Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2020-03-25

(354) Christchurcho paąžuoliai

Naujojoj Zelandijoj dabar dvi batautojos, dukra ir mama:
Sveikas, Virginijau.
Na štai, kai visas pasaulis garma skradžiai, o mes nežinia nei kada, nei kaip grįšim namo, parsiunčiam bent batus. :)
Gabrielė, aišku, pastabesnė ir batus pamatė ji, bet vieną siuntinį perleido man.
Po tokiu ne visai lietuvišku ąžuolu, bet tarp visai panašių į lietuviškas gilių žemės drebėjimo prieš dešimtmetį krestelėto miesto centre.

Naujoji Zelandija, Pietinė sala, Christchurch, Latimer Sq.; 2020-03-22






— Dėkui, Anita! Ir Gabrielei ačiū.
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)