Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą [NB! in situ] miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2025-09-06

(696) Strazdelio kabikai

Vakar Gabrielė atsiuntė:
Labas rytas,
teko pasivaikščioti anksčiau dažnokai trintomis, o dabar gerokai primirštomis Vilniaus gatvėmis.
Ta proga gavau dovanų.
A. Strazdelio g., 09-04.



















— Dėkui už kolekcijos papildą!
P.S. Supuolė, kad jau trečias radinys iš eilės, kai man fonas užkliūna. Buvo mokykla Biržuos, buvo garbanotasis kopūstas (auginam), o štai šįkart – tas geltonas pastatas dešinėj, kurį tebevadinu Strazdelio spaustuve: 1984-ų vasarą pusrūsy esančioj valgykloj – vestuvės, II aukšte buvo pirmoji Šiaurės Atėnų redakcija (iš redaktorių trejybės likus vienam Šalteniui, 1990-ais kuriam laikui buvau tapęs vyr. red. pav. Paulium Tolvaiša); šičia 1993-iais buvo spausdinama pirmoji Bibliotheca Baltica serijos knyga – Mažvydo Katekizmas ir kiti raštai (leido „Baltos lankos“, kuriose dirbau; vos ne kasdien eidavau spaustuvėn tikrint spaudos kokybės); taip, vis dažniau vaikštinėju ne po Vilnių, o po atmintį.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą