Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2018-04-04

(238) Šopenbačiai



Po Velykų batai, galima sakyt, pabiro iš dangaus.
Štai vakar vakare atkeliavęs jaunosios batautojos Karolinos M. radinys su lydlaiškiu:
Labas vakaras, Virginijau,
kartą tėtis parodė Jūsų tinklaraštį, bet vis nepavykdavo rasti batų. Na, o šiandien pagaliau radau!
V. Šopeno gatvė. Gal pats Šopenas ir pasikabino juos čia, kad išdžiūtų? Ne, ne kompozitorius, o pirklys. Ne Frederikas, o Vilhelmas.
2018.04.03
— Ačiū, Karolina, už siuntinį – ir sveikinu prie batautojų prisijungus!
Linkėjimai tėčiui.
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)