Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2021-07-16

(408) Pagarbiai bordiūrinis

Anita atsiuntė, tą pačią dieną kaip ir Gabrielė užtikusi vertą įamžint daiktą:
Mano batai buvo du... vienas tikriausiai nedingo, o antras tapo batautojos grobiu.
Visgi susidaro įspūdis, kad bačiuką kažkas pakėlė ir pagarbiai padėjo ant bordiūro. Gal jam dar lemta grįžt pas pirmąjį?
Beje, Virgi, žinau, kad dėl žodžio bordiūras kalbininkai grūmoja, bet joks kits man čia netinka. :)

Vilnius, Vytauto g.
Liepos 12, vakaras















— Dėkui, Anita! Tikėkimės, susitiks, nors turiu abejonių: ne toks ir vertingas daiktas bačiukas, kad tokiu oru eitum ieškot.
O dėl bordiūro – lietuviai ir taip, dažniau taip, o ne kitaip (šaligatvio bortelis) tą daiktą vadina, taigi kalbininkai, kaip mokslo žmonės, teturėtų fiksuot faktą – vartojamas žodis; kalbos normintojai – kas kita, jie arčiau mokančių, kaip derėtų teisingai gyvent, kitaip – moralistų.
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)