(lx) Knygbačiai

Šeštadienį, VIII 17, gavau štai tokį Vido M. laiškelį su dviem priekabais:

Sveikas.

Nežinau, ar šitie pritiks. Vilnius, vasara, Jogailos gatvė.

— Dėkui, pritiko! Ir kaip galėjo nepritikt, jei batai knygų lentynoj, nors ir, švelniai tariant, nelabai tvarkingoj.

(617) Labanorbatis, ii

Coll. Justė atsiuntė šitą rugpjūčio 7 Labanoro girioj rastą batą. Kaip pavadint – iškart aišku, bet suabejojau: gal toks pavadinimas jau buvo? Išties buvo; taip pavadinau jau seniai, daugiau kaip prieš 10 metų, Augustės ten rastą batą. Tad teko patikslint, kad šis labanorbatis – antras. 

Kai pamačiau šitą radinį, prisiminiau Justės prieš 7 metus užtiktą dar porą, – ar čia ne vienas iš tų? Regis, ne.

— Labai labai ačiū!

P.S. (po pusantros valandos) Norėjau, kad visas dėmesys atitektų labanorbačiui ir bruknėm, bet radėja (komentare) pasigedo apvadėlio – gražiausios dalies. Ką gi, (a) matyt, suklydau prikirpdamas vaizdą, (b) prašom grožėtis viskuomi :)

(616) Bornholmbačiai

Šeštadienio, VIII 3, vakare sulaukiau linkėjimų iš Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Atsiuntė jachta po Baltijos jūrą plaukiojantis VU prof. Paulius S.

— Dėkui, Pauliau!

Ir sveikinu tapus batautoju.

(615) Dėmesio troškusioji ir sulaukusioji

Coll. Gražina, jau patarpininkavusi, šįkart atsiuntė savo radinį:

Liepos 20, Anykščiai. Blusturgis. Žvilgsnis bėgioja po visokias kačiukų, šuniukų skulptūrėles, senas knygas (kurių daugumą turiu), lėkštutes su paukščiukais ir nuslysta (žvilgsnis) žemyn... ir pirma mintis: Virgis🤣 Nes ten vieniša šlepetė, trokštanti dėmesio...

Gražios vasaros tau!

— Dėkui, Gražina, už kolekcijos papildą; ypač – už taip vaizdingai apipasakotą radimo situaciją.

Ir Tau gražios (+ batingos)! :)

(614) Nesugalvojukaippavadintbačiai

Vakar, sekmadienio vakare atkeliavęs Karolinos siuntinys:

Sveiki, Virginijau,
šis savaitgalis buvo kupinas batų, deja, iš penkių rastų tik du buvo galimybė užfiksuoti.
Pirmasis radinys Krūmų gatvėje Jūrmaloje (prisegu lokaciją) vakar, 13 dieną.

Antrasis – šiandien, 14 dieną, Šiaulių geležinkelio stoty.
Neužfiksuotieji – Lietuvoj pakelėse bei Bauskėje remontuojamoj gatvėj.

— Ačiū!

O kas ten per statinys prie kito medžio? ES tokių viešų išviečių lyg ir nebeturėtų būt likę? Kiemsargio sandėliukas?

(lix) Rbatis

Anita atsiuntė sekmadienį:

Batas, deja, nei pamestas, nei rastas.
Užtat atsakymas – rastas!

Virgi, prisimeni, buvo tvorbačiai, vorbačiai, orbačiai. Tada svarstėm, kaip turėtų atrodyti rbatis. Atsakymo taip ir neradom. Užtat dabar suradom (atsakymą):
štai šitaip!

Mano prašymu teorinį rbatį nufotografavo Karolina.

Tai tiek, tik dėl linksmumo.

— Dėkui, Anita! Beje, Karolina ir pajuokavo, esą kitas radinys būsiąs rbačiai (na, dėl skaičiaus apsiriko, bet iš principo pranašystė išsipildė). Pamatęs iškart prisiminiau čekų abėcėlės Ř ř.

P.S. Tikras Karolinos radinys Jūrmaloj bus kitam įraše.

(lviii) Iš namų pabėgęs apavas

Vidas ir Anita (kartais) batauja žiūrėdami futbolą,

o Karolina (pirmąkart?) – naršydama facebooke:

Sveiki, Virginijau,

šį kartą radinys mano, bet ne mano. Kažkas pasidalino facebooke apie Darbininkų gatvės laiptinėje pabėgusią šlepetę. Na, jeigu žmogus nežino, ką reikia daryti radus apavą, aš tą padarysiu už jį.

2024.07.13

Naujininkai

— Dėkui, Karolina, už printscreeną! (Tikėkimės, autoriaus teisių nepažeidžiam; juk jokios naudos sau nesiekiam.)

Pagalvojau: o kaip tą pabėgusią iš namų šlepetę užfiksavusiam žmogui pranešti, kad tatai vadinasi batavimas, o kas užfiksavo – batautojas? Bent jau šypsnį tokia žinia pažadintų.

Šįryt (VII 16) dar vienas Karolinos radinys iš ibidem atkeliavo:

         Sveiki, Virginijau,
         dar vieną „feisbukinį“ radau. Šį kartą Žvėrynas, Kęstučio gatvė.

         Tėvukai ir gyvai galėjo rasti.
         Įkelta vakar – 15 d.

— Ačiū! Bet vis dėlto, kai pagalvoji, tai panašiau į meilės romanų skaitymą, užuot pačiam tą jausmą patyrus :)

(613) Rygos aukštakulniai

Penktadienį (VII 12) gavau kolegės Gražinos laišką:

Šiandien apie 15 val. ėjome su Rimu Rygos senamiesčio grindiniu ir aš sakau jam: na, su aukštakulniais būtų nekažkas čia eiti. O jis sako: žiūrėk, ir rodo į porą numestų kampe aukštakulnių. Gražių🥰

Linkėjimai!

— Dėkui, Gražina, už kolekcijos papildą! Bet radinio „autorium“ (prie žymos) nurodžiau Rimą, nes juk jis pastebėjo = rado; tad ir jam: ačiū!

Kodėl su šitais kad ir gražiais batais atsisveikinta – lyg ir aišku: to, kur pavirtęs, padas atsiknojo.

Tikiuos, šis siuntinys su pastebėtais besimėtančiais batais – ne paskutinis :)

(612) Saločbačiukas

Ką tik Karolina persiuntė:

Sveiki, Virginijau,

šį kartą linkėjimai skrenda iš Lietuvos pakraščio Saločių nuo Batautojos Rasuolės.

Vakar, liepos 7.

— Dėkui abiem!

Rasuolei, aišku, labiau :)

P.S. Jei kam smalsu būtų paskaitinėt (ir pažiūrinėt) apie Saločius, galima mano tinklarašty:

locus memoriae, arba Saločiai, i

locus memoriae, arba Saločiai, ii

(611) Išdidusis

Dainius M. savo radinį Nemenčinės plente atsiuntė.

laikas:

2024 VII 4

vieta:

„tarp mano namo ir lidl“

[štai šito Lidlo]

— Ačiū, Dainiau, už kolekcijos papildą! Toks išdidus pasirodė ant pakilumos stovėdamas, tai taip ir pavadinau.

Priedurai (2024 X 25) Prieš tris dienas gavau Eglės, Dainiaus draugės, laišką, pavadintą „Batas pražydo“; iškart atpažinau: taigi čia tas pats, kurį Dainius atsiuntė liepos pradžioj, tik kažkas į jį viržių pasodino! [žr. apačioj kairėj]

O vakar pats Dainius atsiuntė vaizdą, kuriame jau visa šeimyna – jau trys batai, į kuriuos pasodinta viržių. [žr. apačioj dešinėj]

— Dėkui abiem! Pagalvojau: gal tai susiję su artėjančiom Vėlinėm? Kažkas daug viržių vazonėliuos prisipirko per kokią nors akciją; suprato: tiek į kapines nėr prasmės vežt; kur dėt? – ogi įsodinkim bent vieną į tą batą ant kalvelės prie Lidlo; patiko – dar į du batu įsodino ir padėjo šalia pirmojo. Nors gal viskas paprasčiau: Nemenčinės plento gyventojams grožis patinka – išties tie trys žydintys batai ant kalvelės džiugina akį (nors vienas ir nuvirtęs).