(165) Du kairėbačiai

El. laiškas iš Aistės S.:

Laba diena,
šeštadienį padariau elementarią išvadą – jei nerandi batų, kur jie paprastai vešėte vešėjo, reikia eiti takais, kuriais iki šiol nevaikščiojai :) 2014-08-23, šeštadienis, Karklė, du juodi vyriški kairės kojos apavo eksponatai.

— Ačiū, Aiste, už eksponatus.

Ypač antrasis įdomus, su aiškia nuoroda, kuo užsiėmė buv. šeimininkas, – dažytojas.

(166) Radinys tranšėjos dugne

Tai nutiko antradienio, 08-26, rytą. Išlipu iš troleibuso prie Statoilo, imu žingsniuot Žirmūnų tilto link ir – o! per atostogas įvyko pokyčių: šaligatvis perkastas, kuriama Lietuvos ateitis. Išrausta gili trašėja, per kurią permestas geležinis tiltelis.
Eidamas tuo tilteliu žvilgt į apačią – po galais, negi ten batas šalia šiukšlių guli? Ogi tikrai, ir visai dailus, su papuošimu. Kaip jis toj tranšėjoj atsidūrė – neįsivaizduoju. (Atvaizdo kokybė prastoka, teko stipriai pritraukt.)

tas tiltelis
(jau perėjus ir atsisukus atgal)

(164) Pasiesartiniai

[Taip, nedovanotinai aptingau, tas tiesa, stengiuos pasitaityt.]

Tuoj po Joninių plaukėm baidarėm. Siesartis–Šventoji. Tokios iš abiejų galų apkarpytos trys dienos išeina; nuplaukta apie 60 km.
Siesarčiai artėjant link santakos su Šventąja, ties Valtūnais pastatyta (AD 2001) tokia HE.
Vienintelė vieta, kur baidares teko pertempti žeme (visai nebūtina vartot veiksmažodį pernešti; kam rodyt savo jėgą?). Aišku, kai kas siūlė pamėgint nusileisti va tokiais slenksčiais, sakė youtube matęs, bet drąsuolių neatsirado.
O radiniai – kairysis, palaikis, gulėto vidur pievos, dešinįjį pastebėjau ant neseniai nupjauto šlaito, kuriuo tempėm baidares link vandens. Tai buvo 06-26 apie pietus.