Matyt, man tiesiog sekas, – padariau išvadą ties Teatro ir muzikos akademijos IV (Sluškų) rūmais [ir bemat prisiminiau vyresnėlį sūnų – gretimam pastate, prie gatvės, V (irgi Sluškų vadinamais) rūmuos esu žiūrėjęs jo kažkurį kursinį darbą, net pabendraut su jų kurso vadove, a.a. prof. Alge Savickaite, teko] išvydęs tai, ką ir Jūs matot. (Pakaušy, o gal nugaroj irgi yra akys, ot imkim ir tarkim: atminties akys.)
Viena kolegė, kurią mėginau įtikint, kad batavimas – oi koks didis malonumas, pabandė kontrargumentuot:
– Bet tu tikriausiai nieko kito eidamas ir nebematai – tik tų batų ieškai.
– Ne, priešingai – net daug daugiau pastebi negu šiaip tiesiog eitum – kaip sakoma, eitum pasivaikščiot. Be to, nemėgstu (taip irgi sakoma) be tikslo dvaklinėt (nieko gero, bet taip jau yr).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą