Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2019-10-23

(323) Pamestos/nepamestos, su digresija

Dar vienas Gabrielės radinys, vakar (X 22) iš Australijos atkeliavęs:
Labas rytas,
Tiesą sakant, neatrodo labai pamestos – tvarkingai padėtos prie sienos. Vis dėlto jeigu kažkas palieka šlepetes šitaip kepti saulėje, manau, galima laikyti pamestomis (arba bent jos pačios taip jaučiasi).
Newcastle street, Northbridge, Perth, WA








— Dėkui, Gabriele, už kolekcijos papildą!
Pačios pasvarstymas: jeigu šitaip palieka, vadinas, pamestos, – ėmė ir ištraukė iš atminties naujojoj Tavo tėčio knygoj Pakeleivingų stotys esantį pasakojimą iš beginklių grupės apie Sigutį (p. 68–69): vaikas universalinėj parduotuvėj, pastatytas priešais žaislų skyrių, laukia mamos – sakė grįšianti po penkiolikos minučių; visą dieną laukia, kol galų gale paaiškėja, kad nesulauks – aplinkiniams paaiškėja, ne pačiam vaikui; motina pametė vaiką, ne vaikas pasimetė. — Taip, šlepetės – ne vaikas, tiesiog prisiminiau ką skaitęs.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą