(125) Trys pamariniai

Coll. Justė sekmadienį buvo prie Kauno marių. Sakė, kad tik vos vos pasivaikščiojo, o net tris rado. Sekas žmonėms :)
Ačiū! Pastaruoju laiku Tu stropiausia kolekcijos turtintoja.

(124) Net benamiams nebetinkamas

Vakar po darbo nutariau apžiūrėt prieplaukos, esančios Olimpiečių gatvėj šalia Neries, sienas, skirtas graffičiams (daug naujų piešinių, pažymėtų š.m. data).
Pakeliui ir pastebėjau šitą batą šalia vietos, kur buvę įsikūrę benamiai ar benamis, o gal benamė (nepatinka man tas žodis bomžas).
Liūdna (ne pikta) daros į tokias vietas žvelgiant. Jie, benamiai, irgi juk société dalis.

P.S. Šįvakar prieš lipant troleibusan:
– Palik parūkyt.
– Prašom.
– Ačiū labai.
– Nėr už ką. – Ir vis tiek kažkodėl kaltas jaučiaus (ne pusę, o visą cigaretę galėjau duot, nors to ir neprašė).

(123) Pasuolinė pora

Taisyklingai užrašytas prancūziškas žodis
visada patraukia akį :)

Laukiu prieš dvyliktą troleibuso Šv. Petro ir Povilo stotelėj (toj pusėj, kur Danijos ambasada), žvilgsnis klydinėja į visus šonus, kol užkliūva už pasuoly ramiai besiilsinčios moteriškų batelių poros. Spėtina: nusipirko naujus (nors aplink ir nežinau esant batų parduotuvių), o senuosius paliko – gal kam pravers?













P.S. O tą société, t.y. visuomenę/bendruomenę, po pusvalandžio vėl pamačiau – Maironio gatvėj ant Bernardinų sodo tvoros. Gal kas žinot, kokia žinia štai šitaip siunčiama?

(122) Išplukdytoji

Coll. Justė šį sekmadienį užfiksavo šitą radinį patvinusios Birvėtos (dar vadinamos Erzvėta) pakrantėj ties Erzvėto kaimu.
Ačiū!
Pasirodo, batų išplukdo ne tik jūra, bet ir toks upeliukas.

(121) Iš batingojo Britų ambasados patvorio, i

Penktadienį eidamas iš darbo kryptelėjau akis Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje patvorio link ir prisiminiau: o! taip, – metų pačioj čia šį tą pastebėjau. (Radinys tebeguli užfiksuotoj vietoj.)
Ir – Pala! o kas gi ten, dar arčiau tvoros? – Ogi štai kas.
Ir kodėl toks batingas būtent Britų ambasados patvorys? – pagalvojau. Na, klausimas visai nepagrįstas, nes – bent kol kas – nesu apžiūrėjęs kitų ambasadų patvorių.

P.S. (nerimtas) Šitas radinys – atlygis už tai, kad ketvirtadienį, pasaulinę poezijos dieną, Rašytojų klube antrąkart pristatant antologiją Mylėjau, viešai pareiškiau: „Batavimas daugiau geriau negu eilėraščių rašymas – džiaugsmo tiek pat, o kūrybinių kančių – jokių.“

(120) Gal net menantis „Saturno“ laikus

Didžiausia staigmena šįmet (kaip batautojui): coll. Justė ėmė ir atsiuntė radinį – prie Karoliniškių „Iki“ (buv. „Saturno“) pastebėjo šitą padą.
Ačiū!
O šiaip – baisiai laukiu šiltesnių orų, patrauksiu ir aš batauti.

(119) Patvorinis, bet už tvoros – gali įsivaizduot – Britų imperija

(a) –vg– kelias iš darbo namo prasideda taip: Antakalnio 6 – gabaliukas gatvės pradžios – už Didžiosios Britanijos ambasados (tame pastate kurį laiką veikė Vilniaus literatūros muziejus) į dešinę, Žirmūnų tilto link – [stop].
(b) Kol kas dar labai anksti ima temt: penktadieniais darbas baigias apie ketvirtą, o jau – prietemis (saulė leidžias 16:06).
(c) Nežinau kaip Jūs, bet aš nesu staigių pokyčių garbintojas – suku dešinėn, tai ir žvilgsnis krypsta dešinėn, ir dar kurį laiką ton pusėn žvelgiu. Tataigi: tarp Britų ambasados (kai baigias josios tvora) ir Žirmūnų tilto – kokie 30 žingsnių (pirmadienį patikrinsiu ir užfiksuosiu post scriptume), kuriuos bent jau pradedi žengt žvelgdamas dešinėn. – Ir (vos kelis žengęs) pamatai tai, kas tau – labai-labai-labai – primena batą. Priėjęs arčiau konstatuoji: išties – batas. Pirmasis šįmet batautojo radinys.

už tvoros, užfiksuotos iš to paties taško kaip batas, – Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje teritorija
(„GB [ne a.a. Gintaras Beresnevičius] už kampo“, – visai galimas toks posakis atitinkamam kontekste)

P.S. Batingų ir šių, 2013-ų, metų, kolegos batautojai!

(118) Išties: world full of shoes

Marti Dovilė atsiuntė radinį – lapkričio 1-oji, Žaliakalnio senosios žydų kapinės.
Ačiū.
Kapinbačių, jei atmintis nemeluoja, regis, dar nebuvo šitoj kolekcijoj. O radimo vieta iškart priminė vieną įspūdingą paminklą.

(117) Vasara baigiasi rudenį

Kai 10-19 važiuojant žvyrkeliu į sodą Baboniškių kaimo erdvėj pakelyje pamačiau kairiąją šlepetę ir paprašiau draugės staptelėt, iškart prisiminiau šito filmo pavadinimą. Paieškojęs netoliese radau ir dešiniąją, dėl visko kaltąją.

O vasara išties baigiasi rudenį :)

(116) Chaussures à Paris

Bataut galima ir Paryžiuje, – šyptelėjau 10-11, ketvirtadienį, kai einant nuo Triumfo arkos avenue des Champs-Élysées prie Franklino D. Roosevelto aikštės išgirdau draugę sakant: „Žiūrėk, tavo batai!“ – Ogi išties – batai (World full of shoes – persifrazavo galvoj užrašas Vilnius full of space).

Pasukom dešinėn, link Aleksandro III tilto pro Grand Palais, tarp kurio kolonų kabojo ir plakatas, iškart mestelintis prie Neries.
Jau tuoj tuoj Sena, žvilgt dešinėn – negi vaidenas? ne! – ant grotų (apačioj, po žeme, gal kokia mašinų stovėjimo aikštelė ar kas nors panašaus?) – štai vienišas moteriškas batas (bene elegantiškiausias batautojo radinys Paryžiuj).

Jei Vilniuj būtų toks statinys, gal kitaip
būtų reaguojama ir į „Krantinės arką“?

Penktadienis, 10-12, ką tik apžiūrėjom Pompidou centro 5 ir 4 aukšte esančią nuolatinę ekspoziją, tempiam kojas rue Beaubourg, ant šaligatvio pristatyta šiukšliadėžių, ant vienos dangčio – va šitie du, skirtingi. Truputį sutrikau ėmęs svarstyt: pala, čia juk ne parduotuvė, jei ką sudomintų ar raudonas, ar pilkas, kur ieškoti poros? negi konteinerio viduje?

Keturias dienas su Paris museum pass meninėjom. Antradienį, 10-16, galim vėl keliaut kur tik norim. Tebūnie Monmartras. Kylant į kalvą rue Drevet prie vienos krautuvėlės, prekiaujančios tikrai ne batais, žiūriu – pora, be raištelių. Nutrynė? Vargu. Ir nesuplyšę kapitaliai.
Paskutiniai paryžbačiai. Ir maniškio kairiojo nosis matyti (vietoj autoportreto).