Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą [NB! in situ] miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2025-10-29

(705) Dar rudenbačių

Coll. Ieva atsiuntė savo radinių:
Pirmieji batai rasti tarp Žirmūnų žiedo ir Tuskulėnų parko, ant akmeninės sienelės, esančios šalia įvažiavimo į degalinę. Dar buvo lengvas rudenėlis, pirmųjų rugsėjo dienų dekada.






 








 

Antrasis batas nupaveiksluotas, deja, labai prastai, nes mano telefonas jau beveik visai blokuoja galimybę fotografuot kokybiškiau (telefono atmintis užsikimšus). Šį batą radau prieš savaitę, kuomet, lengvam lietui lyjant, leidau ramų pusvalandį nuostabaus grožio Eduardo Balsio skvere Žvėryne. Batas nosimi buvo atsisukęs į upę, kulnu į Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę – tikiuos, nėjo skandintis.













— Ačiū! — Dienos trumpyn, naktys ilgyn, bet gal tai neturės didelės įtakos, – batautojai juk net prietemoj pastabūs lieka.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą