Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2014-07-21

(92) Nėra dūmų be ugnies, nėra namų be batų

[Labai atsiprašau; šitas jau tikrai „brandus“ įrašas išniro paviršiun, kai nusprendžiau sužymėt, kurie radiniai kam priklauso. – Dar kartą: atsiprašau; tai 2011-ų įrašas; pagal numeraciją nusprendžiau. — O ar tos žymės prasmingos? — Abejoju, bet sakau: taip.]

Niekada nemaniau, kad teisingas pamokymas, virtęs priežodžiu: „Nemesk kelio dėl takelio.“ Tik Antakalnio gatve vaikščiodamas, niekada nesužinosi, kas išties yra Antakalnis. O ypač įdomi jo dalis link paupio, šlaitas Neries pusėn. Statiniai iš įvairiausių laikų: ir prieškariniai, ir chruščioviniai daugiabučiai, ir dabartiniai; visko yr.
Va per pietus išėjęs pasivaikščiot ties Antakalnio 24a pasukau kairėn, į kiemą, o ten nenumeruotas apleistas statinys (nuotraukoj vaizdas paupin atgręžto galo). Užmečiau akį pro priestato grotuotą langą vidun: kur buvę, kur nebuvę – batai; pora; namuos, kad ir nebegyvenamuos, jie dar porom dažniausiai, pasimeta išklydę = išmesti lauk.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą