Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2020-08-11

(381) Puolusio Vilniaus angelo liekanos

Pamatęs Gabrielės naująjį radinį, iškart prisiminiau Ričardo pasvarstymą, esą o gal šventieji [aišku, danguj] futbolą žaidžia, gal net regbį? Na, su kuo šventieji gal žaist? Su angelais gali. O jei koks šv. komandos narys ima ir suriša užsigalvojusio apie ką nors angelo sportbačių raištelius? Tai tas angelas ką? Mėgindamas žengt, puola, krinta. Kur? Na, žemėn turėtų. (Oi, gal ir per ilgas svarstymas, pagrindžiantis įrašo pavadinimą.)
Laba diena,
Važiuojant dviračiu labai nepatogu, kai priešais važiuoja troleibusas: jis nėra greitas, stoja stotelėse, tačiau ir aplenkti ne visada išeina. Šį kartą man pasisekė: teko staigiai stoti ir daryti nuotraukas, o troleibusas per tą laiką nuvažiavo. Deja, kol nufotografavau, netruko prisistatyti kitas.
Kiek prisimenu, tai yra pirmas radinys, gulintis ne ant šaligatvio, medžio, stogo ar pan., o viduryje gatvės.

Rugpjūčio 10, Pylimo g., prie Reformatų stotelės.












— Dėkui, Gabriele!
Ir pasistenkit būti atsargi: joks batas, net angelo, nevertas tiek, kad batautojas rizikuotų būt partrenktas troleibuso.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą