Bataudamas tik gerų emocijų patiri.
— Vilmos laiškas su priekabais:
Laba diena,
smagu matyti iš Jūsų tinklapio, kad tokį gražų pavasarį bendraminčiams sekėsi batauti. Ypač sužavėjo Marokbatis, tikra palimpsesto priešingybė.
Norėčiau prisidėti kolegos Dainiaus ir savo kukliu derliumi iš Vilniaus. Kvadratas pamatytas jo trajektorijoje netoli Kalvarijų turgaus balandžio viduryje. Kažkas tarsi paliko ant padėkliuko visai nenudrožtus ir nepurvinus batus galimam naujam šeimininkui. [žr. ↓]
Pagaliau pagaliau ir mano kelyje pasitaikė tikri, nepabėgantys batai – porą kartų autobusas ar troleibusas pravežė pro panašius, tik liūdnesnius paliktuosius, nespėjus išsitraukti jokių pykšėjimo priemonių – jausmas lyg būtum radęs gražų baravyką, bet negalėtum pasiekt. O nufotografuotieji – iš pirmo gegužės šeštadienio, "Humanos" lango ant Pylimo g. kampo pakeliui į stotį. Kažkas turbūt apsibatino naujais-senais ten ir be gailesčio atsisveikino su turėtaisiais arba atvirkščiai – nutarė pradžiuginti kokį nors benamį, netgi kojinės šalia. Šįkart batai porom, matyt todėl, kad pavasaris.
Kūrybingos ir batingos vasaros!
Su gerais linkėjimais – Vilma
— Ačiū! Vilma; ačiū, Dainiau.
Batingos vasaros ir jums,
ir visiems tiems, kurie žino:
galima ne tik uogaut, grybaut, bet ir bataut.
