Na va, ir priartėjau prie Šeškinės kalvų. Perbėgęs gatvę neleistinoj vietoj, lietaus vandeniui nubėgt skirtu asfaltuotu grioveliu – per sraiges ir butelius – į viršų. Ilgai ieškot neteko – pirmas radinys visai netoliese. Užfiksavęs, atsigręžiau Šnipiškių pusėn.
Batingos ir Šeškinės kalvos, ne tik Antakalnio. Ir šituos radinius jau gan pagrįstai galima vadint miškiniu apavu.
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą