Kurpaitės pastebėtos Žirmūnuose, Tuskulėnų gatvės kieme, sekmadienį, vasario 23-ią, apie 9 val. ryto. Naktinė Pelenė pametė iš karto abi :) Tiesa, nelabai ryškios, nes buvo laaaabai tirštas rūkas.— Ačiū, Vika! Save jau be jokių patempimų gali vadint labai rimta batautoja. Pasižiūrėjau, ogi štai kiek Tavo radinių kolekcijoj: pirmas, antras, trečias, ketvirtas, šešiolika [!], dvidešimt pirmas, dvidešimt antras, dvidešimt trečias, dvidešimt ketvirtas (+ šitie trys); taigi, iš viso jau 27. – Rimtà! Probably the most rimtà batautoja esi :)
Dar prisiminiau, kad taip ir nepersiunčiau grobio iš Turkijos – 2013 metų spalio antra pusė, Alanijos miesto pakraščiai.
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
2014-02-25
(152) Radiniai Žirmūnuos ir Turkijoj
Gavęs naują siuntinį iš Vikos, pagalvojau: jau tikrai yra keletas žmonių (be manęs), kurių galvose – pamačius bešeimininkį apavą – įsijungia batautojo instinktas, t.y. noras nufotografuot ir persiųsti —vg—, kad tie vaizdai atsidurtų lotyniškai pavadintam tinklarašty peronum conquisitoris captura. Iš Vikos el. lydlaiškio:
2014-02-14
(151) Jolitbačiai, i
Na labai smagu gaut tokį siuntinį, kokį gavau iš Jolitos C.
Žmogus viską apgalvojęs, viską užfiksavęs:
Žmogus viską apgalvojęs, viską užfiksavęs:
Laba diena,Labai ačiū, Jolita, už kolekcijos papildus; tikiu – ne paskutiniai.
sužinojau ne per seniausiai apie tokį naują linksmą užsiėmimą kaip batavimas, tad norėčiau ir su jumis pasidalinti savo radiniais:
Takelio pabaiga
rastas 2012-ų gegužės 18 Vilkijos miestelyje prie automobilių perkėlos,
gulėjo ant šono tarsi trinkelių pratęsimas, aš jį tik pastačiau ant „kojų“
norėdama įkomponuoti į nuotrauką
DANGERbatis
pastebėtas 2012-ų lapkričio 25 einant nuo Šilainių link Romainių,
kol kas šio ženklo reikšmė man nežinoma
Žieminukai, belaukiantys autobuso
laukė centrinėje Ažuožerių gyvenvietės
(netoli Anykščių) autobusų stotyje,
matyt, į šiaurę dums žiemos ieškoti
2014-02-06
(150) Caraitės laivelis iš Petrapilio
2014-02-05
(149) Kerzabačiai iš Rokiškio per Vilnių
reversas: „visokių įdomių dalykų galima pastebėt besivalkiojant po kapines, morgus, parduotuves bei kitas viešąsias įstaigas... / foto D.G.’2003“ |
Kaip sau nori, Virgi, bet aš neturėjau moralinės teisės Tau nesiųsti šios nuotraukos. Nes esi pirmasis ir vienintelis profesionalus batautojas Europoje (kas žino, gal ir visam sviete). Pridedu ir reversą.Ačiū, Ričardai; ir: visų pakampių batautojai, vienykimės!
Nuotraukos autorius – rokiškėnas fotografas Gintautas Dainys, jau a. a.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)