Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-05-19

(64) Jį sustabdė šaka

Priešpiet užfiksavau:
Lygiai prieš 299 metus
1712 metų gegužės 19-ą Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštin įrašytas toks pirmasis sakinys: „Recreatio Łukiscis.“ Per pietus reiktų kur pasivaikščiot – Lukiškės rekreacijai nebetinkamos, bet Antakalny dar yra kur nueit.

Perpiet pasivaikščiojau: Mildos gatve beveik iki galo; už 42a namo jau ir Pavilnių regioninis parkas. Stačiausiu šlaitu (pro informacinį stendą) – į viršų. [Gal ir] aukščiausioj vietoj – benamio vasarvietė: ir palapinė yra, ir kažkas panašaus į stalą, krosnį.
















Vieni batai kabo ant medžio, kiti stovi šalia, bet vargu ar tokius gali pavadint radiniais.



















Nebent šitą, besiritusį nuo šlaito ir sustabdytą šakos (greičiau – šakelės):

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą