižvelgt į kontekstą: paros metą, vietą, kai kieno nurašytą multikultūralizmą prisimint? — Sunkus sprendiko gyvenimas, – tariau ir giliai atsidusau. – Luktelsiu.

O šiandien paryčiui atskriejo ir Anitos laiškas,
pavadintas „Sabots“:

Sveikas, Virgi.
Nepamesti, bet rasti ir smagūs, ne portugališki, bet iš Porto. Šiaip jau prancūziški, o pavadinimą atkapsčiau iš atminties gelmių. Lietuviškai – klumpės.
Šiaip, dėl smagumo. Portas, balandžio 10

— Štai šitas radinys ir suminkštino batautojo.lt širdį ir smegenis. Klumpės! – na argi galima atsispirt?!

— Afrobuoju, aprobujam, j’approuve, eu aprovo: verti būt kolekcijoj radiniai. Ir įrašo numeracija tebūnie arabiška. Ai...

— — Dėkui abiem!

(639) Tvarkingieji lisabonbačiai

Coll. Donata grįžo iš (nuolat lankomos) Lisabonos; X 26 radinys:

Durys užmirštos ir nedarinėjamos, Virgi! Nesakyk, kad kas gražiai pasidėjo batus, eidamas į vidų. Lisabonos gyventojai – tvarkingi (kartais) ir nebereikalingus daiktus gražiai padeda, o ne numeta kur. O kokia rua – matai.

— Dėkui, Donata, lisaboniečių advokate!

P.S. Neišmanėlio klausimas: tikriausiai gatvė pavadinta pagerbiant Lisabonoj gimusį šv. Antaną Paduvietį? 

(499) Dar vieni lisabonbačiai; ir dar vieni

Jei atmintis nemeluoja, Lisabonoj kol kas batauja tik coll. Donata. Vakar vakare atkeliavęs kolekcijos papildas:

Virgi, visai neseniai vaikščiojau po Rygą ir verkiau – jokių išmestų/pamestų batų! O atvažiavau į Lisaboną – ir štai! Gatvės pavadinimą tuoj prikabinsiu. Dar kažkas ten parašyta, proibido...

— Dėkui, Donata! Juodam fone, regis, draudimas klijuot prie sienos skelbimus.

Papildas (2022 XI 9) Šiandien gautas coll. Donatos siuntinys:

Virgi, kaip tik vakar pagalvojau, kad baigiu batus nuplėšti po Lisaboną belakstydama, o lengvai gatvėje nerasi, kuo pakeisti suplyšusius, niekas čia batų nemėto. Ir paskutinę dieną štai! Sportbačiai!
Gatvės (kažkokio mažyčio skersgatviuko) pavadinimas kitam laiške, namas nr. 3.

— Darkart: ačiū! Perfrazuojant patarlę apie dantis ir duoną (Devas adat datas, Devas dasyati dhanas), jei dievas nulipdė kojas, turėtų pasirūpint ir apavu; jei prireiktų :)

(331) Dar lisabonbačių, šįkart gruodinių

Coll. Donata rado atasvarą rūškanam Petrapiliui, – Lisaboną. Sausį pirmąkart būdama šį tą pamatė prie keltuvo, šįkart – vėl:

Virgi,
čia prie keltuvo Gloria bėgių žmogus batelius taip tvarkingai pasidėjo. Fotografavau šiandien [2019 XII 13] 14.54.
Vakar kitoj vietoj radau išdrabstytus. Atsiųsiu.
Linkėjimai iš Lisabonos.

Atkeliavo ir išdrabstyti –
vis dėlto irgi pora vadintini,
iš padų sprendžiant;
su patikslinimu:    ↓    ↓    ↓

Šie du batai

prie Rua das Flores

85 namo,

2019 m. gruodžio 12 d.,

11.18.

— Dėkui, Donata!
Dar vieniem metam baigiantis, žmogus darais sentimentalus, tai pridursiu: baisiai malonu žinot, kad tave prisimena ir tada, kai nėr jokio rimto reikalo.

(276) Tikri lisabonbačiai

Vakar vėlai vakare gavau vėl coll. Donatos laišką iš Lisabonos, su priekabu:

Virgi, batai, net du. Šįvakar.
Kai nežaidi su Lisabonos kortele, tada tuo keltuvu-funikulierium „Gloria“ [Elevador da Glória] ir nesikeli, nes bilietas kainuoja 3,80 eur. Eini pėsčiom šalia bėgių. Daug kas taip taupo pinigus, nors tai aukštyn kokie 400 metrų. Bet pamesti batai niekam nesvarbūs, nes žmonės neturi su kuo susieti. Funikulierius – ne gatvė, nėra jo bėgių pakraščių pavadinimo.
dm

— Ačiū, Donata! (Norėjau triskart nuspaudęs Alt subaksnot 033, bet susitvardžiau.)
Ta nuotrauka – kaip koks paveikslas, coloristo drobė; įspūdinga.

(xxxii) Lisabonbatis

Coll. Donatos M. el. laiškas su priekabais:

Labas, Virgi, kaip tu mėgsti sakyti: susieji.
Va, pamatai batą, susieji su Gasiliūnu.

Lisabona, 2019 I 19, gatvės pavadinimas dešinėj.





















— Ačiū, Donata!
Vis pagalvoju: kaip jai ten mąstos apie Remarko Naktį Lisabonoj, kurią tikriausiai nusiskraidino kartu?