(xlvii) Žydintys botai

Karolina M. atsiuntė ketvirtadienį, tik šiandien prisirengiau paskelbt (atsiprašau):

Labas vakaras, Virginijau,
šiandien Meda subatavo tam tikrą atsaką Gabrielės radiniui.
Tikslaus adreso nepasakysiu, kažkur Varšuvos Senamiestyje. O kodėl aš tokių neradau, kai buvau Varšuvoje? Turbūt dėl to, kad kovo pradžioje dar buvo žiema.

Lenkiški linkėjimai nuo Medos.
2023.05.18

— Dėkui, Meda! Ir Karolinai ačiū už patarpininkavimą.

(Kažkokios cheminės, mano akimis, tų gėlių spalvos. Žinau, kad yra toks dalykas kaip gėlių dažai. Gal jie šiuo atveju pasitelkti buvo? Tik spėju.)

(xliv) Plokšti nesuavimi

Vakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Sveiki, Virginijau,

vakar dieną praleidau Varšuvoje ir patyliukais tikėjausi kokį batą surasti.

Kaip matote, vieną (porą) pavyko rasti.

— Dėkui, Karolina!

Pagalvojau: Žilvino užduotis Eglei – suavėti geležinius čeverykus – dar ne sunkiausia (nes juos bent gali apsiauti). O va plokšti – neįsivaizduoju, net kaip pradėt reiktų.

Beje, o kas čia per muziejus? (viršuj arklys, regis, su pavalkais; apačioj – tokie sapogai; agro/etno?)

(480) Nowos Pragos dėjinukai ir mestinukas

Viskas klojasi puikiai: batautojų radiniai el. paštu keliauja viens po kito. Ir gan ramus jaučiuos: nors pats nieko, kiti randa. Coll. Ieva grįžo iš atostogų:

Siunčiu jums porą laimikių iš Varšuvos metropolio – šarmingo ir dvasingai kontrastingo Nowa Praga rajono ul. 11 Listopada [Lapkričio 11-osios g-vė; liet. atitikmuo būtų Vasario 16-osios] pamestinukai.

Pora lūkuriavo kažkur šalia namo nr. 4, →

[NB! vaizdas užfiksuotas IX 18, o skelbime rašoma, kad drabužių surinkimas vyks IX 21, kur – neįskaičiau, bet vargu ar čia, prie šios metalinės dėžės]

 

 

o skraiduolis ↓ buvo įstrigęs prie nr. 26.

         

— Dėkui, college!

(298) Z Krakowa – do butołowa

Coll. Donatos siuntinys su lydlaiškiu:

Virgi, čia Tau su visais linkėjimais iš Krokuvos.
Batas Jabłonowskių gatvėje ant namo nr. 10 palangės 2019-05-24, apie 14 val. 56 min. Mudvi su Beata dar pasvarstėm, kodėl tokį gerą batą žmogus taip nerūpestingai ir ilgam (ėjom pietauti, jis ten buvo, ėjom papietavę – irgi tebegulėjo) pasidėjo. Nieko nenusprendėm :)

— Ačiū, Donata!
Beje, pirmas batas iš Lenkijos. [Butołów – batautojas, taip išvertė Agnieszka Rembiałkowska.]
Įsiterpdamas į jūsų svarstybas būčiau drįsęs kelt tokią hipotezę (nors ir nepatikrinamą): gal kas nors blogo atsitiko kairiam poros batui? kadangi dešiniajam lyg ir nieko blogo, gal žmogus pamanė gerą darbą darąs palikdamas gerąjį ant palangės – авось kam prireiks/pravers; gal padėjo ant palangės norėdamas atkreipt dėmesį, kad ruda ir morkinė – artimos spalvos? :)