(465) Koduktoriaus sportbatis

Paskutinę liepos dieną Karolina dar vieną radinį atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
atsiranda keista tendencija sekmadienį atrasti batą. Vėl teko stabdyti automobilį, skirtumas tas, kad šįkart pastebėtas siauroje Konduktorių gatvelėje, kur greitis ribojamas iki 30 km/h, tad kelių šimtų metrų pralėkti neteko.

— Labai ačiū! Kiek teko girdėt, vairuotojai tas pasiaurintas vad. lėtojo eismo gatveles keiksnoja, esą tenka kaip kokiam vėžliui ropot; o bataujams, pasirodo, tatai į gera – gal vieninteliams? :)

(463) Aukštaitibačiai

Liepos 24-os vakare atkeliavęs Karolinos M. laiškas „Rekordas!“:

Sveiki, Virginijau,
nuoširdžiai neatsimenu, kad būtų kada nors tekę rasti 5 skirtingus batus per vieną dieną (skaičiuoju penkis, nes vienos poros šlepetes radau kokių 100 metrų atstumu. Na, vis ne 10 km).

Nr 1. Palūšėje automobilių stovėjimo aikštelėje šalia garsiosios bažnyčios. Na, sakyčiau, ne pamesti, o specialiai palikti, bet, vienaip ar antraip, vis tiek pastebėti. Befotografuodama išgirdau toliau buvusių žmonių replikas „Fotkina!“. Buvau pasiruošusi išaiškinti, kad ne automobilį fotografuoju, o batus batautojui siųsiu, bet pamačiau, kad greičiausiai ne jų automobilis ir batai, todėl pokalbis neįvyko.

Nr 2. Šlepetė šalia Ginučių apžvalgos bokšto, kur parkuojami automobiliai. →  

Nr 3. Visa kolekcija (taip pat ir antroji šlepetė) aptvertoje teritorijoje po apžvalgos bokštu. ↓ 

 

Nr 4. Šlepetė jau Vilniuje, Naujininkuose, Darbininkų ir Šaltkalvių gatvių sankirtoje. Daugmaž šioje vietoje avalynę randu jau bene trečią kartą. Tik gaila, kad jūsų taisyklės neleidžia bato liesti, mat apvertus būtų akivaizdžiau, jog šlepetė.

Beje, esu dėkinga draugui už kantrybę ir supratingumą, kuomet jo „trenkta“ draugė daro pamestų batų fotosesijas. Gal kada ir pats užsikrės batavimo liga ir pradės pats jums siųsti radinius.

Vasariški šįkart aukštaitiški linkėjimai,
Karolina

— Dėkui abiem! Batavimas ne covidas, užsikrėst sunkiau, bet visko gyvenime gali atsitikti :)

(461) Tolę nutolę pakelibačiai

„Tik tolių / Toliuos / Nutolę toliai“ – prisiminiau Širvį, skaitydamas Karolinos laišką:

Laba diena, Virginijau,

šiandien turiu neeilinę situaciją. Vakar pastebėti, šiandien užfiksuoti – beveik 10 km atstumu tos pačios poros batai. Alytaus–Vilniaus kely, iki sostinės likus 16–26 kilometrams.
Sunku suprasti, kaip pavieniai batai apskritai atsiranda pakelėse, o čia išvis kažkokia mistika. Palieku kiekvieno fantazijai.
Kad patikėtumėt, jog nemeluoju, vienas prie balos, kitas ne. :)
Beje, batų šiandien kaip iš gausybės rago, dar dviejų negalėjau užfiksuoti dėl intensyvaus Vilniaus eismo. Su draugu juokavom, kad naktį reikės nuvažiuoti.

— Labai dėkui! Ir be balos tikiu, kad buvo tolę nutolę :) O kaip tai atsitiko? – neišneša mano vaizduotė. (Tik visai nerealistiškas variantas. Mėtės sėdintieji ant galinės sėdynės mašinoj su vienu, kelkraščio pusėn, pradarytu langu... Nepataikei! Po 10 km: Ir vėl netaikei!)

(460) Saulėlydbatis

Per atostogas stengiuos atsiknot nuo kompiuterio. Bet vis pagalvoju: o jei koks batas atkeliavęs laukia? Karolinos siųstasis laukė beveik dekadą:

Laba diena, Virginijau,

pajūris yra must vieta rasti batą. Romantiškesnės vietos nė nesugalvosi, kaip saulėlydis ant Palangos tilto.

Liepos 3 d.

Palanga

— Labai ačiū!

Žiūrėdamas į atvaizdą pagalvojau:

kartais gal visai neblogai būtų pasijust ir bato vietoj :)

(456) Iš karalysčių: Reino de España ir Koninkrijk der Nederlanden

Karolina batauja po pasaulį; birželio 16-os radiniai, atsiųsti kitądien:

Sveiki, Virginijau,
šiandien tikrai praplėsiu jūsų batų geografiją.

Nr 1. Madrido centras. Arčiau nėjau, nes šalia sėdėjo įtartina jaunuolių kompanija. Greituoju būdu priartinau ir greitai pasišalinau. →

Nr 2. Eindhoveno centras. ↓

 

 

Nr 3. Helmondas. Čia jau linkėjimai tėvams su šita basute. Ilga istorija, jie supras. Šalia hostelio. →

Dabar laukiu sesės batų gausos :)

Linkėjimai,
Morkūnų vaikas

— Dėkui, Karolina!

Ir džiaugiuos galėdamas patarpininkauti bendraujant šeimos nariams :)

(454) Laukinė liekana

Šįryt šnektelėjau su coll. Donata, kuri, be kita ko, pasiguodė neberandanti batų – ten, kur vaikštanti, nebepastebinti. Ir dzingt galvoj: žioply gasiliūnai, tagi jau prieš kelias dienas (VI 6) gavai Karolinos laišką ir dar neįkėlei jos radinio kolekcijon!

Sveiki, Virginijau,
įsisiautėjau truputį. Teks jums mane blokuoti greitai.
Vakarykštis radinys.
Nepasakysiu, kur tiksliai. Biržų rajono laukuose.
Birželio 5.

— Labai ačiū! Laukinis batas būtų išvis, bet ir liekana šis tas, ypač iš Biržų rajono, kur gasiliūno net liekanos nebelikę :)

(453) Dar graikinių

Vakar Karolina atsiuntė dar:

Labas vakaras, Virginijau,
paskutinis vakaras Graikijoj. Išeinu pasivaikščioti po pajūrio miestelį Kamena Vourla [Καμένα Βούρλα], kuriame esame apsistoję. Šmėsteli mintis, kaip būtų smagu dar kokį batą surasti. Ir tik žiū – privačiame kieme po medžiu voliojasi šlepetės!
Į viešbutį nusprendžiu grįžti pajūriu. Dar vienas radinys! Ir dar kokiam peizaže.
Batautojo kelionė užskaityta :)

— Dar kartą: ačiū už kolekcijos papildus! ir už saulėlydį dėkui.
Kelionė užskaityta; cum laude :)

(452) Graikiniai r.

[r. ≠ riešutai, r. = radiniai]

— ką šiandien Graikijoj rado Karolina M.:

Sveiki, Virginijau,

šiuo metu keliauju Graikijoje ir labai norėjau praplėsti jūsų kolekcijos geografiją. Ar teko jau gauti batą iš Graikijos?

Pirmasis aptiktas Kapesovo [Καπέσοβο] kaime, mišku leidžiantis į Vikos tarpeklį [Φαράγγι του Βίκου].

Vidpadis rastas jau pačiame tarpeklyje.

Gėrintis įspūdingais vaizdais smagu rasti ir batų bei jų liekanų.

Linkėjimai iš vasaros!

— Dėkui!!!

Ir visai nesvarbu, kad ne pirma dovana iš Graikijos; buvo pora radinių iš Rodo salos, seniai, 2015-ais. 

Vidpadžio nuotrauka labai įspūdinga.

(449) Miestbačio liekana

Praeitų metų spalio pabaigoj Karolina M. atsiuntė porą jūrbačių liekanų, o šiandien – miestbačio liekaną:

Sveiki, Virginijau,

man labai patinka išeiti pasivaikščioti lietingu oru. Tuomet jis ir kvepia labiau, ir gamta atgyja. O dar kai batą randu – išvis pasaka!

Pelesos gatvės pradžia.

04.23 pietų metas

— Dėkui, Karolina!

Tikiuos, grįžot sausom kojom ir sausa galva.

(443) Vasario crocsas; krokams per anksti

Užužvakar gavau Karolinos laišką su priekabu:

Labas vakaras, Virginijau,
ech, kaip seniai batą buvau radus. Na, o šiandien dvigubai pasisekė: kolegė namo parvežė ir šį crocsą radau. Būčiau ėjusi pėsčiomis iš darbo namo, tai kitu keliu.

Naujininkai, Brolių g., prie vaikų dienos centro.
Vasario 20.

2022 II 21 atkeliavo patikslinimas: „Šiandien tebeguli, tik numestas į šoną.“

— Dėkui, Karolina! Ir atsiprašau, kad užtrukau įdėt kolekcijon.

(429) Jūrbačių liekanos

Vakar, X 30, atkeliavo dar vienas siuntinys iš Karolinos M.:

Sveiki, Virginijau,

šįkart siunčiu radinius iš šiandienos žygio pajūriu Palanga–Klaipėda.

Pirmoji liekana – likus keliems kilometrams iki Karklės, antroji – maždaug ties Olando kepure.

— Labai ačiū!

Radinių vaizdai džiugina ne tik todėl, kad: štai, dar pasipildė radinių kolekcija, bet ir dėl galimybės bent mintyse atsidurt vietoj, kurioj nors ir ne pats, kitas žmogus patyrė bent šiek tiek atradimo džiaugsmo, t.y. susiet vietą ir malonų jausmą.

(428) Žemaičių pakelėbatis

Karolina atsiuntė antrą pakelinį radinį (pirmas šitas):

Labas vakaras, Virginijau,
važiuojam šiandien su tėčiu, kitaip dar žinomu kaip Vidas M., nuo Tryškių link Telšių ir matom – batas! Pralėkiau porą šimtų metrų, reikia grįžti. O kaipgi kitaip pateisinsi batautojo vardą?

Lokacija: keli kilometrai už Tryškių Telšių link
Laikas: spalio 27

— Ačiū abiem! O vairuotojai ir paštininkei dar + labai dėkui. — O kas per gyvenvietė tolumoj dešinėj? Trīškē?

Patikslinimas Vidas atsakė (el. laišku, nes komentare nėr galimybės vaizdą pridėt):

Gyvenvietės ten, tolėliau dešinėje, nėra. Trīškē priešingoje pusėje. Kraštovaizdis dabar ten toks. Statomas vėjo jėgainių parkas. Štai ↓ 

[Visiškai tarp kitko: Tryškiuos yra lankęsis Davidas Suchet, vaidinantis Agathos Christie sukurtą Poirot.]

(423) Antros kojos, nors trumpam

Karolina vakar atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,
šiandien priėjau išvadą: nebūtina būti batautoju, kad negalėtum ramiai praeiti pro besivoliojančią avalynę. Štai šiandien pamačiau šlepetes ir kol fotografavau, mane aplenkė dvi mergaitės. Viena jų sugalvojo tomis šlepetėmis pasinaudoti. Gal visgi tam tikra prasme ir ją batautoja galim vadinti?

Šaltkalvių gatvė, Vilnius. Rugsėjo 22

— Dėkui, Karolina! Užfiksavot antrinio pamestų batų panaudojimo atvejį. Ar tik ne pirmas kartas?

Ar ta panelė irgi batautoja? Vargu. Varna iš šiukšliadėžės traukdama ir aplink išmėtydama savo radinius juk nemano esanti šiukšlintoja; mes tik ją kartais taip pavadinam. Kaip čia aiškiau mintį suformulavus? Savivoka būtina. Aišku, „tam tikra prasme“ laikraštį, laikomą virš galvos lietui lyjant, galim vadint ir kepure, bet ar ne per daug išplečiam prasmę? — Oi, kažkaip per rimtai ir nevykusiai puoliau samprotaut. — Gerai, tebūnie batautoja vadinama, gal neįsižeistų, jei sužinotų; baigės patarlės „Kaip pavadinsi – nepagadinsi“ galiojimo laikas, dabar l. rimtai reikia pagalvot prieš kaip nors žmogų pavadinant.

(419) Vilniaus visokibačiai

Penktadienį atkeliavo Karolinos siuntinys:

Laba diena, Virginijau,
per 5 dienas trys radiniai. Visai derlingas metas, sakyčiau.
Pirmoj nuotraukoj ne pamesti, o užmesti.
Garvežių gatvė, 08.16.
Antroj – nuvažiavimas nuo Dariaus ir Girėno gatvės į aplinkkelį 08.17.
Trečioj - šiandien, 08.20, automobilių stovėjimo aikštelė
šalia Nordikos prekybos centro.

Va kaip būna, kartais ir pusę metų nė vieno bato nerandi,
o kartais pasipila kaip iš gausybės rago.

— Dėkui, Karolina!

Išties – batų gausybės ragas prakiuro: jūsų siuntinys atkeliavo penktadienį, dar du – šeštadienį; dar nepaskelbti, lūkuriuoja.

(412) Upelinis ir gatviniai

Lapainios upelis, 2021 VII 10

Karolina iškart du radiniu atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

šį kartą aš su dviem kontrastingom istorijom.

Tokios kaip pirmoji dar turbūt nesate gavęs, mat batas rastas brendant Lapainios upeliu. Taip taip, aš, kaip visų tipų žygeivė, net ir upeliais brendu.

Na, o su antrąja kartojuosi. Vėl radau batus Šaltkalvių gatvėje. Praktiškai toj pačioj vietoj, kaip ir pastarąjį kartą, tik dabar dienos metu, tad nepavyks jų Vėlyvbačiais pavadinti.

Šaltkalvių gatvė, 2021 VII 30

— Labai ačiū, Karolina!

Upėbačių kolekcijoj yr, pvz., šitie arba šitas, bet jie pastebėti plaukiant baidare; upių braidytojo radinys – tikrai pirmas toks; be padėkos, ir sveikinimas priklauso. Sveikinu!

Anie buvo vėlyvbačiai, o šitie – gal dienbačiais vadintini?

(Kartais tikrai sunku būna prie radinio limpantį pavadinimą sugalvot.)

(403) Palangibačių dar

Pasirodo, žmonės jau ir atostogaut pradėjo; štai ką Karolina atsiuntė:

Laba diena, Virginijau,

šį kartą atostogos Palangoje prasidėjo gausiu radinių kiekiu. Per pirmas dvi dienas radau tris batus, per likusias keturias – nei vieno.

Beje, paskutiniojo [kairėj matomo] dalys viliojosi už kelių metrų. Nepaėmiau į kadrą.

Gegužės 14–15

Palanga

— Dėkui, Karolina! Tas paskutinis, aišku, įspūdingiausias,

nes, kaip matyt, nemažai spėjęs patirt išbandymų.

Įrašą taip pavadinau, nes kolekcijoj palangibačių jau yr (žr. čia ir čia). 

(387) Rudenbačiai

2020 X 15 Karolina atsiuntė dar vieną radinį – šįkart jau Vilniuj:

Laba diena, Virginijau,

vakarykštė meninė instaliacija – batai ir automobilio dalys.

Spalio 14 d. Pelesos g.

— Dėkui, Karolina; tie nurudę lapai bent šiek tiek pridengia tai, ko tikrai nesinorėtų matyt ne atliekų surinkimo vietoj.

(385) Iš Druskininkų pušingų apylinkių

Karolina, 2020 X 2 švarindama Druskininkų apylinkes, prisiminė esanti ir batautoja:

Sveiki, Virginijau,

šiandien dalyvauju žygyje „Už švarią Lietuvą“, kuriame renku šiukšles.

Teko gelbėti pamestą batą iš šiukšlių maišo, kad galėčiau papildyti Jūsų kolekciją. →

← Po valandos atkeliavo dar vienas batas; irgi iš pakelės.

— Dėkui, Karolina!

Jūs – viena dosniausių kolekcijos pildytojų (paspaudžiau žymą karolinos radiniai po įrašu – oho! kiek).

(380) Pajūrbačiukai

Atostogaujanti Karolina atsiuntė:

Sveiki, Virginijau,

radau batus! Nesu tikra ar pamesti, bet fotografavimo momentu šalia jų nebuvo nei vieno vaiko.

Prie Palangos tilto

Rugpjūčio 10-oji

— Dėkui, Karolina!

Jei ir ne pamesti, tai bent galima sakyt: laikinai palikti vieni (šiaip juk nu(si)avę pasiimam ir nešamės kartu).

(377) Dar vienas pakelėbatis

Kai jau sekas – tai sekas: ką tik įkėliau du batu iš Latvijos, žiū – vėl laiškas su priekabais atkeliavo. Karolinos:

Laba diena, Virginijau,
tęsiame akciją „Pamatei batą – stabdyk automobilį“. Šį kartą atlikome komandinį darbą – aš stabdžiau automobilį, sesė šoko bato fotografuoti. Tas déjà vu jausmas. Vėlgi tikiuosi, kad batas neiliustruoja liūdnos istorijos.
2020-07-28, Galvės gatvėje, kažkur šalia Kirtimų rajono ir viaduko.

— Labai ačiū, Karolina ir Gabriele!
(Dingtelėjo: o jei pro šalį važiuoja policija, sustoja ir klausia: kodėl sustojot? Ir išgirsta atsakymą: va tą batą nufotografuot norim, bataujam. – Kaip reaguotų?)