Šį šeštadienį pasisekė: vėl atsidūriau ten, kur buvau nurodęs likus visą miškinių koloniją. O paaiškėjo, kad ne tik paliktoji, bet ir dar viena kolonija yra. Taigi: prisibatavau į valias. Tiek, kad dalį vaizdų (priskirtinų III ar IV kategorijai) leidau sau pasilikt archyve.
Strėvos miškas – batautojų meka?
P.S. Ne visais duotaisiais vardais esu patenkintas, bet kai tiek daug reikia pakrikštyt, pritrūksta kalbinės vaizduotės.
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą