Balandį – dar keturi radiniai (Jūs, Jolita, jau nebe pradedančioji, o [kaip ten sakoma/rašoma?] pažengusioji batautoja):
Laba diena,
Pasitaikė dar keli štai radinukai mano kelyje.
Biokuras
Važiavome šeštadienį (03-22) eglučių porą nusipirkt, kad kieme pasisodintumėm, į už Raudondvario esantį eglutyną. O jame, prie įėjimo, žaliaskarių pripjautų visa krūva. O ant viršaus dar ir batų ten pora. Pasiteiravau darbuotojo: „Kodėl jų išpjautų tiek tenai guli?“ – Paaiškino: reikia nekondicines išretinti, kad kitoms netrukdytų augti, o tai daryti galima tik pavasarį anksti. – Na tai paklausiau: „Ką su tomis išpjautomis daro?“ – „Jas naudoja biokurui“, – atsakė man. – Taigi pirmą nuotrauką ir pavadinau „Biokuras“.
Nežibutė
– bet pavasarį pakelėje gražiai sau mėlynuoja; 03-22, netoli Kulautuvos (Kauno r.)
Poilsiautojas
Melkio ežero pakrantėje (Vilniaus apylinkėse, 04-06). — Bet kas gi gali jį teisti? – Visą žiemą sunkiai dirbęs, gali sau ir pailsėt leisti, pasikaitinti prieš saulutę pavasarinę.
Statybininkas
Manau, ir taip jau viskas aišku, juk bambalys fone tai matosi? [nelabai...] (03-22 netoli jau minėtos Kulautuvos)
— Džiaugiuosi, kad mano nuotraukėlės tiko jūsų kuriamai kolekcijai, dėkui, ir sakau: iki kito „susibatavimo“!
Iki, Jolita; spėju, jūs jau pajutot šitos vujerizmo atmainos, batavimo, teikiamą malonumą. Jo taip lengvai negalima atsikratyti. :)
