Atvirai sakant: tiesiog labai džiugu! Sėdi sau kaip koks apsamanojęs kelmas, o batai iš visų pusių keliauja kolekcijon. Tik spėk dėt. Štai Karolina prieš pusvalandį atsiuntė/persiuntė:
Laba diena, Virginijau,
atsiunčia gera draugė Meda nuotrauką. Niekaip nesuprantu, ką ji nori tuo pasakyti. Kad Europos aikštės stotelėj autobuso laukia? Ir ką?
Tik užėjus į žinutę antrą kartą ir susiruošus klausti, ką norėjo pasakyti, supratau, kame reikalas!
Na jums jau kaip ir aišku, kodėl dalinuosi draugės nuotrauka. Nes autobuso laukė.
— Dėkui, Karolina. Labai džiugu, kad ne tik pati batauji, bet ir kitus tuo jau užkrėtei – buvo Vytautas, dabar štai Meda. Ir tai juk ne pabaiga?
O Medą sveikinu tapus batautoja! (Kad būtum batautojas ar batautoja, negana pastebėt batą ten, kur jo šiaip neturėtų būt, – dar reikia jį užfiksuot ir pasirūpint, kad atkeliautų iki batautojų radinių kolekcijos, iki čia).