(461) Tolę nutolę pakelibačiai

„Tik tolių / Toliuos / Nutolę toliai“ – prisiminiau Širvį, skaitydamas Karolinos laišką:

Laba diena, Virginijau,

šiandien turiu neeilinę situaciją. Vakar pastebėti, šiandien užfiksuoti – beveik 10 km atstumu tos pačios poros batai. Alytaus–Vilniaus kely, iki sostinės likus 16–26 kilometrams.
Sunku suprasti, kaip pavieniai batai apskritai atsiranda pakelėse, o čia išvis kažkokia mistika. Palieku kiekvieno fantazijai.
Kad patikėtumėt, jog nemeluoju, vienas prie balos, kitas ne. :)
Beje, batų šiandien kaip iš gausybės rago, dar dviejų negalėjau užfiksuoti dėl intensyvaus Vilniaus eismo. Su draugu juokavom, kad naktį reikės nuvažiuoti.

— Labai dėkui! Ir be balos tikiu, kad buvo tolę nutolę :) O kaip tai atsitiko? – neišneša mano vaizduotė. (Tik visai nerealistiškas variantas. Mėtės sėdintieji ant galinės sėdynės mašinoj su vienu, kelkraščio pusėn, pradarytu langu... Nepataikei! Po 10 km: Ir vėl netaikei!)

(xliii) Daug daug tvorbačių

Pamatai kur besimėtantį batą – dzingt galvoj: gasiliūnas; pamatai daug daug – vis tiek vienaskaita: gasiliūnas.

Dalia iš Joniškio atsiuntė daug daug (nors ne pamesti, bet priešdėlis tas pats: pakabinti).

Tvora Šiauliuos prie Chaimo Frenkelio vilos, liepos 3.

— Labai dėkui, Dalia!
Bežiūrint kilo noras suskaičiuot, kiek tiksliai tų batų trijose nuotraukose. Jei nesuklydau, 46. Tiek ir ačiū :)

(460) Saulėlydbatis

Per atostogas stengiuos atsiknot nuo kompiuterio. Bet vis pagalvoju: o jei koks batas atkeliavęs laukia? Karolinos siųstasis laukė beveik dekadą:

Laba diena, Virginijau,

pajūris yra must vieta rasti batą. Romantiškesnės vietos nė nesugalvosi, kaip saulėlydis ant Palangos tilto.

Liepos 3 d.

Palanga

— Labai ačiū!

Žiūrėdamas į atvaizdą pagalvojau:

kartais gal visai neblogai būtų pasijust ir bato vietoj :)