Dėl žodžių ir darbų 2010-08-10

Dėl žodžių ir darbų (2010-08-10): Aišku, LKŽ nėra žodžio batauti. Bet galima imtis tokios veiklos. O jai įvardinti reikia žodžio.
Jei bent keli grybaudami ne tik uogaus, bet dar ir bataus, atsiras šansas gyvuot ir žodžiui.
Užfiksavus batą miške, šalikelėj ar dar kur nors, galima jį pasiimt į namus ir imtis asambliažą kurti. Jei seksis, ir parodą surengti.
Eksponuot ant grindų. Batavimas įgautų aukštesnį statusą, gal net A.A. dėmesį atkreiptų. Ir prasivertų vartai istorijon ir žodynan.
Bet visai gana tik nufotografuot batą, likusį be šeimininko, pasimetusį, – ir išsiųst el. paštu vgasiliunas@gmail.com.
Ir batautojo nekrologo pavadinimas aiškus: „XY padžiovė batus“. Skambù.

2019-03-07

(280) Batgaudynės

Vakar pavakariop coll. Donata ėjo paneriu.
17.08 Virgi, čia tikrai batas ir jis plaukia Nerim. Greit plaukia. →
Kol čia rašau, jis turbūt jau prie Žaliojo tilto.
 

← 17.19 Pavijau netoli Baltojo tilto. Tai čia, kad tikrai žinotum – batas!


— Tikiu, kad batas! Ir ačiū už reportažą!
Prisiminiau atvirkščią situaciją: kai pats plauki (baidare), o batą pastebi kur nors priplaktą prie kranto ar už krūmų užsikabinusį; kol susigaudai ką matęs, jau ir praplaukta – dažniausiai nėr kaip sustot, apsisukt, grįžt; atsidūsti apgailėdamas ir plauki tolyn; kartkartėm panosėj sumurmi: ech, gaila.
žymos:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)