(118) Išties: world full of shoes

Marti Dovilė atsiuntė radinį – lapkričio 1-oji, Žaliakalnio senosios žydų kapinės.
Ačiū.
Kapinbačių, jei atmintis nemeluoja, regis, dar nebuvo šitoj kolekcijoj. O radimo vieta iškart priminė vieną įspūdingą paminklą.

(117) Vasara baigiasi rudenį

Kai 10-19 važiuojant žvyrkeliu į sodą Baboniškių kaimo erdvėj pakelyje pamačiau kairiąją šlepetę ir paprašiau draugės staptelėt, iškart prisiminiau šito filmo pavadinimą. Paieškojęs netoliese radau ir dešiniąją, dėl visko kaltąją.

O vasara išties baigiasi rudenį :)

(116) Chaussures à Paris

Bataut galima ir Paryžiuje, – šyptelėjau 10-11, ketvirtadienį, kai einant nuo Triumfo arkos avenue des Champs-Élysées prie Franklino D. Roosevelto aikštės išgirdau draugę sakant: „Žiūrėk, tavo batai!“ – Ogi išties – batai (World full of shoes – persifrazavo galvoj užrašas Vilnius full of space).

Pasukom dešinėn, link Aleksandro III tilto pro Grand Palais, tarp kurio kolonų kabojo ir plakatas, iškart mestelintis prie Neries.
Jau tuoj tuoj Sena, žvilgt dešinėn – negi vaidenas? ne! – ant grotų (apačioj, po žeme, gal kokia mašinų stovėjimo aikštelė ar kas nors panašaus?) – štai vienišas moteriškas batas (bene elegantiškiausias batautojo radinys Paryžiuj).

Jei Vilniuj būtų toks statinys, gal kitaip
būtų reaguojama ir į „Krantinės arką“?

Penktadienis, 10-12, ką tik apžiūrėjom Pompidou centro 5 ir 4 aukšte esančią nuolatinę ekspoziją, tempiam kojas rue Beaubourg, ant šaligatvio pristatyta šiukšliadėžių, ant vienos dangčio – va šitie du, skirtingi. Truputį sutrikau ėmęs svarstyt: pala, čia juk ne parduotuvė, jei ką sudomintų ar raudonas, ar pilkas, kur ieškoti poros? negi konteinerio viduje?

Keturias dienas su Paris museum pass meninėjom. Antradienį, 10-16, galim vėl keliaut kur tik norim. Tebūnie Monmartras. Kylant į kalvą rue Drevet prie vienos krautuvėlės, prekiaujančios tikrai ne batais, žiūriu – pora, be raištelių. Nutrynė? Vargu. Ir nesuplyšę kapitaliai.
Paskutiniai paryžbačiai. Ir maniškio kairiojo nosis matyti (vietoj autoportreto).