Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2019-10-19

(321) Pakaruokliai

Ketvirtadienį iš ryto atkeliavo šitas Donatos laiškas su priekabais (bet va tik šeštadienį, irgi iš ryto, prisiruošiau praturtint batautojų radinių kolekciją):
Virgi,
fotografavau vakar [X 16], ketvirtis po vienuoliktos (fotikas laiką išsaugojo), bet vakar gyvenimas nugalėjo batus ir juos pamiršau. Štai tokia bobų vasara prie LR Vyriausybės. Ten yra ir daugiau kabančių batų porų, bet mano fotikas nebesugebėjo užfiksuoti. Interpretacijų nesugalvojau, bet Tu juk pats – interpretacijų meistras.








— Ačiū, Donata, už medbačius,
ir už pareikštą pasitikėjimą interpretuot – dėkui.
Manyčiau, tai galėtų tapt protesto prieš nepatinkančius Vyriausybės sprendimus forma: užuot pats pasikoręs, savo batus pakari. Įsivaizduok: susirenka būrelis žmonių Kudirkos aikštėj, nusiauna ir užmeta batus ant medžių šakų. Ir nueina.
Tokia, sakyčiau, gandhiška protesto forma.
Ir varnom, kurios tuoj sugrįš į miestą, būtų įdomiau: į ką ten tie apačioj žiūri galvas pakėlę – mus ar tuos negyvėlius?
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)