Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-06-01

(65) Vargu ar medkirčių apavas palei medkirčių taką

Mindaugas (manau, jo akys jau neliepiamos ieško batų, ergo, tikras batautojas!) vėl atsiuntė dovanų. O mano šišas apsilpo; be to, žolė stipriai ūgtelėjo, paslėpdama galimus radinius. Reiktų paieškų imtis rimtesniuos miškuos, bet kad dar ne atostogos.
Štai Mindaugo laiškas ir radiniai (ačiū!):
Nuo praėjusio penktadienio stovyklavom vienoj tokioj gražioj vietoj Pensilvanijoje. Tą vietą atradom tik atvažiavę į Ameriką ir nuo to laiko ten kiekvienais metais važiuojam, kai tik pavyksta. Šiaip tolokai – keturios valandos kelio. Bet verta. Taigi vėl ėjau su draugų šeima ir sūnumi Senuoju medkirčių taku (Old Loggers Trail) ir prieš pat galą radau vieną pamestą batą, o po to ir šlepetę. Šiaip jie buvo maždaug 10 metrų vienas nuo kito, todėl nelabai išeis googlemaps nurodyti tikslią vietų, o apytiksliai – čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą