Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2011-04-13

(ix) Problema ir galimas sprendimas

Žiūriu, kad kyla žanro grynumo problema. Šalia miškinio apavo ėmė rastis paupinio, priemiestinio ir kt. Na, mėginu suktis taip: kaupiama medžiaga lyginamajai batotyrai.

(41) Viršnerio kaboklis

Jau ir Šilo tiltas. Na, pagalvojau, į viršų pakilsiu perėjęs patiltę. Teisingai pagalvojau, nes už keliolikos žingsnių laukė radinys.

(40) Panerio mauduolė

Nusileidęs panerin, pasukau Šilo tilto link. Ties ta vieta, kur Kazimiero Jauniaus gatvė įsiremia Petro Vileišio gatvės šonan, – pavasarinė mauduolė (neišmanėliui atrodo, kad tai moteriškas batas).

(39) Pora, nebetelpanti į vieną kadrą

Per pietus buvau išėjęs pabataut. Artėja švarinimo šeštadienis, taigi nebeliks.
Kad ir šitų, užtiktų medžių guote (na, per solidu būtų vadint net miškeliuku) už Didžiosios Britanijos ambasados šalia Žirmūnų tilto.

2011-04-12

(viii) Net pavydu

Va žmonėms ima ir pasiseka: http://www.efoto.lt/node/597220.
O aš maniau, kad miškuos dar šlapia.

2011-04-07

(38) Pavasario sulaukusi vyriškų pora

2011-04-07, Markučiai. Kolekcijai padovanojo Darius. Ačiū! (Miškuos tikriausiai dar labai šlapia?)

2011-04-05

(37) Kelionę pradėjo Slovakijos kalnuos,

o baigė prie Baltųjų Lakajų Palakajo kaime. Atsiuntė Rūta. Ačiū!
P.S. Gal ir ne 100 proc. miškinis – bet vis ton pusėn (belaukiant batavimo sezono pradžios).

2010-12-31

(vii) Batingų metų!

Kai kas iš tinklaraštininkų (kad ir troy) sudarė gautų kalėdinių dovanų sąrašėlius. Aš tik viena pasigirt tenoriu – el. paštu gauta nuotrauka (ačiū Austei).
Juokingas užsiėmimas batauti, bet užtat – kaip smagu.
Tiems dvylikai žmonių, kurie per apklausą paspaudė „sudomino“, linkiu batingų naujųjų (ir sau to paties). Ai, ir dar vienas palinkėjimas: kuo greičiau įprast rašyti 2011 (bent man sausio pradžioj tai būna šiokia tokia problema).
Gyvuokim!

2010-12-03

(vi) Dėl juoko: štai kas yra batavimas!

Kartkartėm vis pagooglinu – smalsu pažiūrėt, ar plinta naujadaras batauti, ar leidžia kokias šakneles. Iš še tau kad nori: pasirodo, čia jau nebe žaidimas!
efoto.lt forume tomico pasiūlė temą „Diena kitokioms fotografijoms“, esą gal tądien vertėtų „pabandyti nufotografuoti nors ką nors kitko, kitu kampu, kitu požiūriu“. Daug jie ten diskutavo, o PostFactum štai ką 2010-11-23 15:47 ėmė ir parašė:
Batavimas - tai jau tarpdisciplininė meno šaka jau nebe paprasta fotografija, tad geras fotografas ne visada bus geras batautojas ir atvirkščiai...
Nežinantiems, kas yra batavimas, nuoroda į vieno žymiausių Lietuvos batautojų blog'ą: batautojas.blogspot.com/
Ten, tame forume, sureagavau, kad labai juokinga. Išties juokinga; manau, 20-metis save fotopsichotiku laikantis Vytautas M. labai vykusiai paironizavo. Kad būtų dar šmaikščiau, vietoj meno reikėjo pavartot Ričardo Gavelio sugalvotą mėną.

2010-11-14

(v) Apie batavimą ir komentavimą

Batavimo sezonas baigės, tad ir šis tinklaraštis buvo nugrimzdęs žiemos miegan. Iki kitų metų sezono. Kas nors atsitiktinai užklysdavo kas antrą trečią dieną; dažniausiai, spėju, googlindamas: „šok su manim“, nes yra vienas batvaizdis, kuris vadinasi „Šok be manęs“.
Ir staiga – lankytojų antplūdis, už kurį turiu būt dėkingas Rokiškiui Rabinovičiui, ėmusiam ir paskelbusiam įrašą „Apie tai, kaip galima batauti“:
Dalinuosi šviežiu savo atradimu. Nuostabi veikla – batavimas. Nuostabus batavimo blogas. Rekomenduoju visiems.
Užklydau į batavimo konceptus per Virginijų G. – už ką ir dėkui :-) [nuorodų cituodamas dėl suprantamų priežasčių neperkeliu]
Prisiminus B, nevalia nutylėt A.
Rokiškis R. šitą tinklaraštį rado norėdamas išsiaiškint, kas per vienas ėmėsi komentuot jo įrašą „Aleksandras Sacharukas, Linas Karalius ir apkalta su opozicija“. Liūdniausia ar juokingiausia, kad vos parašęs tą komentarą ėmiau gailėtis taip lengvabūdiškai pasielgęs (deja, šaukštai popiet – nebeištrinsi). Regis, stengiuos vadovautis principu: nepatinka – neskaityk, ir tiek, o tąkart nesusilaikiau – moralizuot puoliau. Taip, senstu, vis šlykštesnis daraus. Nors tai ir ne pasiteisinimas.
Kas belieka? Atgailaut kaip Linui Karaliui. Gaila man jo. Susišiko žmogus sau gyvenimą. Ir, regis, tai suvokia.