Vakar, sekmadienį, coll. Donata atsiuntė:
Virgi, kai rudenį seniūnijos darbininkai turbūt paskutinį kartą šiais metais nupjauna žolę, šį tą sužino ir apie primirštų užkaborių gyvenimą: štai ėjo žmogus apsiavęs, bet karšta, kojos pačios išslydo iš batų. Žmogus nuėjo, batai liko, juos paslėpė žolė. O dabar jau artėja žiema, kam tų vasarinių batų...
— Dėkui už kolekcijos papildą! — Šįryt buvo šaltoka net su striuke; ir antras rudens ženklas, tikro rudens – Vileišių kaštanai ant žemės – pasitiko einantį darban.
Taip, postvasara.

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą