Sveikas.Štai pora cvirkbačių su turtinga gyvenimo patirtimi. Čia neabejotinai būta kokios nors dramos. Dešinysis vienišas žiūri į Cvirką, pasislėpusį už eglės, kairysis už kokių 30 metrų nervingai slepiasi už vazono. Panašu, kad aulas aulan jie nebežygiuos. Žmogiškasis veiksnys šioje dramoje būtų nemažiau įdomus.2021.02.27 Vilnius, Pamėnkalnio g.Svaigaus pavasario!
Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10
Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.
2021-02-28
(393) Cvirkbačiai
Vakar gavau Vido M. laišką su priekabais:
— Dėkui, Vidai! Juokais pagalvojau: tai galėtų būt Gasparo Aleksos romano apie Petrą Cvirką slapta reklama. (Dar neskaičiau, tik keletą fragmentų, kur buvo Metuos.)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą